Tėvai rodo gerą pavyzdį, jei patys gyvena taip, kaip moko. Tarkim, nenorite kalbėtis su asmeniu, paskambinusiu į duris, tad paprašote: „Pasakyk, kad nesu namie.“ Vargu ar galite tikėtis, kad sūnus, kuris girdi jūsų žodžius, išmoks nemeluoti.

„Dažnas mėgsta posakį „nežiūrėk, ką darau, klausyk, ką sakau“. Bet auklėjant vaikus toks metodas netinka. Jie lyg kempinės sugeria viską, ką sakome ir ką darome, ir jeigu mūsų elgesys nesiderina su tuo, ko juos mokome, jie apie tai mums pasako“ (Deividas).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Skelbi: ‘Nevok’, o pats vagi?“ (Romiečiams 2:21).

Vaikams ir net jaunuoliams tėvai daro didesnę įtaką negu visi kiti žmonės, įskaitant jų bendraamžius. Taigi jūs geriausiai galite vesti vaikus teisingu keliu, žinoma, jeigu patys darote taip, kaip sakote.

„Gali sakyti vaikui ką nors šimtą kartų ir nežinoti, ar jis girdi. Bet jeigu kokį sykį nepasielgsi taip, kaip mokai, vaikas tai primins. Vaikai stebi viską, ką darome, net jeigu mums taip neatrodo“ (Nikolė).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Išmintis iš aukštybių yra [...] neveidmainiška“ (Jokūbo 3:17).

Ištirkite savo pačių elgesį. Kokias pramogas jūs mėgstate? Kaip elgiatės su savo antrąja puse ir vaikais? Kokie jūsų draugai? Ar esate dėmesingi kitiems? Trumpai tariant, ar esate tokie, kokiais žmonėmis norite išugdyti savo vaikus?

„Mudu su vyru iš vaikų nereikalaujame laikytis normų, kurių patys nesilaikome“ (Kristina).

Suklydę atsiprašykite. Jūsų vaikai ir taip žino, kad nesate tobuli. Pasakydami „atsiprašau“ – tiek vienas kitam, tiek vaikams – rodysite puikų sąžiningumo ir nuolankumo pavyzdį.

„Mūsų vaikai turi girdėti, kaip prisipažįstame padarę klaidą ir kaip už ją atsiprašome. Antraip išmoks tik dangstyti savo klaidas“ (Robin).