Žemė — amžina gyvybės oazė
Žemė — amžina gyvybės oazė
DIDŽIULĖ gyvybės gausa žemėje primena Psalmyno 104:24, 25 žodžius: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė. Štai jūra, tokia bekraštė ir plati. Ten knibžda nesuskaičiuojami maži ir dideli gyvūnai.“ Galime pridurti, kad jų esama net ir pačiose nykiausiose vietose!
Deja, žmonių nemokšiškumas bei gobšumas sunaikino kai kurias gyvybės formas, kitos atsidūrė prie išnykimo ribos. Vienas labiausiai niokojančių veiksnių — užterštumas. Todėl kai kurie mokslininkai tiria tam tikrus nuodams bei karščiui atsparius organizmus, gyvenančius vandenyno gilumoje prie versmių bei prie karštųjų versmių Jeloustono nacionaliniame parke, tikėdamiesi juos panaudoti teršalams valyti. Tuo tarpu kiti stengiasi geriau perprasti, kaip žemėje veikia gyvybės palaikymo sistemos ir kaip žmonės su jomis sąveikauja.
Eksperimentinė gyvybės palaikymo sistema
Siekdami geriau suprasti, kaip žemėje veikia gyvybės palaikymo sistemos, praėjusiame dešimtmetyje mokslininkai Arizonoje (JAV) atliko eksperimentą. Jie sukūrė visiškai uždarą gyvybės palaikymo sistemą ir tikėdamiesi, kad ši veiks savarankiškai, pavadino ją „Biosfera 2“ („Biosfera 1“ laikoma Žemė). Čia buvo daugiau kaip 3000
gyvybės rūšių, tarp jų — aštuoni žmonės. Dvejiems metams visa sistema buvo izoliuota nuo išorinio pasaulio. Tačiau „Biosferoje 2“ iškilo didelių sunkumų. „Beveik visi paukščiai, gyvuliai bei vabzdžiai, išskyrus tarakonus bei ‛kvailas skruzdėles’, nugaišo, — sakoma pranešime. — Didinga „Biosferos 2“ idėja tapo pajuokos objektu.“ Kaip šis nepavykęs eksperimentas išryškino akivaizdų „Biosferos 1“ pranašumą!Kūrėjas ateina į pagalbą!
Kuo daugiau sužinome apie žemę bei jos stebuklus, tuo didesnę jaučiame pagarbą šiai iš tikrųjų dinamiškai planetai ir be galo išmintingam jos Kūrėjui. Žinoma, daugelis žmonių rodo savo meilę žemei pasinerdami į aplinkosaugos veiklą. Deja, jie susiduria su neįveikiamomis kliūtimis — žmonių gobšumu bei nemokšiškumu, kurių negalima įveikti net pačiais kilniausiais siekiais.
Vis dėlto nuoširdžiai susirūpinę aplinkos niokojimo problema žmonės gali guostis Biblijos pažadu, kad pats Dievas veikiai pašalins visus godžius bedievius, kurie „niokoja žemę“ (Apreiškimo 11:18; 2 Timotiejui 3:1-5). Po to Kūrėjas, o jo vardas — Jehova, imsis atkūrimo programos ir išvalys žemę bei pavers ją rojumi — tikra gyvybės oaze. (Psalmyno 83:18 [83:19, Brb]; Izaijo 35:1, 2).
Tai bus padaryta per Dievo Karalystę — dangiškąją vyriausybę, vadovaujamą Jėzaus Kristaus (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10). Jam valdant, Žemės planeta klestės, nes ja rūpinsis dievobaiminga žmonija, besidžiaugianti Jehovos valdymu bei didžiai vertinanti visus jo darbus (Psalmyno 37:10, 11; Apreiškimo 21:3, 4). Kodėl galime neabejoti, jog šie pažadai išsipildys? Todėl, kad Dievo „neregimosios ypatybės“, atskleistos per kūriniją bei Bibliją, patvirtina, jog „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Romiečiams 1:20; Luko 1:37).
[Iliustracija 12 puslapyje]
Veikiai mūsų žemė taps rojumi