Žemė. Ar jos „pamatai“ pasidėjo atsitiktinai?

KAD Žemė išvengtų ekstremalių temperatūrų, ji turi skrieti atitinkamu nuotoliu nuo Saulės. Planetų, kurios skrieja apie panašias į Saulę žvaigždes ir yra, kaip manoma, ‛gyventi tinkamoje zonoje’ — tai yra jose gali laikytis vanduo, aptikta ir kitose planetų sistemose. Tačiau gyventi žmogui šios planetos vargu ar tinkamos. Jos turėtų dar ir suktis atitinkamu greičiu ir būti atitinkamo dydžio.

Jeigu Žemė būtų šiek tiek mažesnė ir lengvesnė negu yra, jos traukos jėga būtų silpnesnė ir didelė dalis gyvybei būtinos atmosferos išsisklaidytų erdvėje. Tai akivaizdu iš Mėnulio ir dviejų planetų — Merkurijaus bei Marso. Būdami mažesni ir lengvesni už Žemę, šie kosminiai kūnai turi tik menką atmosferą arba visai jos neturi. Tačiau kas atsitiktų, jeigu Žemė būtų šiek tiek didesnė ir sunkesnė negu yra?

Tuomet Žemės traukos jėga būtų stipresnė ir lengvosios dujos, vandenilis bei helis, užsilaikytų atmosferoje ilgiau. „Blogiausia, — aiškinama mokslo vadovėlyje Environment of Life, — kad atmosferoje suirtų tiksli dujų pusiausvyra.“ Arba pagalvok apie deguonį — dujas, palaikančias degimą. Jeigu jo kiekis padidėtų 1 procentu, padaugėtų miškų gaisrų. Kita vertus, jeigu kauptųsi anglies dvideginis, — o jis sukelia šiltnamio reiškinį, — Žemė perkaistų ir pasekmės būtų skaudžios.

Žemės orbita

Kita ideali Žemės ypatybė — jos sukimosi orbita. Jeigu ji būtų labiau elipsinė, mus vargintų nepakeliami temperatūros svyravimai. Tačiau Žemės orbita beveik apvali. Žinoma, būtų kitaip, jei greta skrietų kokia milžinė planeta, tokia kaip Jupiteris. Visai neseniai mokslininkai nustatė, jog apie kai kurias žvaigždes labai mažu atstumu sukasi į Jupiterį panašios planetos. Daugelio iš jų orbitos — gana keistos. Jokia Žemės tipo planeta tokiose sistemose neišliktų.

Astronomas Džefris Marsis šias išorinių planetų sistemas palygino su keturiomis planetomis, sudarančiomis mūsų Saulės vidinę sistemą — Merkurijumi, Venera, Žeme ir Marsu. Viename interviu Marsis pasakė: „Pagalvokite, kaip tai (ši tvarka) tobula.  Tai tarsi brangakmenis. Apskritos orbitos. Visos vienoje plokštumoje. Visų ta pati kryptis... Tai beveik antgamtiška.“ Argi galima tai paaiškinti atsitiktinumu?

Mūsų Saulės sistema nuostabi dar kai kuo. Planetos milžinės — Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas — skrieja apie Saulę saugiu nuo mūsų atstumu. Šios planetos ne tik kad nekelia grėsmės Žemei, bet yra labai reikalingos. Astronomai pavadino jas „dangaus siurbliais“, nes savo traukos jėga jos pritraukia didelius meteorus, kurie galėtų kelti pavojų gyvybei Žemėje. Žemė išties stovi ant tvirtų „pamatų“ (Jobo 38:4). Tiek Žemės dydis, tiek jos padėtis mūsų Saulės sistemoje yra idealūs. Bet tai dar ne viskas. Žemė turi kitų unikalių ypatybių, būtinų gyvybei tarpti.

Deguonis ir fotosintezė

Deguonies atomai sudaro 63 procentus gyvųjų Žemės organizmų svorio. Be to, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose deguonis sulaiko ultravioletinius Saulės spindulius ir apsaugo nuo jų augalus bei gyvūnus. Tačiau jis greitai reaguoja su kitais elementais: pavyzdžiui, su geležimi sudaro rūdis. Kaip tad atmosferoje gali būti 21 procentas šio labai reaktyvaus elemento?

Dėl fotosintezės — nuostabaus proceso, per kurį Žemės augmenija, sugerdama Saulės šviesą, gamina maisto medžiagas. Fotosintezės šalutinis produktas yra deguonis, — daugiau kaip milijardas tonų jo kasdien išsiskiria į atmosferą. Leidinyje The New Encyclopædia Britannica aiškinama: „Jeigu nevyktų fotosintezė, ne tik nepasipildytų svarbiausios maisto atsargos, bet Žemėje galiausiai neliktų deguonies.“

Mokslo vadovėliuose išsamiai paaiškinti fotosintezei skiriama net keletas puslapių. Kai kurie fotosintezės etapai dar nėra visiškai suprantami. Evoliucionistai negali paaiškinti, kaip kiekvienas etapas išsirutuliojo iš kažko paprastesnio. Iš tiesų kiekvienas etapas pats savaime jau yra be galo  sudėtingas. „Visiems priimtinõs fotosintezės kilmės teorijos nėra“, — priduriama enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica. Vienas evoliucijos šalininkas bandė dangstyti tą klausimą teiginiu, esą fotosintezę „išrado“ kelios „ląstelės novatorės“.

Tas teiginys, nors nemoksliškas, atskleidžia vieną stulbinantį faktą: kad fotosintezė vyktų saugiai, ląstelės turi turėti apvalkalus, o kad procesas nenutrūktų, jos turi daugintis. Ar visa tai atsitiktinumas, nulemtas keleto „ląstelių novatorių“?

Nuo atsikuriančios ląstelės iki žmogaus

Kokia tikimybė, kad atomai, susitelkę kartu, suformuos paprasčiausią atsikuriančią ląstelę? Knygoje A Guided Tour of the Living Cell Nobelio premijos laureatas mokslininkas Kristianas de Duvas pripažįsta: „Galimybė susidaryti bakterinei ląstelei iš atsitiktinai susitelkusių jos atomų neįmanoma: tam neužtektų visos amžinybės.“

Nuėję taip toli, padarykime šuolį nuo vienos bakterinės ląstelės iki milijardų specializuotų neuronų, sudarančių žmogaus smegenis. Mokslininkai vadina žmogaus smegenis pačia sudėtingiausia fizine struktūra regimoje visatoje. Jos tikrai unikalios. Pavyzdžiui, didelės žmogaus smegenų sritys vadinamos protavimo zonomis. Šios zonos analizuoja ir įvertina informaciją, ateinančią iš sensorinės smegenų dalies. Viena iš tų protavimo zonų, esančių kaktinėje dalyje, leidžia jums apmąstyti visatos stebuklus. Ar atsitiktiniai procesai galėjo nulemti tokių zonų atsiradimą? „Struktūrų, panašių į šias svarbias zonas, neturi joks kitas gyvūnas“, — knygoje The Wisdom of the Body pripažįsta evoliucionistas dr. Šervinas Nulandas.

Mokslininkai įrodė, kad žmogaus smegenys apdoroja informaciją daug greičiau negu pats galingiausias kompiuteris. Atsimink: šiuolaikinė kompiuterinė technologija yra daugelio dešimtmečių atkaklių pastangų rezultatas. O ką pasakytumėt apie kur kas pranašesnes smegenis? Mokslininkai Džonas Barovas ir Frankas Tipleris knygoje The Anthropic Cosmological Principle sako taip: „Apskritai evoliucionistai sutinka, jog protingų būtybių, sugebančių apdoroti informaciją panašiai kaip Homo sapiens, evoliucija tokia neįtikima, kad vargu ar vyko kokioje nors kitoje regimosios visatos planetoje.“ Kad mes gyvename, anot šių mokslininkų, yra „ypač laimingas sutapimas“.

Ar visi tie procesai — atsitiktiniai?

Kokią padarysite išvadą? Ar visata ir jos stebuklai tikrai atsirado atsitiktinai? Juk sutinkate, jog kiekvieną didingos muzikos fragmentą turėjo parašyti kompozitorius ir kad instrumentai turi būti tiksliai suderinti, kad skambėtų maloniai? O kaip su mūsų stulbinančia visata? „Mes gyvename labai tiksliai sureguliuotoje visatoje“, — pažymi matematikas ir astronomas Deividas Blokas. Kokia jo išvada? „Mūsų visata yra namai, suprojektuoti, mano manymu, Dievo rankos.“

Jeigu ir jūs taip mąstote, tuomet tikriausiai pritarsite žodžiams, kuriais Biblijoje apibūdinamas Kūrėjas, Jehova: „Savo galybe jis padarė žemę, savo išmintimi sukūrė pasaulį ir savo išmanymu išskleidė dangų“ (Jeremijo 51:15).

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

YPATINGA PLANETA

„Idealus Žemės dydis, elementų derinys ir beveik apskrita orbita, kuria Žemė skrieja tinkamiausiu atstumu nuo ilgaamžės žvaigždės Saulės, lėmė ypatingas sąlygas, palankias vandeniui kauptis Žemės paviršiuje. Gyvybės atsiradimas be vandens neįsivaizduojamas“ (Integrated Principles of Zoology, 6-asis leidimas).

[Šaltinio nuoroda]

NASA photo

 [Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

AR GYVYBĖ ATSIRADO ATSITIKTINAI?

1988 metais žurnale Search, leidžiamame Australijos ir Naujosios Zelandijos mokslo plėtros asociacijos, buvo recenzuojama viena knyga, kurioje bandoma paaiškinti, kaip atsitiktinumas galėjo nulemti gyvybės atsiradimą. Patyrinėjęs tik vieną knygos puslapį, mokslo apžvalgininkas L. Benetas rado „16 grynų spėlionių, kurių kiekviena pagrįsta ankstesniu spėjimu“. Kokią išvadą padarė Benetas, perskaitęs visą knygą? Jis rašė: „Daug lengviau pripažinti mylintį Kūrėją, akimirksniu sukūrusį gyvybę ir leidusį jai tikslingai plėtotis, ... negu tikėti begale ‛aklų atsitiktinumų’, kuriais autorius grindžia savo tezes.“

[Iliustracijos]

Fotosintezė būtina maisto medžiagų gamybai bei deguonies apytakai

Kas sąlygoja idealias Žemės ypatybes, būtinas gyvybei tarpti?

Mokslininkų teigimu, žmogaus smegenys yra sudėtingiausia fizinė struktūra visatoje. Kaip jos galėjo susiformuoti atsitiktinai?

[Šaltinių nuorodos]

Nuotrauka: Zoo de la Casta de Campo, Madrid

Monte Costa, Sea Life Park Hawaii

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Visos planetos proporcingo dydžio

Saulė

Merkurijus

Venera

Žemė

Marsas

Jupiteris

Saturnas

Uranas

Neptūnas

Plutonas

[Šaltinių nuorodos]

Saulė: National Optical Astronomy Observatories; Merkurijus, Jupiteris ir Saturnas: Courtesy of NASA/JPL/Caltech/USGS; Venera ir Uranas: Courtesy of NASA/JPL/Caltech; Žemė: NASA photo; Marsas: NASA/JPL; Neptūnas: JPL; Plutonas: A. Stern (SwRI), M. Buie (Lowell Obs.), NASA, ESA