Didėja praraja tarp turtuolių ir vargšų

„Per pastaruosius penkis dešimtmečius mažinant pasaulyje skurdą buvo padaryta daug daugiau nei per praėjusius penkis šimtmečius, — rašoma Jungtinių Tautų plėtros programos leidinyje UNDP Today. — Nuo 1960 metų besivystančiose šalyse vaikų mirtingumas sumažėjo perpus, gyvenančiųjų pusbadžiu skaičius — trečdaliu, o mokyklas lanko ketvirtadaliu daugiau vaikų.“ Vis dėlto, kai kurių teigimu, nors pažanga akivaizdi, skurdas pasaulyje „tebėra išplitęs“.

Dar blogiau, pačiose bendruomenėse bei tarp jų auga šališkumas. JT pasaulio maisto programos vykdymo direktorė Katerina Bertini sako: „Dabar pasaulyje kur kas daugiau žmonių gyvena pusbadžiu bei kenčia alkį nei prieš metus.“ Iš tiesų besivystančiose šalyse šiomis dienomis nuolat alksta 840 milijonų žmonių, daugiau kaip milijardas negauna švaraus geriamo vandens, o maždaug 1,5 milijardo verčiasi mažiau nei doleriu per dieną. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Meri Robinson įspėja, jog „kyla grėsmė pasiekti ribą, kai pasaulis dalinsis ne į besivystančias ir išsivysčiusias šalis, o į per daug išsivysčiusias ir niekad tokio lygio nepasieksiančias valstybes“.

Kiek pasaulinei bendruomenei, susidedančiai iš šešių milijardų žmonių, kainuotų sumažinti skirtumą tarp turtuolių ir vargšų? Mažiau nei galvoji. JT paskaičiavimais, norint visame pasaulyje pagerinti sanitarines sąlygas ir išvalyti vandenį, per metus reikėtų 9 milijardų JAV dolerių (1,5 dolerio žmogui) bei dar papildomų 13 milijardų (maždaug 2 doleriai žmogui) — pasirūpinti visų žemės gyventojų sveikata ir mityba. Nors tai dideli pinigai, jie toli gražu neprilygsta kitoms pasaulio išlaidoms. Pavyzdžiui, neseniai per vienerius metus pasaulyje buvo išleista 435 milijardai JAV dolerių (asmeniui tenka per 70 dolerių) reklamai ir 780 milijardų (130 dolerių žmogui) kariniams tikslams. Aišku, kad, mažinant skirtumą tarp turtingųjų ir skurdžių, ne tiek svarbu rasti pakankamai lėšų, kiek būtina nustatyti tinkamus prioritetus.