Kodėl turėtumėt vengti spiritizmo
Kodėl turėtumėt vengti spiritizmo
JEI jus mokė, kad spiritizmas yra būdas susisiekti su gerosiomis dvasiomis, galbūt nustebsite sužinojęs, ką apie tai sako Biblija. Pavyzdžiui, joje rašoma: „Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte“ (Kunigų 19:31, Brb, kursyvas mūsų; 20:6, 27, Brb).
Biblijoje netgi teigiama, kad spiritizmu užsiimantis asmuo yra „pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:11, 12). Kodėl? Tai sužinosime atidžiau patyrinėję, kas Biblijoje rašoma apie vieną iš pagrindinių spiritizmo formų — tariamą bendravimą su mirusiaisiais.
Ar mirusieji gyvi?
Dievo Žodis, Biblija, priešingai daugelio nuomonei, moko, kad žmonėms neįmanoma bendrauti su mirusiais artimaisiais. Kodėl gi? Na, kad būtų įmanoma kalbėtis su mirusiuoju, jis turi būti
gyvas. Kažkokia jo dalis turi būti likusi gyva. Kai kas tvirtina, kad kūnui mirus siela lieka gyva. Ar tai tiesa?Biblijoje apie žmogaus sukūrimą rašoma: „Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela“ (Pradžios 2:7, Brb, kursyvas mūsų). Argi tai neparodo, jog pats žmogus yra siela, o ne turi nemirtingą sielą? Iš tiesų Rašte sakoma: „Siela, kuri nusikalsta, mirs“ (Ezechielio 18:4, Brb). „Juk gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko... Jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole“, žmonijos kape (Mokytojo 9:5, 10).
Tad, kaip matome iš Biblijos, siela nėra kūno mirtį pergyvenanti žmogaus dalis, su kuria paskui gali bendrauti gyvieji. Du gerbiami biblistai priėjo išvadą — siela miršta. Kanadietis teologas Klarkas H. Pinokas pareiškė: „Šis mokymas [kad žmogaus siela yra nemirtinga] teologijai darė įtaką labai ilgą laiką, bet jis nėra pagrįstas Raštu. Biblija nemoko apie įgimtą sielos nemirtingumą.“ Panašiai teigė ir britų mokslininkas Džonas R. V. Stotas: „Sielos nemirtingumas yra graikų, o ne Biblijos mokymas.“
Vis dėlto žmonės gauna žinutes, kurias „siunčia“ mirusieji, ir girdi jų balsus. Tad kas gi ten kalba?
Su kuo bendraujama?
Biblijoje rašoma apie nematomą dvasinį asmenį, kuris naudodamasis gyvate lyg pilvakalbys lėle kalbėjo su pirmąja moterimi Ieva ir paskatino ją sukilti prieš Dievą (Pradžios 3:1-5). Biblijoje šis dvasinis asmuo, arba angelas, vadinamas ‛senąja gyvate, Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį’ (Apreiškimo 12:9, Brb). Šėtonas sugundė maištauti ir kitus angelus (Judo 6). Tie puolę angelai vadinami demonais ir yra Dievo priešai.
Biblija atskleidžia, kad demonai gali daryti įtaką žmonėms (Luko 8:26-34). Todėl nenuostabu, jog Dievo Įstatyme rašoma: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris... tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų. Juk kas tik tokius dalykus daro, tas pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Kodėl pavojinga nepaisyti šio įstatymo?
Tikras senovės Izraelio karaliaus Sauliaus gyvenimo įvykis atsakys į šį klausimą. Baimindamasis savo priešų, karalius Saulius kreipėsi į dvasių tarpininkę. Jis paprašė iššaukti mirusį pranašą Samuelį. Tarpininkei pasakius, jog dvasia atrodo lyg senas vyras, Saulius nusprendė — tai tikrai Samuelis. Kokią žinią gavo karalius? Izraelis pateks į priešų rankas, o Saulius ir jo sūnūs bus su „Samueliu“ — tai yra mirs (1 Samuelio 28:4-19). Kaip Dievas sureagavo į šį Sauliaus sprendimą pasikalbėti su dvasių tarpininke? Raštuose sakoma: „Saulius mirė dėl savo neištikimybės... [ir kad] prašė dvasių iššaukėjos patarimo“ (1 Metraščių 10:13). Kaip brangiai jis sumokėjo!
Taip ir šiandien užsiimantiems spiritizmu gresia mirtinas pavojus. Biblija įspėja, kad „burtininkams“ skirta „antroji [tai yra amžinoji] mirtis“ (Apreiškimo 21:8; 22:15). Tad vengdamas visų spiritizmo formų elgsitės išmintingai ir išgelbėsite savo gyvybę.
Kaip priešintis piktosioms dvasioms
O jeigu jau esate įsitraukęs į spiritizmą? Tuomet jums reikėtų iškart imtis veiksmų apsaugoti save ir savo šeimą nuo piktųjų dvasių daromos žalos. Kokių veiksmų? Štai pavyzdys: kaip asmuo gali apsaugoti savo namą ir šeimą nuo kenkėjų? Pašalinęs kenkėjus iš namų ir atsikratęs juos masinančių daiktų. Be to, jis turi užglaistyti sienų įtrūkimus ir jas sutvirtinti, o jei tai kenkėjų nesustabdys, gali prireikti vietinių tarnybų pagalbos.
Panašiai jūs galite priešintis ir piktosioms dvasioms bei jų atsikratyti. Apsvarstykite pirmojo amžiaus Efezo krikščionių pavyzdį. Jie prieš tapdami krikščionimis irgi užsiiminėjo spiritizmu. Nusprendę išsivaduoti iš jo įtakos ir apsisaugoti nuo žalingų piktųjų dvasių atakų, efeziečiai žengė tris žingsnius. Ką jie darė?
Pirmasis žingsnis
Biblijoje aiškinama: „Nemaža užsiiminėjusių kerais sunešdavo savo knygas ir visų akyse sudegindavo“ (Apaštalų darbų 19:19). Sunaikinę burtų knygas, tie naujieji krikščionys parodė pavyzdį visiems, norintiems ištrūkti iš piktųjų dvasių gniaužtų šiais laikais. Pašalinkite visus su spiritizmu susijusius daiktus. Tai yra visas spiritistinio pobūdžio knygas, žurnalus, vaizdajuostes, plakatus, kompiuteriuose saugomą informaciją bei muzikos įrašus, taip pat amuletus (Pakartoto Įstatymo 7:25, 26; 1 Korintiečiams 10:21).
Vienas vyras iš Pietų Amerikos, dešimtmečius užsiiminėjęs spiritizmu, paklaũsė šio Biblijos patarimo. „Kartą, — prisimena jis, — surinkau visas spiritistines priemones, išnešiau į kiemą, čiupau kirvį ir sukapojau.“ Tuomet jis viską sudegino. Paskui šis vyras darė puikią dvasinę pažangą ir netrukus tapo uoliu skelbėju viename Jehovos liudytojų susirinkime.
Vis dėlto šio pirmojo žingsnio nepakanka. Kodėl? Todėl, kad net praėjus keleriems metams po to, kai tie Efezo krikščionys sunaikino burtų knygas, apaštalas Paulius rašė: „Mes grumiamės... [su] dvasinėmis blogio jėgomis“ (Efeziečiams 6:12, kursyvas mūsų). Demonai nepasidavė. Jie vis dar siekė užvaldyti krikščionis. Ką dar reikėjo jiems daryti?
Antrasis žingsnis
Paulius ragino pirmojo amžiaus efeziečius: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:11). Šis patarimas tebėra svarbus šiandien. Kaip asmuo, mėginantis apsaugoti namus nuo kenkėjų, taip krikščionys turi stiprinti sienoms prilygstančią gynybą, kad piktosios dvasios negalėtų jų pasiekti. Ką reikia daryti šiame etape?
„Svarbiausia, — pabrėžia Paulius, — pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles“ (Efeziečiams 6:16, Brb, kursyvas mūsų). Tas skydas būtinas, nes kuo tvirtesnis tikėjimas, tuo stipriau priešinsitės piktosioms dvasinėms jėgoms (Mato 17:20).
Tad kaip galite stiprinti savo apsaugą? Tęsdamas Biblijos studijas. Kaip Biblijos studijos susijusios su tikėjimu? Na, kaip sienos tvirtumas labai priklauso nuo pamato stiprumo, taip ir asmens tikėjimas bus tvirtas, jei turės stiprų pagrindą. Kas tai per pagrindas?
Tikslus Dievo Žodžio pažinimas. Apaštalas Paulius paaiškina: „Tikėjimas — iš klausymo, klausymas — kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Romiečiams 10:17). Kviečiame jus nemokamai studijuoti su vienu iš Jehovos liudytojų jums patogiu laiku ir patogioje vietoje. Tokios studijos sustiprins jūsų tikėjimą (Romiečiams 1:11, 12; Kolosiečiams 2:6, 7). Koks bus rezultatas? Greitai tikėjimas taps apsauga, kuri lyg skydas saugos nuo piktųjų dvasių įtakos (Psalmyno 91:4; 1 Jono 5:5).
Kokį trečią žingsnį turėjo žengti Efezo krikščionys?
Trečiasis žingsnis
Nors naujai įtikėjusieji senovės Efeze ėmėsi priemonių atsispirti piktosioms dvasioms, jie tebegyveno demonizmo apimtame mieste. Jiems ir toliau reikėjo apsaugos. Rašydamas bendratikiams apaštalas Paulius nurodė: „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius“ (Efeziečiams 6:18).
Iš tiesų karštas ir nuolatinis maldavimas Jehovos pagalbos buvo ir tebėra būtina priemonė apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Tikra paguoda žinoti, jog Jehova atsakys į jūsų nuoširdžius prašymus, suteikdamas apsaugą bei angelų paramą (Psalmyno 34:7, Brb; 91:2, 3, 11, 14; 145:19). Todėl labai svarbu nuolat melsti Dievo: „Gelbėk mus nuo piktojo“ (Mato 6:13, Jr, išnaša; 1 Jono 5:18, 19).
Brazilijoje gyvenantis Antonijus, anksčiau buvęs mediumu, brangina maldą. Pradėjęs studijuoti Bibliją ir sužinojęs Dievo vardą, Jehova, jis ėmė karštai melsti Jehovos Dievo pagalbos išsivaduoti iš spiritizmo gniaužtų. Jis pasakoja: „Melsdamiesi Jehovai aš bei kiti, pavergti piktųjų dvasių, radome priebėgą“ (Patarlių 18:10).
Jums pasiseks
Labai svarbu, kad pažinęs Jehovą imtumėte juo pasitikėti ir paklustumėte jo valdžiai bei įsakymams. Tada, jei melsite pagalbos kreipdamasis į jį vardu, susilauksite atsako. Antonijus irgi gavo tokią paramą. Šiandien jis tarnauja krikščionių vyresniuoju viename Jehovos liudytojų susirinkime San Paule ir yra dėkingas, kad tiesa jį išlaisvino (Jono 8:32).
Antonijaus bei tūkstančių kitų, anksčiau užsiiminėjusių spiritizmu, bet dabar tarnaujančių Jehovai Dievui, pavyzdys rodo, kad jums irgi pasiseks išsivaduoti iš spiritizmo pančių. Tad sunaikinkite visus su spiritizmu susijusius daiktus, stiprinkite tikėjimą studijuodamas Bibliją ir melskite Jehovos apsaugos. Ženkite šiuos žingsnius, nes nuo to priklauso jūsų gyvybė!
[Anotacija 5 puslapyje]
Pasak Biblijos, gyvieji negali bendrauti su mirusiaisiais
[Iliustracija 6 puslapyje]
1. Sunaikinkite visus su spiritizmu susijusius daiktus
[Iliustracija 7 puslapyje]
2. Toliau studijuokite Bibliją
[Iliustracija 8 puslapyje]
3. Karštai ir nuolat melskitės Jehovai