Ar tikrai galima persiauklėti?

„Niekas neprivers kito žmogaus persiauklėti. Jis pats turi noriai keistis iš vidaus“ (VIVJEN STERN, A SIN AGAINST THE FUTURE—IMPRISONMENT IN THE WORLD).

KAD kalinys persiauklėtų, jam būtina mokytis, perkainoti vertybes, pakeisti požiūrį. Yra nuoširdžių žmonių, kurie stengiasi lavinti kalinius ir kitaip jiems padėti. Daugelis nuteistųjų labai vertina tokį pasiaukojamą darbą.

Gal kas mėgins paprieštarauti ir sakys, kad kalėjimų sistema yra nepataisoma ir kad kaliniams tokioje aplinkoje vargu ar įmanoma pasikeisti. Nors pats kalėjimas neįdiegia naujų vertybių, Biblijos mokymas pakeičia kai kurių nuteistųjų gyvenimą. Vadinasi, persiauklėti galima asmeniškai.

Kai kuriems kaliniams Biblija padeda pasikeisti, ir jie ima tinkamai mąstyti, teisingai elgtis. Kaip tai įvyksta? Jie paklauso Biblijos žodžių: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Iš kokių paskatų jie persiauklėja?

 Biblijos poveikis

Daugelis mano, jog ne kas kita, o religija labiausiai paskatina kalinius atgailauti už savo poelgius. Tik didžiausia bėda, kad išėjęs į laisvę žmogus vėl gali sugrįžti prie senos gyvensenos. Vienas nuteistasis sako: „Žmonės čia randa Kristų, bet iš čia išeidami jį palieka.“

Patirtis rodo, kad tikroji permaina turi kilti iš vidaus — iš nusikaltėlio sąmonės bei širdies — ir kad jos pamatas turi būti nuoširdi atgaila už nusikaltimus. Biblijos mokymo programa padeda sužinoti, kaip Dievas žiūri į nedorus poelgius ir kodėl reikia jų vengti. Tai stiprus akstinas palikti nedorą kelią.

Tokią Biblijos mokymo programą Jehovos liudytojai rengia daugelyje pasaulio kalėjimų ir rezultatai yra puikūs. (Žiūrėkite 10 puslapį.) „Mums padėjo iš Biblijos sužinoti gyvenimo prasmę ir kokių palaimų ateity sulauks žmonija, — kalbėjo vienas kalinys. — Tai nuostabus mokymas!“ Kitas nuteistasis sakė: „Mes vadovaujamės Dievo patarimais... Matom, kaip keičiamės. Žinom, kas gyvenime svarbiausia.“

Suprantama, persiauklėti turėtų pati visuomenė. Jei kalėjimų nereikėtų, nebebūtų ir minėtų problemų. O dabar daugelio kalinių širdis paliečia viena iš nuostabiausių Biblijos tiesų — Dievo pažadas: „Nedorėliai bus pakirsti... Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai“ (Psalmyno 37:9, 29).

Tuomet aukštas Dievo normas įdiegs nepaperkama, meilinga ir tvirta vyriausybė — Kristaus valdoma dangiškoji Dievo Karalystė, kurios melsti mokomi krikščionys (Mato 6:10). Naujajame pasaulyje kiekvienas gyventojas mokysis tobulų Dievo įstatymų ir persiauklės. Tada iš tiesų „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9). O kokia bus nauda? Įstatymui klusnūs naujojo pasaulio gyventojai „gėrėsis taikos apstumu“ (Psalmyno 37:11, Brb).

 [Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

Kaip sužimba viltis

Federaliniame Atlantos kalėjime (Džordžijos valstija, JAV) Jehovos liudytojų savanoriai jau 20 su viršum metų sėkmingai moko iš Biblijos. Per tą laiką daugiau kaip 40 kalinių priėmė pagalbą ir tapo krikštytais Jehovos liudytojais; dar daugiau kaip 90 nuteistųjų reguliariai studijavo Bibliją ir patys įsitikino jos nauda.

Su keliais Biblijos mokytojais, nesavanaudiškai dirbančiais tame kalėjime, neseniai šnekėjosi šio žurnalo atstovas.

▪ Kodėl mokydamiesi Biblijos tiesų kai kurie kaliniai pasiryžta keisti savo gyvenimą?

Deividas. Daugelis kalinių niekada, net vaikystėje, nebuvo mylimi. Sužinoję, kad Dievas juos myli, nuteistieji atveria savo širdį maldoje, o Dievas jų maldas išklauso ir tampa jiems realus. Tada ir jie iš širdies pamilsta Dievą.

Rėjus. Vienas kalinys, su kuriuo aš studijavau, dar vaikystėje buvo patyręs prievartą. Kartą paklausiau jo, kas patraukė jį prie Jehovos, ir jis atsakė, kad kai sužinai Biblijos tiesą, pamatai, jog Jehova tikrai tave supranta. Todėl šis vyras ir norėjo geriau pažinti meilingą Dievą.

▪ Gal kas nors sakys, kad kaliniai ne iš tyrų motyvų pasidaro religingi, — kad jie tik nori sutrumpinti bausmę arba prastumti laiką. Ką rodo jūsų patirtis?

Fredas. Kai kaliniai ateina į mūsų studijų užsiėmimus, mes nemėginam sužadinti jiems jausmų. Mes tiesiog studijuojame Bibliją. Jie greit supranta, kad bus mokomi iš Biblijos ir kad mūsų tikslas tėra toks. Kartais ateina pas mane ir prašo pagalbos nagrinėjant bylą, bet aš nesileidžiu į kalbas. Taigi visi, kurie prisideda prie studijų grupelės ir ilgesnį laiką studijuoja su mumis, tikrai nori sužinoti, kas sakoma Biblijoje.

Nikas. Aš matau, kaip kai kurie nuteistieji pertvarko savo gyvenimą. Ėmęsi tarnybos ir pasikrikštiję jie labai kenčia nuo kitų kalinių. Jiems tikrai nelengva. Jeigu Biblija nebūtų palietusi jiems širdies, tokiomis aplinkybėmis jie neliktų ištikimi.

Izraelis. Paprastai tie žmonės labai nori sužinoti apie Jehovą, net gražu žiūrėti, kaip jie stengiasi. Matau, kad jie tai daro nuoširdžiai.

Džo. Tapę tikraisiais krikščionimis žmonės supranta, kodėl jų gyvenimas negerai susiklostė. Jie tikisi permainos, — taip, jiems sužimba viltis. Dabar jie tikrai laukia, kada Jehova ištesės savo pažadus.

▪ Kodėl vien kalėjimas negali pakeisti nusikaltėlio asmenybės?

Džo. Laisvė atimama ne tam, kad nusikaltėlis persiauklėtų, o kad būtų izoliuotas nuo visuomenės. Tai ir yra esminė problema: kalėjimo paskirtis.

Henris. Kalėjimas negali pakeisti nusikaltėlio širdies. Dauguma nuteistųjų išėję iš čia vėl darys nusikaltimus.

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Nemažai kalinių padedami kitų žmonių sužino Biblijos tiesą