SIDABRINĖ Sacharos skruzdėlė (Cataglyphis bombycina), kiek žinoma, yra vienas atspariausių karščiui sausumos gyvūnų. Kai Sacharoje vidurdienio saulė skruzdėlės priešus priverčia slėptis pavėsyje, ši trumpam išbėga iš savo urvelio paieškoti maisto – dažniausiai tai būna kaitroje žuvę visokie vabzdžiai.

Pamąstykite. Sidabrinės skruzdėlės privalumas – skydas nuo karščio, kurį sudaro plaukeliai ant nugaros bei šonų ir plika apatinė pusė. Plaukeliai (1 ir 2), suteikiantys skruzdėlei sidabrinį žvilgesį, yra trikampiai vamzdeliai (3). Du į išorę nukreipti plaukelio paviršiai turi išilgines mikroskopines rieves, o trečiasis, priglundantis prie kūno, – lygus. Tokia sandara teikia dvejopą naudą. Pirma, plaukeliai atspindi matomąją šviesą ir artimuosius infraraudonuosius spindulius. Antra, jie padeda skruzdėlei pašalinti iš aplinkos gautą šilumą. Plika apatinė skruzdėlės dalis atspindi viduriniuosius infraraudonuosius spindulius, sklindančius nuo dykumos paviršiaus. *

Sidabrinės Sacharos skruzdėlės skydas nuo karščio padeda jai palaikyti kūno temperatūrą ne aukštesnę negu 53,6 laipsnio Celsijaus; būtent tiek ji pajėgia ištverti. Stebėdami šį mažą padarėlį mokslininkai stengiasi sukurti specialią dangą, kuri vėsintųsi savaime, – be ventiliatorių ar kitokių įrenginių.

Ką manote? Ar sidabrinės Sacharos skruzdėlės skydas nuo karščio atsirado evoliucijos būdu? O gal taip buvo sukurta?