Visatoje vyrauja tvarka. „Galaktikos kosmoso platybėse išsidėsčiusios ne padrikai – jos sudaro milžinišką kosminį tinklą“, – rašoma viename žurnalo Astronomy straipsnyje. Kaip tai įmanoma? Mokslininkų manymu, atsakymas veikiausiai slypi nematomoje medžiagoje, vadinamoje tamsiąja medžiaga. Ši medžiaga „yra lyg nematomas karkasas, kuris laiko [...] galaktikas, jų spiečius ir superspiečius ir neleidžia jiems išsisklaidyti“.

Iš kur Visatoje tokia tvarka? Ar gali tai būti aklo atsitiktinumo rezultatas? Atkreipkime dėmesį, ką pasakė Alanas Sandidžas (Allan Sandage), „vienas įtakingiausių ir žymiausių XX amžiaus astronomų“, kuris, beje, Dievą tikėjo.

 „Tiesiog neįtikėtina, kad tokia tvarka galėjo atsirasti iš chaoso, – sakė jis. – Kažkas turėjo tą tvarką įvesti.“

Visata tobulai tinka gyvybei palaikyti. Pakalbėkime apie tai, ką mokslininkai vadina silpnąja sąveika. Ji lemia pastovias termobranduolines reakcijas Saulėje. Jei ta sąveika būtų bent kiek silpnesnė, Saulė niekada nebūtų susiformavusi. O jei stipresnė, Saulė jau seniai būtų išnykusi.

Silpnoji sąveika yra viena iš keleto fundamentaliųjų gamtos jėgų, nuo kurių mes esame priklausomi. Pasak mokslo žurnalisto Anilo Ananthasvamio (Anil Ananthaswamy), jei bent viena iš tų jėgų būtų kitokia, „žvaigždės, planetos ir galaktikos niekada nebūtų susiformavusios. Ir gyvybė būtų tiesiog neįmanoma.“

Visatoje yra ideali vieta žmonijos namams. Žemėje yra pakankamai vandens, ją gaubia atmosfera, taip pat ji turi tobulo dydžio palydovą – Mėnulį, kuris išlaiko stabilų jos posvyrio kampą. „Dėl sudėtingo geologijos, ekologijos ir biologijos tinklo ši keista uola [Žemė] yra vienintelė [...] tinkama žmonėms“, – sakoma žurnale National Geographic. a

Mūsų Saulės sistema, pasak vieno rašytojo, yra „pačiame [galaktikos] užkampyje“. Tačiau būtent dėl to Žemėje gali tarpti gyvybė. Jei gyventume arčiau kitų žvaigždžių, galaktikos centre ar tarp jos spiralinių vijų, dėl radiacijos kiltų grėsmė mūsų gyvybei. Bet štai mes esame įsikūrę vietoje, kurią mokslininkai vadina „gyvenamąja galaktikos zona“.

Remdamasis mokslo žiniomis apie Visatą ir jos dėsnius, fizikas Polas Deivisas (Paul Davies) padarė tokią išvadą: „Netikiu, kad mūsų egzistavimas visatoje tėra likimo pokštas, laimingas atsitiktinumas ar nereikšmingas epizodas didingoje kosmoso dramoje. [...] Esame čia tikrai ne be priežasties.“ Tiesa, Deivisas netvirtino, kad Visata ir žmonės buvo sukurti Dievo. O ką manote jūs? Visata ir Žemė atrodo lyg specialiai būtų sukurtos gyvybei tarpti. Gal taip ir buvo? Gal iš tikrųjų kažkas viską sukūrė?