Jaunimas klausia:

Ar aš galiu būti laimingas, jei tėvas mus paliko?

„Man buvo nelengva gyventi be tėčio. Tiesiog trūko jo dėmesio“ (Henris *).

JOANA buvo 13-os metų, kuomet tėtis išėjo iš namų. Įklimpęs alkoholizmo liūne, jis tik keletą sykių bandė susisiekti su vaikais nuo to laiko, kai paliko namus. Deja, taip atsitiko ne vien Joanai; daugelis jaunuolių gyvena be tėvo.

Jeigu taip atsitiko ir tau, tikriausiai nelengva su tuo susitaikyti. Kartais gal apima širdgėla ir pyktis. Turbūt jautiesi liūdnas ir prislėgtas. Tau net gali kilti noras maištauti. Kaip kartą pasakė Biblijos rašytojas Saliamonas, „priespauda ir išmintingą paskatina elgtis neprotingai“ (Mokytojo 7:7, NW).

‛Neprotingas elgesys’

Kai Džeimsą paliko tėvas, jis pradėjo „elgtis neprotingai“. Džeimsas sako: „Aš visiškai neklausiau vyresnių žmonių, netgi savo motinos. Nuolat įsiveldavau į peštynes. Vis meluodavau ir naktimis išslinkdavau iš namų, nes niekas manęs nedrausmino. Mama mėgino sustabdyti mane, tačiau nepajėgė.“ Ar maištavimas bent kiek pagerino Džeimso gyvenimą? Anaiptol. Džeimsas pasakoja, jog netrukus jis „ėmė vartoti narkotikus, praleidinėti pamokas ir jam pradėjo nebesisekti mokykloje“. Greit jis ėmė elgtis dar blogiau. „Aš vogdavau iš parduotuvių, — prisipažino jis, — ir užpuldinėdavau žmones. Du kartus buvau suimtas ir trumpam įkalintas, tačiau tai manęs nesustabdė.“

Paklaustas, kodėl taip maištavo, Džeimsas atsakė: „Kadangi tėvas paliko namus, manęs niekas nebedrausmino. Aš net nepagalvojau, kaip skaudinu mamą, jaunesnį broliuką ir sesutę bei kenkiu sau pačiam. Tikėjausi dėmesio ir sudrausminimo iš tėvo.“

Tačiau maištavimas tik pablogina padėtį (Jobo 36:18, 21, Skv). Pavyzdžiui, Džeimsas pridarė nemalonumų ne tik sau, bet ir kitiems šeimos nariams, sukeldamas papildomų rūpesčių bei įtampos. Liūdniausia tai, kad maištingas elgesys gali sugadinti santykius su Dievu. Juk Jehova liepia jaunuoliams klausyti savo motinos (Patarlių 1:8; 30:17).

 Numalšink pyktį

Tad kaip gali nuslopinti pyktį ir apmaudą, kurį jauti tėvui? Pirmiausia tau reikėtų prisiminti, kad tėvas paliko namus ne dėl tavo kaltės. Taip pat tai nereiškia, kad jis nebemyli tavęs ir tu jam neberūpi. Žinoma, gali būti skaudu, jei tėvas net nebando paskambinti ar apsilankyti. Tačiau kaip jau buvo aptariama praeitame šios serijos straipsnyje, * daugelis šeimą palikusių tėvų vengia bendrauti su savo vaikais ne dėl to, kad jų nemyli, bet dėl juos slegiančio gėdos ir kaltės jausmo. Kiti, kaip ir Joanos tėvas, vartoja narkotikus ar alkoholį, ir tai trukdo jiems tinkamai atlikti savo pareigas.

Kad ir kaip būtų, prisimink, kad tavo tėvai yra netobuli. Biblijoje sakoma: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23; 5:12). Tai, be abejo, nepateisina įžeidžiančių ar neatsakingų veiksmų. Tačiau jei pripažinsi, kad mes visi esame iš prigimties netobuli, bus lengviau atsikratyti pražūtingo pykčio ir apmaudo.

Mokytojo 7:10 užrašyti žodžiai gali padėti tau nuslopinti pyktį ir apmaudą, kurį galbūt jauti savo tėvams. Atkreipk dėmesį į perspėjimą negyventi praeitimi: „Nesakyk: ‛Tad kaip gali būti, kad seniau buvo geriau negu dabar?’ — nes neišmintinga kelti tokį klausimą.“ Taigi užuot gyvenęs praeitimi, stenkis daryti geriausia, ką gali dabartinėmis aplinkybėmis.

Imkis iniciatyvos

Galbūt vertėtų imtis iniciatyvos susisiekti su tėvu. Tiesa, jis paliko tave, todėl jam ir derėtų žengti pirmąjį žingsnį. Tačiau jei jis to nedaro ir negalėdamas su juo susitikti tu jautiesi prislėgtas ir nelaimingas, argi nevertėtų pačiam imtis taisyti padėtį? Atkreipk dėmesį, kaip elgėsi Jėzus Kristus, kai jį įskaudino draugai. Paskutinę Jėzaus gyvenimo žemėje dieną jo apaštalai paliko jį. Petras gyrėsi nepaliksiąs jo, kad ir kas atsitiktų. Tačiau Petras išsigynė Jėzaus ne vieną, bet tris kartus! (Mato 26:31-35; Luko 22:54-62)

Nors Petras turėjo trūkumų, Jėzus vis vien jį mylėjo. Kai buvo prikeltas, Jėzus pirmas ėmėsi priemonių atkurti jųdviejų gerus santykius specialiai pasirodydamas Petrui (1 Korintiečiams 15:5). Įdomu tai, kad Jėzaus paklaustas „ar myli mane?“, Petras atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai,  kad tave myliu.“ Nors Petras buvo pasielgęs gėdingai, jis vis tiek mylėjo Jėzų (Jono 21:15).

Panašiai kaip buvo su Petru bei Jėzumi, tavo santykiai su tėvu galbūt nėra tokie beviltiški, kaip kad atrodo. Galbūt jis atsilieptų, jei tu imtumeisi iniciatyvos paskambinti jam, parašyti laišką ar aplankyti. Įžangoje paminėtas Henris sako: „Sykį aš parašiau tėčiui laišką ir netrukus gavau iš jo atsakymą. Jis sakė, kad didžiuojasi manimi. Įsirėminau jo laišką ir pasikabinau kambaryje. Aš vis dar turiu jį.“

Joana kartu su savo broliu bei sese irgi ėmėsi iniciatyvos aplankyti tėvą alkoholiką. „Nors jo būklė buvo nekokia, — sako Joana, — pasimatyti buvo verta.“ Galbūt ir tau būtų naudinga imtis iniciatyvos. Jei iš pradžių nesusilauksi atsako, po kurio laiko gali pabandyti iš naujo.

Kaip ištverti atstūmimo skausmą

Saliamonas primena mums, kad yra „laikas ieškoti ir laikas atsisakyti pamesto“ (Mokytojo 3:6, NW). Deja, kartais jaunuoliui tenka susitaikyti su skausminga tiesa, kad jo tėvas nenori bendrauti su savo vaikais. Jei toks yra ir tavo tėvas, vieną dieną jis galbūt supras, kiek daug prarado atsisakydamas bendrauti su tavimi.

Be to, nemanyk, kad tėvas paliko tave todėl, kad esi niekam tikęs. Vienoje Biblijos psalmėje Dovydas sakė: „Nors tėvas ir motina mane paliktų, Viešpats mane priims“ (Psalmyno 27:10). Taip, tu esi labai brangus Dievui (Luko 12:6, 7).

Tad jei esi nusiminęs ar prislėgtas, artinkis prie Dievo malda (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Išsakyk jam, kaip jautiesi. Gali būti tikras, kad jis išklausys tave ir paguos. Kitas Biblijos psalmininkas rašė: „Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini“ (Psalmyno 94:19).

Jei jautiesi atstumtas, artimas bendravimas su bendrakrikščionimis taip pat gali padėti. Patarlių 17:17 (Brb) sakoma: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ Tokių gerų draugų gali rasti Jehovos liudytojų susirinkime. Būtų ypač naudinga susipažinti su susirinkimo prižiūrėtojais. Joanos brolis Piteris pataria: „Pasikalbėk su vyresniais susirinkimo nariais; jie labai padės. Jei tave paliko tėvas, išsakyk jiems, kaip jautiesi.“ Susirinkimo prižiūrėtojai gali duoti keletą praktiškų patarimų, kaip atlikti kai kurias pareigas, kuriomis anksčiau rūpinosi tavo tėvas, pavyzdžiui, kaip daryti namuose remontą.

Tau gali padėti ir mama. Tiesa, galbūt ji pati sielvartauja. Tačiau jei pagarbiai išreikši savo jausmus, ji, be jokios abejonės, padės tau, kuo tik galės.

Rūpinkis savo šeima!

Tėvui išėjus iš namų, šeima gali visapusiškai nukentėti. Kad išsilaikytumėte, mamai tikriausiai teks įsidarbinti, gal net dviejose darbovietėse. Tau kartu su broliais bei sesėm gali tekti daugiau padėti namuose. Vis dėlto jūs pajėgsite prisitaikyti prie pasikeitimų, jei ugdysitės nesavanaudišką meilę (Kolosiečiams 3:14). Ji padės išlaikyti teigiamą požiūrį ir numalšinti apmaudą (1 Korintiečiams 13:4-7). Piteris sako: „Privalu padėti savo šeimai, todėl pagelbėdamas mamai ir sesutėms jaučiu pasitenkinimą.“

Žinoma, šeimai skaudu, kuomet tėvas palieka namus. Tačiau gali būti visiškai įsitikinęs, kad padedami Dievo, taip pat meilingų krikščionių draugų bei kitų šeimos narių tu ir tavo šeima galite ištverti šią netektį. *

[Išnašos]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Kai kurie jaunuoliai imasi iniciatyvos susisiekti su savo tėvu