ILGĄ laiką buvo manoma, kad poliarinė žuvėdra, migruodama iš Arkties į Antarktidą ir atgal, nuskrenda apie 35 200 kilometrų. Tačiau naujausiais tyrimais nustatyta, kad šie paukščiai iš tikrųjų nukeliauja gerokai daugiau.

Kai kurioms poliarinėms žuvėdroms buvo uždėti mikrokompiuteriai, vadinami geolokatoriais. Sveriantys maždaug kiek sąvaržėlė, šie nepaprasti įrenginiai parodė, jog kai kurių žuvėdrų kelionė į abi puses sudarė vidutiniškai 90 000 kilometrų, ir tai yra ilgiausias žinomas gyvūnų migracijos kelias. Vienas paukštis nuskrido beveik 96 000 kilometrų! Kodėl šių tyrimų rezultatai taip skiriasi nuo ankstesnių?

Kad ir kur poliarinės žuvėdros pradėjo savo kelionę, jų skrydžio trajektorija nebuvo tiesi. Kaip matome iliustracijoje, įprastas jų maršrutas per Atlanto vandenyną primena S raidę. Kodėl šie paukščiai neskrenda tiesiai? Jie tiesiog pasinaudoja vyraujančiais vėjais.

Poliarinės žuvėdros gyvena apie 30 metų ir per tą laiką įveikia daugiau kaip 2,4 milijono kilometrų. Tai tolygu trims ar keturioms kelionėms į mėnulį ir atgal. Pasak vieno tyrinėtojo, „paukšteliui, sveriančiam vos per 100 gramų, tai stulbinantis pasiekimas“. Be to, kaip rašoma knygoje Life on Earth: A Natural History, kadangi poliarinės žuvėdros vasaroja abiejuose ašigaliuose, „kasmet jos mato daugiau dienos šviesos negu bet kuri kita būtybė“.