Mokyklos organizuotos išvykos metu kai kurie paaugliai berniukai buvo apkaltinti seksualiai išnaudoję kitą mokinį. Visi jie buvo vienos privačios prestižinės mokyklos Kanadoje moksleiviai. Po šio įvykio žurnalistas Leonardas Sternas laikraštyje Ottawa Citizen rašė: „Aukštas intelektas, išsilavinimas bei socialinė klasė jauno žmogaus neapsaugo nuo netinkamų poelgių.“

„Kiekvienas sutiktų, kad svarbiausia tėvų pareiga turėtų būti diegti vaikams moralines vertybes. Bet realybė kitokia: tėvams, regis, labiau rūpi vaikų išsilavinimas ar materialinė gerovė“, – sako L. Sternas.

Tiesa, mokytis yra svarbu. Tačiau net geriausias išsilavinimas nepadeda žmogui kovoti su nederamais troškimais bei polinkiais. Tad kur ieškoti patikimo vadovo moralės klausimais?

Biblija – tartum veidrodis, į kurį žiūrėdami aiškiau matome savo trūkumus ir silpnybes (Jokūbo 1:23–25). Be to, Biblija skatina keistis, ugdytis savybes, kurios padeda palaikyti tikrą taiką bei darną, pavyzdžiui, gerumą, švelnumą, kantrybę, susivaldymą, meilę. Meilė netgi vadinama „tobulu vienybės saitu“ (Kolosiečiams 3:14). Kuo ji ypatinga? Biblijoje apie šią dorybę sakoma:

• „Meilė kantri ir gera. Meilė nepavydi. Ji nesigiria, nesipučia, nesielgia neprideramai, neieško savo naudos, nesusierzina, nelaiko skriaudų sąskaitos. Ji nesidžiaugia neteisybe – džiaugiasi tiesa. Ji visa pakelia, [...] visa ištveria. Meilė niekada nesibaigs“ (1 Korintiečiams 13:4–8).

• „Meilė nedaro artimui bloga“ (Romiečiams 13:10).

• „Svarbiausia, turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Petro 4:8).

Kai esate tarp žmonių, kurie jus myli, kaip jaučiatės? Turbūt saugus, atsipalaidavęs. Žinote, kad jie linki jums paties geriausio, kad niekad tyčia jūsų neįskaudins.

Meilė taip pat gali paskatinti aukotis dėl kitų gerovės, netgi pakeisti savo gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, vienas vyras – pavadinsime jį Džordžu – tapęs seneliu labai norėjo būti su anūku.  Bet Džordžas daug rūkė, o žentas nenorėjo, kad prie kūdikio būtų rūkoma. Ką tad Džordžas darė? Nors rūkė jau 50 metų, dėl anūko to įpročio atsikratė. Taip, meilės galia didžiulė!

Meilę reikia ugdytis. Vaikams tai daryti padeda tėvai. Savo atžalas jie maitina, saugo, skuba į pagalbą, kai mažieji susižeidžia ar suserga. Rūpestingi tėvai su vaikais kalbasi, juos auklėja bei drausmina, aiškina, kas yra gera ir kas bloga. Be to, savo puikiu elgesiu rodo vaikams sektiną pavyzdį.

Liūdna, bet kai kurie tėvai savo pareigų nevykdo. Ar tai reiškia, kad jų vaikai pasmerkti tapti nedorais žmonėmis? Visiškai ne. Nemažai žmonių, net užaugusių probleminėse šeimose, neatpažįstamai pasikeitė ir tapo rūpestingais, patikimais visuomenės nariais. Apie du tokius asmenis, kuriuos kiti laikė nepataisomais, skaitykite kitame straipsnyje.