Trumpai apie alternatyviojo gydymo metodus
Trumpai apie alternatyviojo gydymo metodus
„Tarp gydytojų ir alternatyviosios medicinos specialistų būtinas profesinis dialogas, kad būtų geriau rūpinamasi sveikata tų pacientų, kurie pasirenka alternatyvųjį gydymą.“
TOKIA mintis buvo pareikšta žurnalo The Journal of the American Medical Association (JAMA) 1998 m. lapkričio 11 d. numeryje. Straipsnyje buvo teigiama: „To [dialogo], matyt, reikės vis labiau, nes alternatyvieji gydymo metodai populiarėja, be to, tokį gydymą ketinama paremti sveikatos draudimu.“
Vis daugiau pacientų, neatsisakydami tradicinio gydymo, tuo pat metu naudojasi ir alternatyvaus gydymo metodais. Tačiau kai kurie apie tai neinformuoja savo gydytojų. Todėl 2000 m. balandžio mėn. informaciniame biuletenyje Tufts University Health & Nutrition Letter raginama: „Savo pačių labui, užuot gydęsi savarankiškai, turėtumėte bendradarbiauti su savo gydytoju.“ Toliau sakoma: „Ar jis pritaria jūsų taktikai, ar ne, pasidalinti informacija vis tiek naudinga.“
Tai buvo pasakyta dėl galimo pavojaus sveikatai vienu metu gydantis tam tikromis vaistažolėmis ir tradiciniais metodais. Daugelis profesionalių gydytojų pripažįsta, kad kai kurie jų pacientai renkasi alternatyvųjį gydymą ir šių labui stengiasi, kad asmeninė nuomonė apie gydymą jiems nesukliudytų bendradarbiauti su alternatyvaus gydymo specialistais.
Norime supažindinti savo skaitytojus su alternatyvaus gydymo metodais, kuriais daugelyje šalių naudojasi vis daugiau žmonių, tad trumpai apibūdinsime keletą iš jų. Tačiau prašom turėti omenyje, kad Atsibuskite! nepropaguoja nė vieno iš šių arba kokių kitų gydymo metodų.
Gydymas vaistažolėmis
Tai galbūt labiausiai paplitęs alternatyvaus gydymo metodas. Nors vaistažolės medicinoje naudojamos jau šimtmečius, mokslininkai yra kruopščiai ištyrę palyginti nedaug augalų rūšių. Dar mažiau augalų bei jų ekstraktų ištyrinėta išsamiai, kad pakaktų informacijos apie jų patikimumą bei veiksmingumą. Diduma informacijos apie vaistažoles grindžiama ilga jų vartojimo patirtimi.
Tačiau pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai parodo, jog tam tikros vaistažolės yra naudingos gydyti tokioms ligoms kaip nedidelė depresija, senatvinis atminties silpnėjimas bei gerybinis prostatos padidėjimas. Vienas iš tyrinėjamų augalų yra blakėžudė (Cimicifuga racemosa). Amerikos indėnės virtą jos šaknį vartodavo kaip vaistą sutrikus menstruacijoms bei gimdymo atvejais. Kaip teigiama 2000 m. balandžio mėn. informaciniame biuletenyje Harvard Women’s Health Watch, dabartiniai tyrimai rodo, kad parduodamas standartizuotas vokiškas šio augalo ekstraktas gali „sušvelninti menopauzės simptomus“.
Atrodo, jog gydymasis natūraliomis priemonėmis toks populiarus daugiausia dėl to, kad jos laikomos mažiau kenksmingomis už sintetinius vaistus. Nors dažnai taip ir yra, kai kurios vaistažolės, ypač vartojamos kartu su kitais vaistais, daro pašalinį poveikį. Pavyzdžiui, populiari vaistažolė, rekomenduojama
kaip natūrali priemonė, mažinanti kraujo priplūdimą bei padedanti numesti svorio, gali padidinti kraujospūdį ir sukelti pulso padažnėjimą.Be to, yra vaistažolių, kurios silpnina kraujo krešumą. Jei jos vartojamos kartu su kraują „skystinančiais“ medikamentais, tai gali sukelti sunkių padarinių. Todėl žmonės, sergantys tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukraligė ar aukštas kraujospūdis arba vartojantys kitus medikamentus, turėtų būti atsargūs gydydamiesi vaistažolėmis. (Žiūrėkite rėmelį.)
Kita bėda gydantis vaistažolėmis yra nepakankama jų kokybės garantija. Pastaraisiais metais pranešama, kad kai kuriuose produktuose randama sunkiųjų metalų bei kitų teršalų. Be to, kai kuriuose vaistažolių produktuose randama mažai arba visai nerandama etiketėse nurodytų sudėtinių dalių. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo, kad tiek vaistažoles, tiek visas kitas gydymo priemones reikia pirkti iš patikimų rankų.
Maisto papildai
Kiek yra žinoma, maisto papildai, pavyzdžiui, vitaminai bei mineralai, padeda užkirsti
kelią kai kurioms negalėms, gydyti tokias ligas kaip mažakraujystė bei osteoporozė ir netgi apsaugoti nuo kai kurių apsigimimų. Patvirtintos rekomenduojamos kasdieninės vitaminų bei mineralų dozės yra laikomos palyginti nepavojingomis ir naudingomis.Kita vertus, didelės dozės, skiriamos kai kurioms ligoms gydyti, gali būti pavojingos sveikatai. Jos gali neleisti pasisavinti kitų maisto medžiagų, taip pat sukelti stiprų pašalinį poveikį. Nederėtų pamiršti šio pavojaus, taip pat kad trūksta esminių įrodymų, jog didelės vitaminų dozės naudingos.
Homeopatija
Homeopatija atsirado XVIII amžiuje kaip gydymo būdas, švelnesnis už įprastąjį tuo metu. Homeopatijos pagrindas yra principas „panašaus gydymas panašiu“ ir minimalių dozių teorija. Homeopatiniai vaistai ruošiami daug kartų atskiedžiant gydomąsias medžiagas — kartais tiek, kad nelieka nė vienos tos medžiagos molekulės.
Vis dėlto, lyginant su placebu [neveiksmingu preparatu, skiriamu ligoniui įtaigos tikslais], homeopatiniai preparatai kažkiek padeda gydyti tokias ligas kaip astma, alergija bei vaikų viduriavimas. Kadangi homeopatiniai preparatai būna smarkiai atskiesti, jie laikomi nepavojingais. Žurnalo JAMA 1998 m. kovo 4 d. numeryje išspausdintame straipsnyje rašoma: „Daugeliui ligonių, kenčiančių nuo lėtinių tiksliai nediagnozuotų ligų, homeopatija gali būti svarbi ir naudinga alternatyva. Saikingai vartojami homeopatiniai vaistai gali papildyti tradicinį gydymą kaip dar viena priemonė.“ Tačiau kritiškais atvejais gali būti išmintingiau gydytis labiau tradiciniais būdais.
Manualinė terapija
Yra keletas alternatyvaus gydymo būdų, kai taikoma manualinė terapija. Vienas iš plačiausiai naudojamų, ypač Jungtinėse Valstijose, yra stuburo korekcija. Šis metodas pagrįstas įsitikinimu, jog pacientui padedama sveikti atitaisant stuburą. Taigi manualinės terapijos specialistas, koreguodamas paciento stuburą, atstato slankstelius į reikiamą padėtį.
Gydant tradiciškai, ne visada pavyksta sumažinti skausmus juosmens srityje. O manualinė terapija, pasak kai kurių ligonių, jiems teikia didelį palengvėjimą. Tačiau kitais atvejais, išskyrus skausmą, manualinės terapijos naudą patvirtinančių įrodymų maža.
Jei manualinę terapiją atlieka įgudęs specialistas, pašalinio poveikio atvejų beveik nepasitaiko. Tačiau kiekvienas asmuo vis dėlto turėtų žinoti, kad kaklo slankstelių atstatymas rizikingas ir dėl to gali ištikti
insultas bei paralyžius. Komplikacijų rizikai sumažinti kai kurie specialistai pataria pacientui išsitirti, ar tam tikros manipuliacijos jam nepakenks.Masažas
Masažo naudą nuo seno pripažįsta beveik visos kultūros. Apie tokias procedūras rašoma netgi Biblijoje (Esteros 2:12, NW). „Tradicinėje kinų bei indų medicinoje masažo technikai tenka svarbus vaidmuo, — rašoma žurnalo British Medical Journal (BMJ) 1999 m. lapkričio 6 d. numeryje. — Europietišką masažo variantą XIX amžiaus pradžioje susistemino Peras Henrikas Lingas, sukūręs vadinamą švediškąjį masažą.“
Teigiama, jog masažas padeda atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką bei pašalinti audiniuose susikaupusius toksinus. Dabar gydytojai masažą skiria nugaros, galvos skausmams bei virškinimo sutrikimams gydyti. Dauguma žmonių teigia, kad po masažo procedūrų labai gerai jaučiasi. Pasak dr. Sandros Maklanahan, „aštuoniasdešimt procentų ligų sukelia įtampa, o masažas ją mažina“.
„Daugumos masažo metodų neigiamo poveikio rizika maža, — pranešama BMJ. — Ko nemasažuoti, paprastai padeda nustatyti sveika nuovoka (pavyzdžiui, vengiama trinti nudegimų vietas arba masažuoti galūnes giluminių venų trombozės atveju)... Įrodymų, kad masažas pagreitintų metastazių plitimą sergant vėžiu, nėra.“
„Masažui vis labiau populiarėjant, pacientai pradeda nerimauti dėl masažistų kvalifikacijos, ir ne be pagrindo“, — pažymėjo buvęs Amerikos masažo terapijos asociacijos prezidentas E. Hiustonas Lebronas. BMJ buvo patariama, kad, siekdamas išvengti neprofesionalumo, „pacientas turėtų įsitikinti, ar masažistas užregistruotas atitinkamos kontrolės organizacijos“. Viename pastarųjų metų pranešime teigiama, kad tokiems fizioterapeutams leidimai buvo išduoti 28 JAV valstijose.
Akupunktūra
Akupunktūra — gydymo būdas, tapęs gana populiarus visame pasaulyje. Nors terminu „akupunktūra“ vadinama keletas
skirtingų būdų, dažniausiai tai plonų adatėlių susmaigstymas į tam tikras kūno vietas siekiant sukelti gydomąją reakciją. Keleto paskutinių dešimtmečių tyrinėjimai rodo, jog akupunktūra kai kuriais atvejais gali atpalaiduoti tokius neurochemikalus kaip endorfinai, kurie padeda sumažinti skausmą bei uždegimą.Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog akupunktūra galima veiksmingai gydyti daugybę negalavimų ir kad tai saugi nuskausminimo alternatyva. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta akupunktūros taikymą 104 ligoms gydyti. JAV Nacionalinių sveikatos institutų sudarytas komitetas pareiškė, jog įrodyta, kad akupunktūra yra tinkamas pooperacinių skausmų, raumenų skausmų, menstruacinių spazmų bei chemoterapijos arba nėštumo sukelto pykinimo ir vėmimo malšinimo būdas.
Nors gydant akupunktūriniu metodu stiprus pašalinis poveikis būna retai, pacientas gali pajusti skausmą, tirpulį ar dilgčiojimą. Tinkama adatų sterilizacija arba vienkartinių adatų naudojimas sumažina riziką užkrėsti pacientą. Daugeliui akupunktūros specialistų trūksta gydymo įgūdžių, reikalingų nustatyti teisingai diagnozei ar rekomenduoti kitokį tinkamesnį gydymą. Būtų neišmintinga ignoruoti šiuos faktus, ypač jei akupunktūra pasirenkama padėti išsivaduoti nuo chroniškos ligos simptomų.
Gausus pasirinkimas
Aptartieji metodai tėra tik parinkti pavyzdžiai iš daugybės gydymo būdų, dabar kai kuriose vietose paprastai vadinamų alternatyviais. Ateityje tiek kai kurie iš jų, tiek kiti, čia nepaminėti, gali pagrįstai tapti tradiciniais; tokiais jie jau laikomi kai kuriose pasaulio šalyse. Kiti, žinoma, gali nunykti ar net būti laikomi žalingais.
Deja, žmonijai tenka patirti daug skausmo ir ligų. Biblijoje tai labai tiksliai apibūdinama tokiu teiginiu: „Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Romiečiams 8:22). Tad nenuostabu, kad žmonės ieško palengvinimo. Tačiau kur kreiptis? Prašom apsvarstyti kai kuriuos pastebėjimus, kurie gali jums padėti pasirinkti gydymo būdą.
[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]
Ar rizikinga vaistažoles vartoti kartu su medikamentais?
Dažnai žmonės perspėjami tam tikrų paskirtų vaistų nevartoti kartu su kitais vaistais arba su alkoholiniais gėrimais. Ar taip pat pavojinga kartu su prirašytais vaistais vartoti tam tikras vaistažoles? Ar dažnai tai daroma?
Viename žurnalo The Journal of the American Medical Association straipsnyje kalbama apie „vienalaikį prirašytų vaistų ir vaistažolių vartojimą“. Jame pažymima: „Iš 44% suaugusiųjų, kurie sakosi reguliariai vartojantys prirašytus vaistus, beveik kas penktas (18,4%) pareiškė kartu vartojąs ir bent vieną vaistažolių preparatą, didelę dozę vitaminų arba ir viena, ir kita.“ Svarbu žinoti, kuo tai gali būti pavojinga.
Tie, kurie vartoja vaistažolių preparatus, taip pat turėtų susirūpinti, jei jų laukia medicininė procedūra, kuriai atlikti reikalinga anestezija. Amerikos anesteziologų draugijos prezidentas dr. Džonas Nildas paaiškino: „Sakoma, kad kai kurios populiarios vaistažolės, kaip antai ženšenis bei jonažolė, gali sukelti didelį kraujospūdžio svyravimą. Per anesteziją tai būtų labai pavojinga.“
Šis gydytojas pridūrė: „Kiti vaistingieji augalai, pavyzdžiui, dviskiautis ginkmedis, imbieras bei skaistenis, gali neleisti krešėti kraujui, o tai ypač pavojinga epiduralinės anestezijos atveju. Kraujavimas stuburo smegenų srityje gali sukelti paralyžių. Be to, jonažolė sustiprina kai kurių narkotinių, arba anestezuojančių, medžiagų poveikį.“
Be abejo, labai svarbu žinoti, kuo gali būti pavojinga vienu metu vartoti tam tikras vaistažoles ir medikamentus. Nėščios bei maitinančios moterys turėtų būti ypač gerai informuotos apie žalą, kurią dėl to gali patirti jų kūdikis. Todėl pacientai skatinami apie savo vartojamus vaistus, ar šie būtų alternatyviniai, ar kokie kitokie, kalbėti su savo gydytoju.
[Iliustracijos 7 puslapyje]
Tam tikros vaistažolės yra naudingos ligoms gydyti
Blakėžudė (Cimicifuga racemosa)
Jonažolė
[Šaltinio nuoroda]
© Bill Johnson/Visuals Unlimited
[Iliustracija 7 puslapyje]
Kad rezultatai būtų geri, pacientai turi bendradarbiauti su sveikatos specialistais