Apie dvi upes
Apie dvi upes
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO INDIJOJE
Dvi upės yra gyvybinės Indijos subkontinento arterijos, maitinančios šimtus milijonų žmonių. Jos išteka netoli viena kitos — aukščiausių pasaulio kalnų ledynuose — ir abi didingai vingiuoja daugiau kaip 2400 kilometrų, didžiąją kelio dalį — per dvi šalis. Upės savo vandenis plukdo į skirtingas jūras. Tiek viena, tiek kita buvo senovės civilizacijos lopšys. Prie abiejų užgimė po vieną didžiąją pasaulio religiją. Žmogus tas upes brangina už jų dovanas, o vieną garbina net ir šiais laikais. Kaip jos vadinasi? Indas ir Ganga.
KADANGI žmogui gyventi ir klestėti reikalingas vanduo, pirmosios civilizacijos kūrėsi prie upių. Kartais upės būdavo sudievinamos, todėl senoviniai pasakojimai apgaubti mitologijos. Tai ypač akivaizdu iš Indo ir Gangos, Indijoje dar vadinamos Ganga Ma (Motina Ganga), istorijos.
6714 metrų aukščio Kailašo kalną bei šalia tyvuliuojantį Manasarovaro ežerą tiek hinduistai, tiek budistai laiko dievų buveine. Ilgą laiką buvo tikima, kad iš keturių šio ežero gyvūnų išteka keturios didelės upės. Iš liūto nasrų — Indas, o iš povo snapo — Ganga.
Tibetiečiai nenoriai priimdavo svečių šalių tyrinėtojus. Tačiau 1811 metais vienam veterinarijos gydytojui anglui, dirbusiam Rytų Indijos bendrovėje, pavyko užsimaskavusiam pakeliauti po tą šalį. Jis pranešė, kad iš Manasarovaro ežero neišteka jokios upės, o tik įteka keli kalnų upeliai. Tiktai XX amžiaus pradžioje buvo nustatytos Indo ir Gangos ištakos. Indas prasideda Tibete, Himalajų šiaurėje, o Ganga išteka iš Himalajų šlaite (šiaurinėje Indijoje) žiojinčios ledo grotos.
Ten užgimė senovės civilizacijos
Manoma, kad pirmieji Indijos subkontinento gyventojai traukė į rytus, į Indo slėnį. Harapos ir Mohendžo Daro miestuose archeologai rado klestėjusios civilizacijos liekanų. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais šie atradimai pakeitė anksčiau vyravusį požiūrį, jog pirmieji Indijos gyventojai buvo primityvios klajoklių gentys. Daugiau kaip prieš 4000 metų Indo civilizacija prilygo Mesopotamijos kultūrai (o gal ir pranoko ją). Kvadratinis gatvių tinklas, daugiaaukščiai ir daugiabučiai namai, puiki namų kanalizacijos sistema su nusodintuvais, didžiuliai svirnai, šventyklos bei ritualinio apsivalymo baseinai — visa tai liudija apie klestėjusią miestų kultūrą. Be to, yra požymių, jog vyko prekyba su Mesopotamija ir Viduriniaisiais Rytais, o Indas atvėrė kelią į Arabijos jūrą prekeiviams, gyvenusiems šalies gilumoje, už šimtų kilometrų nuo jūros kranto.
Per daugelį šimtmečių stichinės nelaimės — tikriausiai žemės drebėjimai ar didžiuliai potvyniai — susilpnino Indo slėnio miestų civilizaciją. Todėl tenykščiai gyventojai menkai tepajėgė pasipriešinti
klajoklių iš Centrinės Azijos, tikriausiai arijų, antplūdžiui. Arijai nustūmė nuo upės daugumą miestų gyventojų — taip Indo pakrantėse gyvavusi senovės kultūra pasitraukė į pietinę Indiją, kur dabar gyvena dravidai — viena iš pagrindinių Indijos etninių grupių.Keliaudamos į Indijos rytus kai kurios arijų gentys ėmė kurtis Gangos lygumose. Arijų apgyventoje subkontinento dalyje atsirado savita šiaurės Indijos kultūra, iki šiol gyvuojanti prie Gangos.
Dvi upės, dvi religijos
Kaip paaiškėja iš archeologinių atradimų, Indo slėnio ir Mesopotamijos religijos panašios. Kai kurie hinduizmo (ilgai manyta, jog tai arijų religija) reliktai buvo rasti prie Indo stovėjusių miestų griuvėsiuose. Susiliejus tikėjimui, vyravusiam iki arijų, ir pačių arijų religiniams įsitikinimams, atsirado hinduizmas. Iš pradžių arijai garbino Indą, tačiau, persikėlę į rytus ir apsigyvenę prie Gangos, jie ėmė garbinti šią upę. Bėgant šimtmečiams prie Gangos iškilo tokie miestai kaip Haridvaras, Alahabadas ir Varanasis. Tai buvo indų religijos centrai. Šiandien milijonai piligrimų suplaukia į tokius centrus pasinerti į Gangos vandenis, kurie laikomi ir gydančiais, ir apvalančiais.
Hinduizmas kilo Indo apylinkėse, o budizmo šaknys yra prie Gangos. Sarnathe, netoli Varanasio, Sidhartha Gautama, vadinamas Buda, pasakė savo pirmąjį pamokslą. Sakoma, kad būdamas 79 metų jis perplaukė plačią Gangos upę.
Kokia upių būklė mūsų dienomis?
Šiandien upių vandens būklė daug prastesnė, nei buvo prieš 4000 metų, kai ieškodami maisto žmonės kūrėsi palei Indo ir Gangos krantus. Kad upės galėtų išmaitinti daugybę Indijos, Pakistano ir Bangladešo gyventojų, joms reikia kruopščios priežiūros. (Žiūrėk žemėlapį 16—17 puslapiuose.) Kadangi upės kerta net kelias šalis, būtini tarptautiniai susitarimai. Pakistanas pastatė 3 kilometrų ilgio, 143 metrų aukščio Tarbelos užtvanką drėkinti žemėms. Šios vienos didžiausių pasaulyje užtvankų pylimui prireikė 148500000 kubinių metrų grunto. O Farakos užtvanka Gangoje užtikrina tinkamą ir pastovų vandens kiekį upėje, kad Kalkutos uoste galėtų vykti laivyba.
Tačiau pagrindinė daugumos upių, taip pat ir Gangos, problema yra užterštumas. Todėl 1984 metais Indijos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti didžiulį Gangos projektą. Susirūpinta, kaip nešvarumus paversti trąšomis arba biologinėmis dujomis ir taip neleisti jiems nutekėti į upę. Nutarta pastatyti įmonių cheminėms atliekoms perdirbti.
Akivaizdu, kad žmonių institucijos nepajėgios sugrąžinti žemės upėms pirmykštį grožį ir tyrumą. Tačiau Dievas netrukus ištaisys padėtį. Valdant jo Karalystei, visa žemė taps rojumi ir ‛upės plos rankomis’ (Psalmyno 98:8).
[Rėmelis/žemėlapis 16, 17 puslapiuose]
Galingasis Indas
Kadangi Indą sudaro daugybė susiliejusių upelių, ginčijamasi dėl tikrųjų upės ištakų. Tačiau viena tikra: didžiosios upės ištakos yra aukštai Himalajų kalnuose. Tekėdama šiaurės vakarų kryptimi ir pakeliui surinkdama kitus upelius, upė srūva 320 kilometrų per aukštą Tibeto plokščiakalnį, vadinamą „pasaulio stogu“. Ladakho rajone artėdamas prie Indijos sienos, Indas skinasi kelią per kalnus, išgrauždamas kanalą tarp Himalajų ir Karakoramo kalnyno. Indijos teritorijoje 560 kilometrų atkarpoje upė nusileidžia 3700 metrų. Leisdamasis Indas teka į šiaurę, paskui staiga apsuka vakarinį Himalajų kraštą ir susilieja su Gilgitu, didele upe, ištekančia iš Hindukušo. Tuomet vandenys per Pakistaną srūva į pietus. Skindamasi kelią per kalnus ir veržliai vingiuodama, upė galiausiai pasiekia Pundžabo lygumą ir teka tolyn. Pundžabas reiškia „Penkios upės“, nes penki dideli intakai — Beasas, Sutledžas, Ravis, Džhelumas ir Čhenabas — tartum ištiesti milžiniškos rankos pirštai įteka į Indą, ir taip Indas drauge su jais užbaigia didingą 2900 kilometrų kelionę.
Garbingoji Ganga
Ganga savo daugiau kaip 2500 kilometrų ilgio kelionę Bengalijos įlankos link pradeda Himalajuose, maždaug už 100 kilometrų į pietus nuo Indo ištakų. Daugiau nei 3870 metrų aukštyje iš ledo grotos, primenančios karvės nasrus (hindi kalba Gaumukh), trykšta Bhagirathio vandenys. Prie Devaprajago, maždaug už 214 kilometrų nuo ištakų, jie susilieja su Alaknandos upe. Šiedu srautai kartu su Mandakiniu, Dhauliganga ir Pindaru sudaro Gangą.
Į Gangą, tekančią į pietryčius per subkontinentą, savo vandenis įlieja tokios didelės upės kaip Jamūna (prie Alahabado Indijoje), o vėliau ir galingoji Brahmaputra (Bangladeše). Išsiplėtusi lyg vėduoklė Gangos upė ir jos intakai drėkina derlingas Gangos lygumas (tai yra ketvirtadalį visos Indijos teritorijos). Upės baseinas apima 1035000 kvadratinių kilometrų; ji maitina maždaug trečdalį Indijos gyventojų (jų jau daugiau kaip milijardas) vienoje iš tankiausiai gyvenamų vietų pasaulyje. Bangladeše Ganga labai išplatėja ir tampa panaši į žemyninę jūrą, po kurią plaukioja visokiausias upių transportas. Paskui Ganga dalinasi į keletą didelių upių ir daugybę upelių, taip suformuodama vieną didžiausių pasaulyje deltų.
[Žemėlapis]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Tibetas
PAKISTANAS
Indas
Džhelumas
Čhenabas
Sutledžas
Harapa
Mohendžo Daras
INDIJA
Ganga
Jamūna
Brahmaputra
Alahabadas
Varanasis
Patna
Kalkuta
BANGLADEŠAS
NEPALAS
BUTANAS
[Šaltinio nuoroda]
Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.
[Iliustracijos]
Hinduistai maudosi Gangoje
[Šaltinio nuoroda]
Copyright Sean Sprague/Panos Pictures