PROBLEMA
Grėsmė mūsų saugumui
„Mūsų karta naudojasi iki šiol neregėtais technologijų bei mokslo pasiekimais, finansiniais ištekliais [...]. Ir vis dėlto tai tikriausiai pirmoji karta, pasaulį beveik privedusi prie susinaikinimo [politine, ekonomine bei gamtosaugos prasme]“ (Pasaulio ekonomikos forumo visuotinių grėsmių ataskaita 2018 metams).
KODĖL DAUGELIS PASAULIO ĮVYKIUS STEBINČIŲ ŽMONIŲ NERIMAUJA DĖL MŪSŲ IR VISOS ŽEMĖS ATEITIES? APSVARSTYKIME VOS KELETĄ GRĖSMINGŲ FAKTŲ.
-
KIBERNETINIAI NUSIKALTIMAI. „Internetas tampa vis pavojingesne vieta lankytojams. Tai tikras rojus pedofilams, užgauliotojams, troliams bei hakeriams, – teigiama viename Australijos laikraštyje ir priduriama: – Asmens duomenų vagystė yra viena greičiausiai augančių nusikaltimų rūšių [...]. Internetas – puiki terpė pasireikšti blogiausioms žmogaus savybėms – pykčiui ir žiaurumui“ (The Australian).
-
FINANSINĖ NELYGYBĖ. Kaip teigiama organizacijos „Oxfam International“ nesenoje ataskaitoje, aštuoni turtingiausi pasaulio žmonės kartu paėmus turi sukaupę tiek turto, kiek 3,6 milijardo skurdžiausiai gyvenančių žmonių. „Pašlijusi ekonomika, – sakoma ataskaitoje, – elitui padeda susižerti turtus vargingiausių visuomenės narių, kurių dauguma yra moterys, sąskaita.“ Kai kas baiminasi, jog didėjanti nelygybė gali išprovokuoti pilietinius neramumus.
-
GINKLUOTI KONFLIKTAI IR PERSEKIOJIMAS. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros 2018 metų ataskaitoje rašoma: „Esame didžiausio kada nors registruoto gyventojų kraustymosi liudininkai.“ Namus buvo priversti palikti daugiau kaip 68 milijonai žmonių, daugiausia dėl karo ar persekiojimo. Pasak ataskaitos, kas minutę pabėgėliais tampa maždaug trisdešimt žmonių.
-
PAVOJUS APLINKAI. Visuotinių grėsmių ataskaitoje 2018 metams teigiama: „Be galo greitai nyksta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių [...]. Žmonių sveikatai vis didesnį pavojų kelia oro bei jūrų tarša.“ Kai kuriuose kraštuose staiga ėmė labai mažėti vabzdžių. Kadangi vabzdžiai apdulkina augalus, mokslininkai skambina pavojaus varpais, kalba apie gresiantį „ekologinį Armagedoną“. Didelės bėdos ir su koraliniais rifais. Paskaičiuota, kad per pastaruosius 30 metų visame pasaulyje jų išnyko apie pusė.
Ar esame pajėgūs imtis reikiamų pokyčių, kad būtų užtikrinta saugesnė ateitis? Kai kas mano, kad padėti galėtų žinios. Tačiau kokios? Apie tai kituose straipsniuose.