Atleisti – tai dovanoti kaltę ir nebejausti pasipiktinimo, apmaudo. Tai nereiškia, jog turite sumenkinti skriaudą ar apsimesti, kad nieko neatsitiko.

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite, jei kuris nors turi skundą prieš kitą“ (Kolosiečiams 3:13).

„Į mylimo žmogaus trūkumus nekreipi per daug dėmesio, verčiau matai jį tokį, kokiu jis stengiasi būti“ (Aronas).

Pagieža gali pakenkti tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, jau nekalbant apie jūsų tarpusavio santykius.

„Kartą vyras atsiprašė už poelgį, kuris man sukėlė daug skausmo. Atleisti buvo sunku. Nors galiausiai jam atleidau, gailiuosi, kad to nepadariau anksčiau. Dėl to tarp mūsų buvo kilusi bereikalinga įtampa“ (Džulija).

IŠTIRK SAVE

Kai kitą kartą sutuoktinis tave įskaudins žodžiu ar poelgiu, paklausk savęs:

• Gal aš per daug jautriai reaguoju?

• Ar įžeidimas toks rimtas, jog manęs būtina atsiprašyti, o gal galiu išmesti tai iš galvos?

APTARKITE DRAUGE

• Per kiek laiko paprastai atleidžiate vienas kitam?

• Ką galėtumėte daryti, kad pavyktų atleisti greičiau?

PRAKTIŠKI PATARIMAI

• Kai tave įžeidžia, neprimesk sutuoktiniui blogų motyvų.

• Stenkis pateisinti sutuoktinio elgesį, prisimink, kad „mes visi dažnai suklumpame“ (Jokūbo 3:2).

„Lengva atleisti, kai abu jaučiamės kalti, bet daug sunkiau, kai manai, jog kaltas tik kitas. Priimti atsiprašymą ir atleisti reikia nuolankumo“ (Kimberli).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Nedelsdamas susitark“ (Mato 5:25).