Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ką atskleidžia Biblija

Ką atskleidžia Biblija

„Štai pasakojimas apie dangaus ir žemės kūrimą“ (Pradžios 2:4). Šiais žodžiais iš esmės pasakyta, kaip atsirado mūsų planeta. Ar Biblijos pasakojimas dera su moksliniais faktais? Pažiūrėkime.

Pradžia: sukuriama materialioji Visata, įskaitant Žemę.

Ar Visata egzistavo visada?

Pradžios 1:1 rašoma: „Iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę.“

Iki pat XX amžiaus vidurio daugelis žymių mokslininkų tikėjo, kad Visata egzistavo visada. Tačiau dabar dauguma mokslininkų, remdamiesi moksliniais tyrimais, pripažįsta, kad Visata vis dėlto turėjo pradžią.

Kaip atrodė pirmykštė Žemė?

Pradžios 1:2, 9 skaitome, kad iš pradžių „žemė buvo be pavidalo ir tuščia“, padengta vandeniu.

Biblijos žodžiai dera ir su šiuolaikiniais mokslo atradimais. Pasak biologo Patriko Šiho (Patrick Shih), iš pradžių mūsų planetos „atmosfera buvo be deguonies, netinkama kvėpuoti, [...] ir, apskritai, žemės paviršius buvo lyg iš mokslinės fantastikos srities“. Žurnale Astronomy sakoma: „Naujausi tyrimai rodo, kad pirmykštė Žemė buvo vandens pasaulis, kuriame sausumos išvis nebuvo ar buvo labai mažai.“

Kaip laikui bėgant keitėsi atmosfera?

Iš žodžių, užrašytų Pradžios 1:3–5, suprantame, kad kai šviesa pradėjo skverbtis į atmosferą, jos šaltiniai iš žemės kurį laiką nebuvo matomi. Saulė ir mėnulis iš žemės tapo matomi tik vėliau (Pradžios 1:14–18).

Biblijoje nesakoma, kad visa gyvybė žemėje buvo sukurta per šešias 24 valandų trukmės dienas

Smitsono aplinkotyros centro teigimu, iš pradžių pro atmosferą žemės paviršių pasiekdavo tik išsklaidyta šviesa. Jų svetainėje rašoma: „Metano lašeliais prisotintas rūkas it skraistė gaubė pirmykštę Žemę.“ Vėliau „metano rūkas išsisklaidė ir pasimatė žydras dangus“.

Kokiu eiliškumu Žemėje radosi gyvieji organizmai?

Pradžios 1:20–27 rašoma, kad pirmiausia buvo sukurtos žuvys, paukščiai, paskui sausumos gyvūnai ir galiausiai žmogus. Mokslininkai irgi įsitikinę, kad žuvys atsirado gerokai anksčiau nei žinduoliai, o žmogus atsirado dar vėliau.

Biblijoje neteigiama, kad gyvos būtybės negali kisti

Ko Biblijoje nepasakyta

Kai kurie žmonės tvirtina, kad Šventojo Rašto teiginiai nesiderina su šiuolaikiniu mokslu. Tačiau toks įsitikinimas dažniausiai grindžiamas neteisingu Biblijos žodžių supratimu.

Biblijoje neteigiama, kad Visatai ir Žemei tėra 6000 metų. Kada Visata ir Žemė buvo sukurtos, Biblijoje neparašyta. Joje tiesiog sakoma: „Iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).

Biblijoje nesakoma, kad visa gyvybė žemėje buvo sukurta per šešias 24 valandų trukmės dienas. Žodžiu „diena“ Biblijoje įvardijami įvairios trukmės laikotarpiai. Pavyzdžiui, Pradžios 2:4 skaitome: „Štai pasakojimas [...] apie dieną, kai Dievas Jehova a kūrė žemę ir dangų.“ Šioje eilutėje visos šešios kūrimo „dienos“, aprašytos Pradžios knygos pirmame skyriuje, įvardytos kaip viena „diena“. Taigi Biblijoje žodis „diena“ nebūtinai reiškia 24 valandų laikotarpį. Viena kūrimo „diena“ galėjo apimti labai ilgą laiko tarpą.

Biblijoje neteigiama, kad gyvos būtybės negali kisti. Pradžios knygoje rašoma, kad Dievas padarė „visokių rūšių“ gyvūnų (Pradžios 1:24, 25). Žodis „rūšis“ Biblijoje nėra mokslinis terminas, jis vartojamas daug platesne prasme nei biologijoje. Į vieną biblinę „rūšį“ gali įeiti daug biologinių rūšių. Taigi biblinės „rūšies“ viduje tarp vienoje vietoje gyvenančių individų laikui bėgant galėjo vykti tam tikrų pokyčių ir rastis naujos biologinės rūšys.

Ką manote jūs?

Kaip matome, Visatos, Žemės ir gyvybės atsiradimas Biblijoje aprašytas paprastai, aiškiai ir tiksliai. Gal tada iš šitos knygos galime sužinoti ir apie patį Kūrėją? „Gyvybė yra antgamtinės kilmės, – rašoma Encyclopædia Britannica, – ir tai iš esmės neprieštarauja tam, kas žinoma šiuolaikiniam mokslui.“ b

a Jehova yra Dievo vardas, randamas Biblijoje.

b Encyclopædia Britannica nepropaguoja idėjos, kad gyvybė buvo sukurta.