Stebime pasaulį
Stebime pasaulį
Žalingas grožis
Vandens hiacintas — tai augalas gražiais purpuriniais žiedais. Prieš keletą dešimtmečių įveistas Viktorijos ežere Afrikoje, hiacintas taip greit išplito, kad dabar dengia 2000 kvadratinių kilometrų ežero paviršiaus. Tai žlugdo gyvybiškai svarbią žvejybos pramonę, maitinančią milijonus žmonių aplinkinėse šalyse: Kenijoje, Tanzanijoje bei Ugandoje. Šie augalai užkemša vamzdžius, kuriais tiekiamas vanduo, ir smarkiai apsunkina Ugandos vandentiekių bei hidroelektrinių darbą. Be to, jie sudaro idealią aplinką veistis moskitams, sraigėms bei gyvatėms, todėl daugėja gyvačių įkandimų ir susirgimų maliarija bei schistosomatoze. Nors veisiami straubliukai, kurie minta vien hiacintais, jie nepajėgia daugintis tokiais tempais kaip šie augalai. Žvejybos bendrijos imasi naikinti šias piktžoles ir tūkstančius tonų jų pašalina rankomis. Tačiau pasirodo, jog tai tik laikinas problemos sprendimas. Pasaulio bankas remia milijonus dolerių kainuosiantį projektą išvalyti ežerą.
Sparnuota fosilija — apgaulė
Žurnale National Geographic buvo pranešta, jog Liaoningo provincijoje (Kinija) rasta fosilija yra „trūkstamoji grandis grandinėje, jungiančioje dinozaurus ir paukščius“. Buvo sakoma, jog fosilija, pavadinta Archaeoraptor liaoningensis, turi dinozauro uodegą ir paukščio krūtinės ląstą bei pečius. Tačiau dabar, pasak pranešimo žurnale Science News, mokslininkai pradeda įsitikinti, kad „fosilijų klastotojai juos šiek tiek apgavo“. Šią fosiliją tyrinėjusiems paleontologams kilo įtarimas, kai jie pastebėjo, kad trūksta kaulų, jungiančių uodegą su kūnu, o uolienos plokštėje matosi perdirbimo pėdsakų. Pasak pranešimo, Filipas Karis iš Karališkojo Tirelo paleontologijos muziejaus Dramheleryje (Alberta, Kanada) įtaria, jog kažkas „stengėsi padidinti Archaeoraptor vertę, prie paukščio fosilijos priklijavęs dalį dinozauro uodegos“.
Povandeninės šaulės
Tai panašu į vesterną. Dvikovos dalyvės stovi viena prieš kitą, jų ginklai užtaisyti ir gaidukai atlaužti. Pirmajai kovotojai iššovus ir pasitraukus, nusitaiko ir šauna kita. Taip kovodamos, krevetės nesužeidžia viena kitos, nes laikosi saugaus atstumo. Tačiau, kaip pranešama naujienų žurnale Der Spiegel, vandens čiurkšlės, trykštančios nuo jų dešiniųjų žnyplių, ne visada nepavojingos. Tas „vandens pistoletas“ naudojamas apsvaiginti bei užmušti tokiems gyviams kaip kirmėlės, krabai ar nedidelės žuvytės. Staigiai suspaudus žnyples, vandens čiurkšlė šauna su didele jėga ir yra tokia stipri, kad net gali išdaužti stiklinį akvariumo šoną. Netekusi savo ginklo, mažoji „šaulė“ pasidaro „kairiarankė“. Kol žnyplės, kuriomis ji šaudė anksčiau, atauga, nauju pistoletu tampa kairioji.
Karūnuotas gyvasis Buda
„Kinų valdžios atstovai vadovavo 2 metų berniuko — Tibeto religijai reikšmingo ‛gyvojo Budos’ — karūnavimui“, — pranešama laikraštyje The New York Times. Tarnauti septintuoju retinglama iš 670 berniukų buvo išrinktas Soinamas Pankogas. Vienuoliai, kurie išrinko lamą, sakosi rėmęsi pranašyste. „Tačiau dar neaišku, ar dauguma Tibeto gyventojų bei vienuolių pripažins, kad berniukas tinkamas“, — rašoma laikraštyje. Kodėl? Kadangi anksčiau dalailama, aukščiausias Tibeto religinis vadovas, pats paskelbė, ką jis pasirinko būti retinglama. Senais laikais buvo įprasta, kad dalailamai išvykus, retinglama jį pavaduotų.
Teršiantys stabai
Hinduistai turi paprotį po apeigų stabus sumesti į artimiausią vandens telkinį. Tai nekėlė pavojaus aplinkai, kol stabai buvo dažomi iš gėlių ar kitokių augalų pagamintais dažais. Tačiau gamintojams pradėjus naudoti dažus iš sunkiųjų metalų bei kancerogeninių medžiagų, kai kuriuose Indijos rajonuose dėl tūkstančių į upelius bei ežerus sumestų stabų vanduo smarkiai užsiteršė. Kad vanduo būtų mažiau teršiamas, vieno miestelio gyventojai surinko šimtus stabų, sukrovė dideliame sklype ir sulaužė juos į gabalus. Žurnale Down to Earth siūloma taip daryti visoje Indijoje,
o stabų gamintojams nuo sintetinių dažų grįžti prie tradicinių. „Kitaip, — rašoma žurnale, — upės, kurias hinduistai garbina, bus užterštos jų garbinamų stabų.“Pasaulinė jaunimo apklausa
Kaip pranešama laikraštyje The Globe and Mail, apklausus daugiau kaip 4300 jaunuolių nuo 12 iki 24 metų, paaiškėjo, jog šiuolaikinis jaunimas brangina tradicines vertybes: patikimumą, pagarbumą bei stropumą darbe. Ango Reido grupės, atlikusios jaunimo apklausą 11-oje šalių, duomenimis, 95 procentai apklaustųjų pareiškė, kad pats vertingiausias dalykas — ‛žodžio laikymasis’. Antroji vieta atiteko „pagarbai kitiems“ (92 procentai apklaustųjų). 83 procentai apklaustųjų aukštai įvertino „stropumą darbe“. Nors „beveik 8 iš 10 manė, jog svarbu turėti partnerį visam gyvenimui“, tik 56 procentai sutiko, jog svarbu susituokti. Stebėtina, tačiau tik 31 procentas apklaustųjų buvo įsitikinę, jog svarbu „būti labai turtingam“. Be to, duomenys parodė, kad tik 45 procentai apklaustųjų „optimistiškai žvelgia į XXI amžių“.
Faktai apie interneto tinklalapius
Internetas — tai milžiniškas tinklas, jungiantis milijonus kompiuterių visame pasaulyje. Kad išsiaiškintų, koks jo mastas, kompanija „Inktomi“, interneto programinės įrangos kūrėja, ketvertą mėnesių tyrinėjo tinklą ir sudarinėjo jo katalogą. Ką ji nustatė? Yra daugiau kaip milijardas tinklalapių! Dažniausiai internete vartojama anglų kalba — daugiau kaip 86 procentus laiko. Prancūzų kalba pasirodė tik šiek tiek daugiau kaip 2-uose procentuose, o olandų — maždaug 0,5 procento visų interneto dokumentų.
Nuodingi vaistai?
Kaip praneša Medicinos institutas, dėl medikų klaidų kasmet miršta nuo 44000 iki 98000 hospitalizuotų amerikiečių. Sakoma, jog šito priežastis yra ligoninių, poliklinikų bei farmacininkų klaidos. Pavyzdžiui, farmacininkams dėl neįskaitomos gydytojo rašysenos dažnai sunku suprasti, kas parašyta recepte. Kokį kiekį prirašė gydytojas: dešimt miligramų ar dešimt mikrogramų? Kita problema yra daugelio vaistų pavadinimų panašumai. Tokie dalykai sukelia painiavą tarp gydytojų, medicinos seserų, vaistininkų bei pačių pacientų. Medicinos institutas davė nurodymą per penkerius metus sumažinti gydymo klaidas 50 procentų.
Internetas ir pagyvenę žmonės
Elektroninis paštas pasirodo esąs tikra palaima senyvo amžiaus žmonėms, gyvenantiems slaugos namuose. Kaip rašoma laikraštyje The New York Times, „specialistai teigia, kad net ir ligoti slaugos namų gyventojai greit išmoksta naudotis kompiuteriu ir per elektroninį paštą bei internetą praturtina savo gyvenimą. Žmonės, valdantys techniką, įgauna pasitikėjimo, kuris teigiamai veikia jų gyvenimą, ir daugelis didžiuojasi galėdami padėti įgyti įgūdžių kartu gyvenantiems žmonėms.“ Elektroninis paštas leidžia pagyvenusiesiems palaikyti ryšį su toli gyvenančiais artimaisiais, žmonėmis, besirūpinančiais jų sveikata, bei senais draugais. Taip pat jis padeda nugalėti bejėgiškumą, nuobodulį ir vienatvę, kurie prislegia žmones, dėl ligos ar senyvo amžiaus izoliuotus slaugos namuose bei invalidų vežimėliuose. Nuotaika pakyla ir depresijos kaip nebūta. Kai kurie pagyvenę žmonės net dalyvauja tiesioginėje švietimo programoje, suteikiančioje jiems galimybę perduoti sukauptas žinias bei išmintį ateities kartoms. Tačiau reikia kai ką pakeisti. Reikalingos klaviatūros, kuriomis būtų galima lengviau naudotis, bei priemonės nesunkiai padidinti šriftą.
Maisto trūkumas dėl žmogaus kaltės
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pranešimu, „žmogaus sukeltos nelaimės, tokios kaip pilietiniai konfliktai bei ekonominės krizės, yra dažnesnė maisto trūkumo priežastis negu gamtos sukeltos krizės“. FAO generalinio direktoriaus pavaduotojas dr. Hartvikas de Hanas sakė: „1984-aisiais tik apie dešimt procentų visų atvejų, kai trūko maisto, buvo dėl žmogaus sukeltų nelaimių. Dabar — daugiau kaip 50.“ Apytikriai paskaičiuota, kad maisto stygių patiria 52 milijonai žmonių 35-iose šalyse. Toliau pranešime sakoma: „Nuo 1984 m. sausros Afrikoje į pietus nuo Sacharos tai — didžiausias skaičius žmonių, patiriančių didelį maisto trūkumą.“