Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

BIBLIJOS POŽIŪRIS

Dangus

Dangus

Kas yra dangus, spėliojama ir ginčijamasi nuo seno. Tačiau tai, ko apie dangų moko Biblija, labai skiriasi nuo to, ko yra mokomi daugelis žmonių.

Kas yra dangus?

KĄ SAKO ŽMONĖS.

Kas yra dangus ir kokia jo paskirtis, nuomonės skiriasi. Pavyzdžiui:

  • Dauguma žmonių, laikančių save krikščionimis, pritartų teiginiui iš katalikiško leidinio New Catholic Encyclopedia, kur dangus vadinamas „amžinaisiais namais palaimintųjų, kurie miršta Viešpatyje“.

  • Pasak rabino Benciono Kravico, judaizme labiau akcentuojamas dabartinis, o ne pomirtinis gyvenimas. Bet, kaip jis teigia, „danguje siela patiria didžiausią palaimą – tokį artumo su Dievu pojūtį, kokio niekada anksčiau nepatyrė“. Kravicas vis dėlto pripažįsta, kad „nors judaizme yra mokymas apie dangų, Toroje apie jį kalbama labai mažai“.

  • Hinduistai ir budistai tiki, kad dangus apima keletą dvasinių pakopų. Tai laikina vieta, kurią palikęs asmuo atgimsta žemėje arba pasineria į nirvaną ar visišką nušvitimą – būseną, aukštesnę už dangų.

  • Kiti atmeta bet kokį religinį mokymą apie dangų kaip visišką nesąmonę.

Esama įvairių spėlionių, kas yra dangus

KO MOKO BIBLIJA.

Biblijoje žodis „dangus“ turi ne vieną reikšmę. Pavyzdžiui:

  • Pradžios 1:20 apie paukščių sukūrimą rašoma: „Teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu.“ Čia žodis „dangus“ reiškia mūsų Žemę supančią atmosferą.

  • Izaijo 13:10 paminėti „dangaus žvaigždės ir žvaigždynai“. Tai mes vadiname kosmosu.

  • Biblijoje kalbama apie Dievo „dangaus buveinę“, taip pat apie „angelus danguje“ (1 Karalių 8:30; Mato 18:10). Šiose eilutėse žodis „dangus“ nėra metafora; juo apibūdinama reali vieta. *

„Žvilgtelėk iš dangaus ir pasižiūrėk į mus iš savo švento ir šlovingo būsto!“ (Izaijo 63:15)

Ar visi geri žmonės po mirties eina į dangų?

Biblija nemoko, kad žemė – tik laikini namai, kur laukiame mirties, kad iškeliautume į dangų. Iš Biblijos sužinome, jog Dievas niekada neturėjo tikslo, kad žmonės mirtų. Pagalvokite:

  • Pirmajai porai Dievas pasakė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę“ (Pradžios 1:28). Žemėje žmonės turėjo gyventi amžinai. Mirtis pirmąjį vyrą ir moterį būtų ištikusi tik nepaklusus Dievui. Deja, jie nepakluso (Pradžios 2:17; 3:6).

  • Pirmųjų žmonių neklusnumas užtraukė mirtį ne tik jiems patiems, bet ir jų palikuonims (Romiečiams 5:12). Ar žmonijai neliko jokios vilties?

  • Biblijoje sakoma, kad „pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės“ (2 Petro 3:13). * Per savo Karalystę Dievas atkurs žemėje sąlygas, kokias buvo numatęs pradžioje, „ir nebebus mirties“ (Apreiškimo 21:3, 4). Ar čia kalbama apie gyvenimą danguje ar žemėje? Kai sakome, kad kažko „nebebus“, vadinasi, anksčiau tai turėjo būti. Bet danguje mirties niekada nebuvo. Tad logiška manyti, kad šioje eilutėje turima omenyje žemė, kurioje gyvename ir trokštame būti su savo artimaisiais. Iš Biblijos taip pat sužinome, jog mirusieji bus prikelti ir vėl susitiks su jiems brangiais žmonėmis (Jono 5:28, 29).

Daug kas džiaugiasi sužinoję, ko Biblija iš tikrųjų moko apie dangų. Štai buvęs katalikas Džordžas sako: „Biblijos žinia, kad amžinai gyvensime žemėje, mane labai paguodė. Tai pasirodė suprantamiau nei eiti į dangų.“ *

„Dangūs – Viešpaties dangūs, bet žemę jis davė žmogui“ (Psalmyno 115:16).

^ pstr. 13 Suprantama, Dievas nėra fizinė, o dvasinė esybė (Jono 4:24). Tad jo gyvenamoji vieta turi būti dvasinė sritis, atskirta nuo materialios visatos.

^ pstr. 19 „Nauja žemė“ nėra nauja planeta; tai simbolinis terminas, kuris reiškia žemėje gyvensiančią Dievui ištikimų žmonių visuomenę (Psalmyno 66:4).

^ pstr. 20 Biblija moko, kad ribotas skaičius žmonių – 144 000 – bus paimti į dangų valdyti Dievo Karalystę kartu su Jėzumi (1 Petro 1:3, 4; Apreiškimo 14:1).