Šeimos be tėvo. Kokia išeitis?

JEIGU dabartinė tendencija išliks, šeimos be tėvo greit taps įprastu reiškiniu. JAV sveikatos bei socialinės apsaugos departamento ataskaitoje tvirtinama: „Vaikai, auginami vieno iš tėvų, paprastai gauna blogesnius pažymius, blogiau elgiasi, dažniau serga chroniškomis ligomis, jiems dažniau sutrinka psichika. ... Vienišų motinų vaikai neretai tampa tėvais dar paauglystėje, būna pašalinami iš mokyklos bei įkalinami.“

Todėl nenuostabu, kad sociologai, patarėjai šeimos klausimais, pedagogai ir netgi politikai visaip mėgina užkirsti kelią šiai pražūtingai tendencijai. Dedama daug pastangų sužadinti vyrų pasididžiavimą tėvyste bei sustiprinti jų atsidavimą šeimai. Pilna knygų apie tėvystę. Stengiamasi priversti tėvus neapleisti savo pareigų. Jungtinėse Valstijose tėvai, vengiantys išlaikyti savo vaikus, perduodami teismui, smerkiami TV pokalbių laidose ir netgi žeminami viešai. Tačiau tokių pastangų rezultatai menki.

Netinkamas problemų sprendimas

Netinkami sprendimai gali duoti abejotinų rezultatų. Pavyzdžiui, išsituokusi moteris gali skubotai ištekėti antrą kartą, vildamasi, kad jos vaikai turės tėvą. Tačiau, nors antroji santuoka gali turėti savo privalumų, čia iškyla ir sunkumų. Kartais vaikai nesutinka pripažinti savo tėvu svetimą asmenį. Būna, kad nepripažįsta jo niekada. Viena apklausa parodė, jog „beveik du trečdaliai merginų, gyvenusių su patėviu, išėjo iš namų nesulaukusios 19 metų..., o normalias šeimas palieka tik 50% tokio amžiaus merginų“. Netgi toms šeimoms, kurių gyvenimas susiklosto sėkmingai, prireikia kelerių metų, kol vaikai pripažįsta patėvį. *

Dažnai netinkamai sprendžiamos ir paauglių nėštumo problemos. Pavyzdžiui, darydama abortą moteris pažeidžia Dievo įstatymą ir turi užgniaužti švelnų gailestį gležnutei joje besivystančiai gyvybei (Išėjimo 20:13; 21:22, 23; Psalmių 139:14-16; palygink 1 Jono 3:17). Ar tai nepalieka emocinių randų? Daugelis mano, jog kur kas humaniškiau būtų atiduoti kūdikį įvaikinti, tačiau tai irgi tiek motinai, tiek kūdikiui padaro emocinę žalą.

 Ne, netinkamas problemų sprendimas neišves betėvių šeimų iš aklavietės. Kelias dabartinėms šeimos tendencijoms bus užkirstas, jei žmonės panorės iš esmės pakeisti savo mąstyseną, pažiūras, elgseną bei moralę. Kad jie būtų paskatinti taip smarkiai pasikeisti, reikia kažko daugiau negu pompastiškų kalbų bei populiarios psichologijos. Tas „kažkas daugiau“ yra Dievo Žodyje, Biblijoje. Juk pats Dievas yra šeimos įsteigėjas (Efeziečiams 3:14, 15). Jis geriau už visus žino, ko reikia vaikams.

Biblijos principai padeda šeimoms ištverti sunkumus

Tačiau ar Biblija iš tikrųjų gali padėti vaikams, neturintiems tėvo? Ar jiems nepadaryta nepataisoma žala? Visiškai ne! Šio straipsnio pradžioje citavome JAV vyriausybės ataskaitą: joje išvardyta daug pavojų, kuriuos patiria vaikai. Ataskaitoje perspėjama apie katastrofą, tačiau prieinama prie išvados: „Nors tvirtai įrodyta, kad vienišų tėvų vaikams tenka didesnė rizika, tyrinėtojai pabrėžia, jog dauguma jų vystosi normaliai.“ Taip, betėvystės padarinius įmanoma pašalinti ar bent jau susilpninti, ir ypač tada, kai auginant vaiką taikomi Biblijos principai.

Iš vienišų motinų tai reikalauja didžiulių pastangų. Iš pradžių tai gali atrodyti net neįmanoma. Tačiau verta mokytis visiškai pasitikėti Jehova Dievu (Patarlių 3:1, 2). Bibliniais laikais kai kurios krikščionės, našlės, irgi patyrė daug sunkumų. Apie jas Biblijoje sakoma: „Tikra našlė palikusi viena sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi“ (1 Timotiejui 5:5). Neužmiršk, kad Jehova pats save vadino „našlaičių tėvu“ (Psalmių 68:6 [68:5, Brb]). Gali neabejoti, jog jis palaikys dievobaimingą moterį bei jos pastangas auginti vaikus.

Reguliarios namų Biblijos studijos su savo vaikais yra geriausias būdas padėti jiems užaugti nuosaikiais, subrendusiais žmonėmis (Pakartoto Įstatymo 6:6-9). Daug vienišų motinų, Jehovos Liudytojų, naudojasi specialiai jaunimui skirtais bibliniais leidiniais, kaip antai knyga Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai. * Joje esanti informacija padeda jaunuoliams išsiugdyti tinkamą požiūrį į moralės normas. Taip jie gali išvengti savo tėvų klaidų. Pažindami Jehovą, vaikai pradeda suvokti, jog turi dangiškąjį Tėvą, kuris labai rūpinasi jais (Psalmių 27:10). Tai padeda jiems nugalėti nepilnavertiškumo jausmą, kylantį dėl to, kad yra palikti. Mergaitė iš Britanijos, išgyvenusi tėvų skyrybas, prisimena: „Per visą tą laiką mama diegė poreikį melstis ir visiškai pasitikėti Jehova. Tai padėjo mums ištverti.“

 Leisk tėvui bendrauti su vaiku

Biblija aiškiai rodo, jog vaikas turi gerbti motiną ir tėvą (Išėjimo 20:12). Skyrybos nepanaikina tėvo ryšių su vaiku. Nors buvęs vyras galbūt nebegyvena namuose, artima draugystė su juo vaikams gali būti naudinga. * Bėda ta, kad motina galbūt jaučiasi įskaudinta ir piktinasi jo bendravimu su vaikais. Kaip jai sutvardyti šiuos jausmus?

Biblija duoda gerą patarimą: „Tegul nenugali tavęs rūstybė“, „saugokis ir nenukrypk į neteisybę“ (Jobo 36:18-21, Skv; Vl). Reikia pripažinti, jog maloniai kalbėtis su asmeniu, kuris tave įskaudino ir paliko, nelengva. Tačiau pasvarstyk: „Ar gali mergaitė išmokti pasitikėti vyrais, jeigu jai nuolat aiškinama, koks blogas jos tėtis? Ar gali berniukas tapti tvirta, vyriška asmenybe, jei jam primenama: ‛Tu toks kaip tėvas’? Ar gali vaikai turėti tinkamą požiūrį į vadovavimą šeimoje, jeigu jie mokomi neapkęsti tėvo ar atkalbinėjami nuo pasimatymų su juo?“ Be abejo, griauti vaikų santykius su tėvu yra žalinga.

Gal nustebsi sužinojusi, jog Biblija nesmerkia teisėto pasipiktinimo. Joje sakoma: „Rūstaudami nenusidėkite!“ (Efeziečiams 4:26) Nuodėmė — ne rūstauti, o būti užvaldytam „piktumo, nirtulio, nelabumo, piktžodžiavimo“ (Kolosiečiams 3:8). Todėl venk vainoti tėvą vaikų akyse. Jei tau reikia išlieti nusivylimą, paklausyk Biblijos patarimo: savo ‛apsunkinantį nerimą’ išsakyk kokiam nors patikimam draugui, bet ne savo vaikui (Patarlių 12:25). Stenkis išlaikyti teigiamą požiūrį ir venk mintimis grįžti į praeitį (Ekleziasto 7:10). Tai labai padės sutramdyti pyktį.

Galiausiai atsimink, kad Biblija liepia vaikams gerbti savo tėvą, net jei jo elgsena nėra pagirtina (Efeziečiams 6:2, 3). Stenkis padėti savo vaikams objektyviai vertinti tėvo ydas. Viena jauna moteris, augusi išsiskyrusioje šeimoje, sako: „Objektyviai vertindama savo tėvą kaip klystantį, netobulą žmogų, galiausiai su juo susitaikiau.“ Skatindama vaikus gerbti tėvą, padėsi jiems išsiugdyti tinkamą požiūrį į savo motinišką autoritetą!

Be to, svarbu aiškiai nustatyti, koks yra tavo ir koks vaikų vaidmuo. Jie vis dėlto privalo klausyti „motinos nurodymų“ (Patarlių 1:8, Brb). Jei iš sūnų laukiama, kad šie namuose atstotų šeimos galvą, jie gali jaustis prislėgti. Taip pat ir dukros, jei joms tenka artimų mamos draugių vaidmuo. Vaikai turi būti įsitikinę, jog tu, kaip mama, pasirūpinsi jais, o ne atvirkščiai. (Palygink 2 Korintiečiams 12:14.) Toks patikinimas leidžia vaikams jaustis saugiai, net jei šeimos padėtis nėra gera.

 Tie, kurie pakeičia tėvą

O kaip tada, jei tėvas visiškai nesirodo? Specialistai teigia, jog vaikui naudinga bendrauti su vyrais. Nors vaikui rodomas dėdės ar kaimyno dėmesys ir gali šiek tiek padėti, tačiau jam ypač naudinga bendrauti su vyrais krikščionių susirinkime. Jėzus pažadėjo, jog susirinkimas palaikys tarsi šeima (Morkaus 10:29, 30).

Jaunasis Timotiejus, bibliniais laikais augęs be tikinčio tėvo paramos, buvo žinomas Dievo vyras. Biblijoje už tai labai vertinamos jo meilinga motina bei senelė (Apaštalų darbai 16:1; 2 Timotiejui 1:1-5). Tačiau jis turėjo naudos ir iš bendravimo su krikščionimi apaštalu Paulium. Šis vadino Timotiejų „mylimu ir ištikimu sūnumi Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 4:17). Taip pat ir šiandien Jehovos Liudytojai skatinami kreipti dėmesį į Biblijos patarimą „šelpti našlaičius ir našles“ (Jokūbo 1:27). Jie skatinami ‛gelbėti našlaičius’: nuoširdžiai ir nuosaikiai jais domėtis (Jobo 29:12). Jauna moteris, vardu Anetė, prisimindama tą tinkamą dėmesį, kurį jai dar mažai skyrė vienas krikščionių vyresnysis, sako: „Jis vienintelis man atstojo tikrą tėvą.“

Kokia išeitis?

Šie principai gali padėti betėviams vaikams būti laimingiems. Nepaisydami vaikystėje patirtų skriaudų, jie gali išaugti protingais, kūrybingais žmonėmis bei mylinčiais, patikimais ir pasiaukojusiais tėvais. Vis dėlto užkirsti kelią klaidoms daug lengviau, negu jas ištaisyti. Galiausiai šeimos be tėvo ras išeitį tik tada, kai vyrai bei moterys pradės taikyti Biblijos principus savo gyvenime, pavyzdžiui, tvirtai laikysis Biblijos draudimo dėl nesantuokinių lytinių santykių bei gyvens pagal Biblijoje nustatytas normas vyrams ir žmonoms (1 Korintiečiams 6:9; Efeziečiams 5:21-33).

Dabartiniais laikais daug vaikų, turinčių namuose tėvą, vis dėlto yra našlaičiai. Vienas specialistas šeimos klausimais tvirtina: „Pati didžiausia problema, su kuria susiduria... šių dienų vaikai, yra ta, kad tėvai jiems neskiria pakankamai laiko bei dėmesio.“ Dievo Žodis tėvams aiškiai nurodo: „Jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4; Patarlių 24:27). Jei tėvai laikosi Biblijos patarimų, vaikai nebijo, kad bus palikti.

Tačiau ar realu tikėti, jog diduma žmonių ims tyrinėti Bibliją? Vargu (Mato 7:14). Vis dėlto Jehovos Liudytojai, vesdami namų Biblijos studijas, padėjo milijonams žmonių surasti šeimyninio gyvenimo laimę. * Žinoma, Biblija perspėja, jog visos sutuoktinių poros dėl netobulumo patirs „kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Tačiau tie, kurie tikrai gerbia Dievo Žodį, užuot puolę skirtis, stengiasi spręsti problemas. Tiesa, kartais krikščioniui gali būti tinkama pagalvoti apie atsiskyrimą ar net skyrybas (Mato 5:32). Tačiau suvokdamas, kokį tai gali turėti poveikį vaikams, krikščionis bus paskatintas, kiek tai įmanoma, kaip nors išsaugoti santuoką.

Laikydamiesi Biblijos nurodymų, jūs ne tik išsaugosite šeimą. Tai gali padėti kiekvienam iš jūsų pasiekti amžinąjį gyvenimą! Jėzus pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Dievo Žodžio skaitymas bei jo patarimų taikymas — pats geriausias būdas užtikrinti, kad tavo šeima išliktų per amžius.

[Išnašos]

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Taikydamos Biblijos principus, vienišos motinos sėkmingai augina vaikus

[Iliustracija 10 puslapyje]

Krikščionys vyrai dažnai ‛gelbsti našlaičius’ nuoširdžiai ir nuosaikiai jais domėdamiesi