Gelmių stebuklai bei mįslės

DU MOKSLININKAI ir šturmanas nedideliu povandeniniu laivu Elvinas nusileido į Ramiojo vandenyno gelmes netoli Ekvadoro krantų. Koks jų kelionės tikslas? Vieta, vadinama Galapagų riftu. Su prožektoriais, filmavimo kamera bei daugybe mokslinių prietaisų Elvinas paniro į 2800 metrų gylį — dar niekada žmogaus akimis neregėtą amžinosios tamsos pasaulį.

Ar kada nors domėjotės, ką slepia tamsiose pasaulio vandenynų gelmėse skendintys kalnai, kanjonai bei tarpekliai? Jei taip, jums patiks skaityti apie atradimus, kuriems 1977-aisiais pradžią davė minėtasis Elvinas. Tai, ką išvydo įgula, gali jus nustebinti, — net labai patyrę mokslininkai jautėsi lyg atsidūrę kitoje planetoje.

Elvino užduotis buvo rasti hidrotermines versmes — povandeninius geizerius, iš kurių į vandenyną srūva karštas vanduo. Galapagų riftas teikė vilčių, nes tai — dalis ugnikalniais nusėto povandeninio lūžio, besiribojančio su Žemės rutulį juosiančių kalnų virtinėmis, vadinamomis vandenynų vidurio kalnagūbrių sistema. Šis milžiniškas daugiau kaip 65000 kilometrų ilgio darinys vingiuodamas juosia visą planetą tarsi teniso kamuoliuko siūlė. Jei nebūtų apsemtas vandenyno, kalnagūbris, „be abejo, dominuotų planetos paviršiuje, užimdamas didesnę teritoriją negu visi didesnieji sausumos kalnai paėmus kartu“, — rašo Žanas Eriksonas knygoje Marine Geology.

Ypač įdomiai atrodo vandenynų vidurio kalnagūbrių sistema. Iš tikrųjų tai yra darinys iš dviejų dalių — dviejų lygiagrečiai besidriekiančių kalnagūbrių virtinių, iškilusių 3000 metrų virš vandenyno dugno. Tarp jų žioji didžiausios pasaulyje bedugnės — 20 kilometrų pločio ir 6 kilometrų gylio tarpekliai — keturis kartus gilesni už Šiaurės Amerikos Didįjį Kanjoną! Tarpeklių dugne driekiasi riftinės zonos su daugybe ugnikalnių. Mokslininkams pirmą kartą tyrinėjant Atlanto kalnagūbrių sistemos dalį, vadinamą Vidurio Atlanto kalnagūbriu, jų prietaisai rodė tokį didelį ugnikalnių aktyvumą, „tarsi būtų atsivėrusios Žemės gelmės“, — sako Eriksonas.

90 minučių leidęsis gilyn, Elvinas pakeitė kryptį ir dabar plaukė horizontaliai tiesiog  virš vandenyno dugno. Vyrai įjungė prožektorius. Nenuostabu, kad mokslininkai pasijuto lyg kitoje planetoje. Vandenyno dugne, kur paprastai vandens temperatūra artima užšalimui, jų prožektoriai apšvietė daugybę tviskančių karšto vandens versmių. Netoli geizerių matėsi kai kas dar keistesnio — ištisos bendruomenės neregėtų būtybių. Po dvejų metų tyrinėtojai, plaukdami Elvinu netoli Meksikos pakrantės, Rytų Ramiojo vandenyno pakilumoje aptiko perkaitinto vandens versmes, pavadintas rūkoriais. Kai kurios iš šių versmių atrodė lyg vaiduokliški kaminai, siekiantys net 6 metrus aukščio. Daugelis šioje vietovėje aptiktų gyvūnų tokie pat, kaip ir prie Galapagų rifto. Kitame straipsnyje iš arčiau pažvelgsime į šias nuostabias gyvybės formas bei neįsivaizduojamų kraštutinybių pasaulį — jų gimtuosius namus.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

VIRŠELIS ir 3 puslapis: OAR/National Undersea Research Program