Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar dar galima turėti vilties?

Ar dar galima turėti vilties?

Ar dar galima turėti vilties?

„Viena iš nelaimingų santuokų problemų yra tvirtas sutuoktinių įsitikinimas, kad geriau nebus. Tai trukdo keistis, nes nelieka stimulo išmėginti ką nors konstruktyvaus“ (DR. AARONAS T. BEKAS).

ĮSIVAIZDUOKITE, kad jums ką nors skauda ir einate pas gydytoją pasitikrinti sveikatos. Jūs, savaime suprantama, sunerimęs. Juk jūsų sveikata — netgi gyvybė — gali būti pavojuje. Tarkime, kad jus apžiūrėjęs gydytojas pasako gerą naujieną, jog nors tai ir nėra nereikšmingas sutrikimas, jį galima išgydyti. Gydytojas paaiškina jums, jog galite visiškai pasveikti, jei tiksliai laikysitės nurodymų — tinkamai maitinsitės bei mankštinsitės. Be abejo, jūs pajusite didžiulį palengvėjimą ir mielai laikysitės jo patarimo!

Pritaikykite šį scenarijų svarstomam klausimui. Ar patiriate skausmą dėl savo santuokos? Žinoma, kiekvienoje santuokoje iškyla kokių nors sunkumų bei nesutarimų. Todėl nelengvi momentai, kartais pasitaikantys jūsų tarpusavio santykiuose, dar nereiškia, kad jūsų santuokoje nebėra meilės. Tačiau kaip tada, jei slenka savaitės, mėnesiai ar net metai, o jūsų santykiai nesitaiso? Tuomet nerimaujate ne be pagrindo, nes tai jau nėra smulkmenos. Iš tikrųjų nuo to, kokia yra jūsų santuoka, visais atžvilgiais priklauso jūsų pačių ir net jūsų vaikų gyvenimas. Pavyzdžiui, manoma, jog šeimos problemos gali būti pagrindinė depresijos, prasto darbingumo bei vaikų nesėkmių mokykloje priežastis. Tačiau tai dar ne viskas. Krikščionys žino, jog tarpusavio santykiai su sutuoktiniu atsiliepia ir jų santykiams su Dievu (1 Petro 3:7).

Tai, kad tarp jūsų ir sutuoktinio kyla nesutarimų, dar nereiškia, jog padėtis beviltiška. Pripažinimas, jog gyvenant santuokoje bus vargų, padeda sutuoktiniams blaiviai žiūrėti į problemas ir stengtis jas išspręsti. Vyras, vardu Aizikas, sako: „Nemaniau, jog susituokusiai porai yra visiškai normalu patirti ir begalinės laimės, ir nusivylimo tarpsnių. Man atrodė, jog kažkas yra ne taip!“

Santuoką galima išsaugoti, net kai atrodo, jog meilė žuvusi. Aišku, blogi tarpusavio santykiai gali būti padarę gilias emocines žaizdas, ypač jei kentėjote daug metų. Tačiau vilčiai yra svarus pagrindas. Svarbiausia — paskata. Net didelių sunkumų santuokoje patirianti pora gali kai ką pagerinti, jei to abudu tikrai nori. *

Tad paklauskite savęs: ‛Ar aš tikrai trokštu, kad santykiai pasitaisytų?’ Ar jūs bei jūsų sutuoktinis norite dėti pastangas pataisyti santuoką? Dr. Bekas, kurį citavome anksčiau, sako: „Dažnai būnu nustebintas, kaip puikiai galima pagerinti akivaizdžiai blogus tarpusavio santykius, kai abu partneriai stengiasi šalinti trūkumus bei stiprinti teigiamąsias savo santuokos puses.“ Tačiau ką daryti, jei jūsų sutuoktiniui nerūpi pagerinti santuoką? Arba kaip tada, jei jūsų sutuoktinis, atrodo, nemato problemos? Ar stengtis pagerinti santuoką vienam yra bergždžias darbas? Jokiu būdu! „Jei jūs kažką keičiate, — sako dr. Bekas, — tai, kaip neretai pasitaiko, gali paskatinti pasikeisti ir jūsų partnerį.“

Nedarykite skubotų išvadų, kad jūsų atveju tai neįmanoma. Toks pesimistinis mąstymas jūsų santuokai gali būti pats žalingiausias dalykas! Vienam iš jūsų reikia žengti pirmąjį žingsnį. Gal būtent jums? Tada, atsiradus stimului, jūsų sutuoktinis gali irgi panorėti kartu su jumis stengtis padaryti santuoką laimingesnę.

Tad ką atskiras asmuo arba pora galėtų daryti, kad išsaugotų santuoką? Biblija puikiai padeda atsakyti į šį klausimą. Pažiūrėkime, kaip.

[Išnaša]

^ pstr. 6 Reikia pripažinti, jog būna tokių kraštutinių atvejų, kai vyras ir žmona turi rimtą pagrindą atsiskirti (1 Korintiečiams 7:10, 11). Be to, Biblija leidžia išsituokti dėl ištvirkavimo (Mato 19:9). Ar siekti skyrybų su neištikimu sutuoktiniu, asmuo sprendžia pats, ir kiti neturėtų nekaltojo sutuoktinio versti pasielgti vienaip ar kitaip. (Skaitykite Sargybos bokšto bendrijos išleistą knygą Šeimos laimės raktas, 158—161 puslapius.)