Kodėl pradingsta tėvas

„Neprisimenu, kad mama su tėčiu būtų vaidijęsi. Galiu pasakyti tik tiek, jog tėtis buvo, bet paskui jo staiga neliko. Ligi šiol nežinau, kur jis, ir nejaučiu jam jokio prieraišumo“ (Brusas).

„Mokykloje aš buvau vienintelė iš betėvės šeimos ir gyvenau nenuosavame name... Man visada atrodė, jog skiriuosi nuo kitų. Visada maniau, kad esu kitokia nei mano bendraamžiai“ (Patricija).

BETĖVIŲ šeimų krizė prasidėjo dėl pramonės perversmo. Kai darbai fabrikuose atitraukė vyrus nuo namų, tėvo įtaka šeimai ėmė silpnėti; vaikų auginimu kur kas labiau pradėjo rūpintis moterys. * Vis dėlto dauguma tėčių pasiliko su savo šeimomis. Tačiau įpusėjus septintajam dešimtmečiui, Jungtinėse Valstijose ėmė dramatiškai daugėti skyrybų. Religiniai, ekonominiai bei socialiniai skyrybų barjerai pradėjo griūti. Neįtikėtinai daug porų nusprendė skirtis paskatintos tariamų specialistų, kurie tvirtino, jog skyrybos ne tik kad nedaro žalos vaikams, bet gali būti netgi naudingos jiems. Frankas Ferstenbergas jaunesnysis ir Endrius Čerlinas savo knygoje Divided Families — What Happens to Children When Parents Part rašo: „Belgijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje [nuo septintojo dešimtmečio] skiriasi dvigubai daugiau, o Anglijoje, Kanadoje bei Nyderlanduose — trigubai daugiau šeimų.“

Nors po skyrybų vaikai paprastai pasilieka su motina, daugelis šeimą palikusių tėvų nori palaikyti ryšius su vaikais. Vienas iš populiarių šio klausimo sprendimų — bendra globa. Tačiau dauguma išsiskyrusių tėčių su savo vaikais bendrauja itin retai. Viena apklausa parodė, jog tik 1 iš 6 vaikų savo tėvą mato kartą per savaitę. Beveik pusė vaikų jo nemato ištisus metus!

 Bendros globos nepakanka

Norėdami bendrai rūpintis vaikais, išsiskyrę sutuoktiniai turi palaikyti glaudžius tarpusavio santykius ir pasitikėti vienas kitu. Dažnai kaip tik to ir trūksta. Tyrinėtojai Ferstenbergas ir Čerlinas sako: „Tėvas nustoja lankyti savo vaikus pirmiausia dėl to, kad nenori turėti nieko bendra su buvusia žmona. Daugelio moterų požiūris į buvusį vyrą toks pat.“

Tiesa, daugelis tėčių stengiasi reguliariai lankyti savo vaikus. Tačiau jie diena iš dienos nebegyvena savo vaikų rūpesčiais, tad kai kuriems elgtis su jais tėviškai būna sunku. Daugelis renkasi draugo vaidmenį ir būdami kartu tik pramogauja su vaiku ar ką nors jam perka. Keturiolikmetis Aris taip apibūdina savaitgalius, praleidžiamus su tėvu: „Nėra nei nustatyto tvarkaraščio, nei griežto nurodymo ‛Grįžk į namus pusę šešių’. Niekas nevaržo. Laisvė. Ir dar: tėtis visada nuperka man dovanų“ (Džil Kremenc. How It Feels When Parents Divorce).

Mylintis tėvas turėtų ‛mokėti duoti gerų daiktų savo vaikui’ (Mato 7:11). Tačiau dovanos negali pakeisti reikalingo vadovavimo bei drausminimo (Patarlių 3:12; 13:1). Kai tėvas pasidaro tik žaidimų draugas ar svečias, jo santykiai su vaiku tampa nenormalūs. Viename moksliniame darbe prieita prie tokios išvados: „Skyrybos tėvo ir vaiko santykius gali sugadinti visam laikui“ (Journal of Marriage and the Family, 1994 m. gegužės mėn.).

Įžeisti ir įpykę, kad yra atskirti nuo vaikų gyvenimo, — ar galbūt tiesiog abejingi, — kai kurie vyrai palieka šeimą ir nutraukia jai reikalingą finansinę paramą * (1 Timotiejui 5:8). „Negaliu pasakyti apie savo tėvą nieko gera, — sako vienas pasipiktinęs paauglys. — Jo tarsi nėra. Jis mums niekuo nepadeda. Tai niekšybė.“

Nesusituokę tėvai

Labiausiai betėvių vaikų padaugėjo dėl rekordinio nesantuokinių gimimų skaičiaus. „Dabar [Jungtinėse Valstijose] maždaug trečdalis kūdikių gimsta nesusituokusiems tėvams“, — sakoma knygoje Fatherless America. Kasmet maždaug 500000 kūdikių pagimdo paauglės nuo 15 iki 19 metų; 78 procentai jų — netekėjusios. Tačiau paauglių nėštumas — globalinė problema. Programos, pagal kurias mokoma apsisaugoti nuo pastojimo ar propaguojamas susilaikymas, didelės įtakos paauglių seksualinei elgsenai nedaro.

Brajano Robinsono knygoje Teenage Fathers aiškinama: „Nesantuokinis nėštumas nebelaikomas nei gėda, nei pažeminimu, kaip kad septintajame dešimtmetyje; dabar visuomenės požiūris į seksą bei ikisantuokinį nėštumą daug liberalesnis. ... Be to, šių dienų jaunimui per reklamą, muziką, kiną  bei televiziją nuolat propaguojama erotika. Amerikos žiniasklaida įtikinėja paauglius, jog seksas — tai romantika bei malonus jaudulys, tačiau neatskleidžia spontaniškos ir neatsakingos seksualinės elgsenos padarinių.“

Atrodo, jog daugelis jaunuolių nieko nenutuokia apie neleistino lytinio elgesio pasekmes. Štai kokių pasisakymų išgirdo Robinsonas: „‛Ji neatrodė iš tų [kurios pastotų]’; ‛Mes santykiavome tik kartą per savaitę’; ‛Nemaniau, jog galima pastoti santykiaujant pirmą kartą.’“ Suprantama, kai kurie jaunuoliai labai gerai žino, jog lytiškai santykiaujant pastojama. Knygoje Young Unwed Fathers rašoma: „Daugumai vaikinų [senojoje miesto dalyje] seksas — svarbus vietinio socialinio statuso rodiklis: seksualinės pergalės laikomos didvyriškumu. Daugelis merginų seksu atsilygina jaunuoliams už joms rodomą dėmesį.“ Kai kuriose tų senamiesčio rajonų grupėse vaikinas, nuo kurio jokia mergina nepagimdė kūdikio, netgi pajuokiamas kaip „nekaltas bernelis“!

Dar niūresnis vaizdas atsiveria apsvarsčius 1993 metais Kalifornijoje atliktos mokyklinio amžiaus mamų apklausos rezultatus. Paaiškėjo, jog du trečdaliai mergaičių pastojo ne nuo savo draugužių paauglių, bet nuo vyrų, kuriems dvidešimt ar daugiau! Iš tikrųjų kai kurie apklausos rezultatai parodė, jog dauguma netekėjusių paauglių — mamų — išžaginimo ar net blogo elgesio su vaikais aukos. Toks išnaudojimo paplitimas rodo, kiek dvasiškai bei moraliai sugedusi šių dienų visuomenė (2 Timotiejui 3:13).

Kodėl jaunuoliai pasišalina?

Paaugliai, tapę tėvais retai teprisiima atsakomybę nuolat rūpintis savo atžala. Vienas jaunuolis, kurio draugužė tapo nėščia, pareiškė: „Tiesiog pasakiau jai: ‛Lik sveika.’“ Tačiau, kaip pažymima straipsnyje Family Life Educator, „dauguma jaunų tėvų išreiškia stiprų troškimą palaikyti glaudžius santykius su savo vaiku“. Vienos jaunų, nevedusių tėvų apklausos duomenimis, 70 procentų jų lanko savo vaikus kartą per savaitę. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, jog, „vaikui augant, apsilankymai retėja“.

To priežastį vienas 17-metis tėvas apibendrino taip: „Jeigu tik būčiau žinojęs, kaip bus sunku, niekada nebūčiau leidęs, kad tai įvyktų.“ Nedaugelis jaunuolių yra emociškai subrendę, arba turi patirties, kaip tvarkyti tėvystės reikalus. Maža tarp jų išsilavinusių ar įgudusių, galinčių užsidirbti pragyvenimui. Užuot susitaikę su esama padėtimi, daugelis jaunuolių palieka savo vaikus. „Mano gyvenimas pilnas rūpesčių ir sunkumų“, — prisipažįsta vienas jaunas tėvas. Kitas dejuoja: „Aš vos išgaliu pasirūpinti savimi. Nežinau, ką reikėtų daryti, jei turėčiau rūpintis dar ir sūnumi.“

Rūgščios vynuogės

Bibliniais laikais žydai turėjo tokią patarlę: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys“ (Ezechielio 18:2). Dievas jiems pareiškė, jog praeities klaidos neturi kartotis (Ezechielio 18:3). Vis dėlto šiandien milijonams vaikų tenka pajusti tėvų valgytų „rūgščių vynuogių“ skonį: jie sumoka už tėvų nebrandumą, atsakomybės stoką bei nesėkmingą santuoką. Tyrimai akivaizdžiai rodo, kokia daugybė fizinių bei emocinių pavojų gresia be tėvo augančiam vaikui. (Žiūrėk rėmelį 7 puslapyje.) Ypač baugina tai, kad betėvystė perduodama iš kartos į kartą kaip nesibaigiantis kančių bei vargų ciklas.

Ar betėvės šeimos pasmerktos nesėkmei? Visiškai ne. Iš tikrųjų gera žinoti, kad įmanoma rasti išeitį. Kitame straipsnyje aptarsime, kokią.

[Išnašos]

 [Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

KOKIE PAVOJAI GRESIA VAIKUI, AUGANČIAM BE TĖVO

Vaikui, augančiam be tėvo, iškyla didelių ­pavojų. Galbūt kam nors bus skaudu svarstyti toliau pateikiamą informaciją, tačiau suvokti pavojų reiškia žengti pirmą žingsnį, kuris padės išvengti žalos ar bent gerokai ją sumažins. Be to, suprask, kad statistiniai duomenys taikomi grupėms, o ne atskiriems asmenims. Daug vaikų auga be tėvo ir nepatiria minėtų sunkumų. Kaip matysite iš baigiamojo straipsnio, motinos pastangos bei Biblijos principų taikymas gali labai sušvelninti galimus sunkumus. Taigi apsvarstyk, su kokiais pavojais gali susidurti vaikas, augdamas be tėvo.

▪ Didesnis seksualinės prievartos pavojus.

Tyrimai aiškiai rodo, jog be tėvo augantiems vaikams daug didesnis pavojus patirti seksualinę prievartą. Ištyrus 52000 vaikų prievartos atvejų, pasirodė, kad „72 procentai prievartą patyrusių vaikų beturėjo vieną arba nebeturėjo nė vieno biologinio tėvo“. Knygoje Fatherless America tvirtinama: „Rizika vaikystėje patirti seksualinę prievartą mūsų visuomenėje didėja pirmiausiai dėl to, kad mažėja susituokusių tėvų ir daugėja patėvių, draugužių bei kitų laikinų tėvų, nesusietų su vaikais giminystės ryšiais.“

▪ Didesnis pavojus anksti pradėti lytinį gyvenimą.

Kadangi namuose, kuriuose telikęs vienas iš tėvų, veikiausiai trūksta priežiūros, jaunuoliams dažniau pasitaiko progų pasielgti amoraliai. Be to, viena iš priežasčių gali būti ir nepakankamas auklėjimas. Jungtinių Valstijų sveikatos bei socialinės apsaugos departamento teigimu, „mergaitėms, augančioms be tėvo, pustrečio karto didesnė tikimybė pastoti“.

▪ Skurdas.

Pietų Afrikos Respublikoje buvo surinkti duomenys apie juodaodes paaugles; tie duomenys parodė, jog skurdas yra įprastas vienišos motinystės palydovas. Tyrimo autoriai teigia, jog „maždaug 50% paauglių į mokyklą vargu ar begrįš“. Daugelis netekėjusių motinų galiausiai tampa prostitutėmis bei narkotikų prekeivėmis. Vakarų šalyse padėtis ne ką geresnė. Jungtinių Valstijų „šeimose, kuriose yra abu tėvai, skurdžiai gy­veno 10 procentų vaikų [1995 m.], o šeimose, kuriomis rūpinosi vienišos motinos, tas ­skaičius siekė 50 procentų“ (America’s Children: Key ­National Indicators of Well-Being 1997).

▪ Nesirūpinimas.

Priverstos rūpintis savimi, kai kurios vienišos motinos būna prislėgtos joms tenkančios atsakomybės ir nebepajėgia vaikui skirti pakankamai laiko. Viena išsituokusi moteris prisimena: „Per dieną dirbdavau, o vakare, išsekusi nuo įtampos, eidavau į mokyklą. Aš tikrai nesirūpinau vaikais.“

▪ Emocinė žala.

Nors kai kurie specialistai tvirtina, jog vaikai po skyrybų greit atsigauna, kitų tyrinėtojų, pavyzdžiui, dr. Džudit Valerstain, nuomone, skyrybos palieka negyjančias emocines žaizdas. „Daugiau kaip trečdalis jaunų vyrų bei moterų nuo devyniolikos iki dvidešimt devynerių metų amžiaus dešimtį metų po tėvų skyrybų beveik arba visiškai nieko nesiekia. Jie be tikslo plaukia šen bei ten... ir jaučiasi bejėgiai“ (Dr. Džudit Valerstain ir Sandra Bleksli. Second Chances). Buvo pastebėta, jog daugelis išsiskyrusių tėvų vaikų mažai tegerbia save, yra prislėgti, daro nusikaltimus ir nuolatos pyksta.

Knygoje The Single-Parent Family sakoma: „Daugybės tyrimų rezultatai rodo, jog berniukams, kurie augo be vyriškumo pavyzdžio, būdingas nepasitikėjimas savo vyriškumu, menka savigarba, o vėliau jiems būna sunku intymiai bendrauti. Augusioms be tėvo mergaitėms problemų paprastai atsiranda paauglystėje ar net vėliau. Kai tokios mergaitės subręsta, joms sunku palaikyti normalius santy­kius su vyrais.“