Panamos skrybėlė pinama Ekvadore?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO EKVADORE

NEJAU pirkėją apgavo? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad taip. Juk jis sumokėjo 300 JAV dolerių už Panamos skrybėlę. Tačiau pardavėjas išėmė ją iš dėžės, ant kurios buvo parašyta, jog tai Ekvadoro gaminys! Apgaulė? Visai ne. Tikros Panamos skrybėlės gaminamos būtent Ekvadore. Bet kodėl pavadinimas neatitinka tikrovės? Ir kuo ta skrybėlė tokia ypatinga, kad už ją moka šimtus dolerių?

XIX amžiaus viduryje per Panamos sąsmauką aukso ieškotojai plūdo į Kaliforniją. Panamoje jie pirkdavosi iš Ekvadoro atgabentas skrybėles. Ilgainiui joms prigijo ne pagaminimo, o pardavimo vietos pavadinimas — panama. Šios skrybėlės labai išpopuliarėjo. Pavyzdžiui, 1849 metais  Ekvadoras eksportavo daugiau kaip 220000 panamų! Panamoje gyvenęs prancūzas 1855-aisiais jas pristatė Paryžiaus tarptautinėje parodoje. Mados besivaikančius prancūzus maloniai nustebino puikus pluoštas, kai kurie net pavadino jį „šiaudiniu audiniu“. Netrukus buvo sunku įsivaizduoti žmogų su kitokia skrybėle!

Ypač panama išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje, kai pasaulio laikraščiuose pasirodė madingą panamą užsidėjusio JAV prezidento Teodoro Ruzvelto nuotrauka. Stilingosios skrybėlės paklausa šoktelėjo. Jomis visame pasaulyje pradėjo prekiauti garsios firmos. Turkijoje 1925 metais priimti nauji įstatymai uždraudė nešioti tradicinį fesą ir reikalavo užsidėti panamą. 1944-aisiais panama buvo pagrindinė Ekvadoro eksportuojama prekė.

XX amžiaus antrojoje pusėje skrybėlių populiarumas sumažėjo. Vis dėlto puikiai nupinta Ekvadoro panama ir toliau mėgiama. Skrybėlių žinovai visame pasaulyje varžosi dėl geriausių panamų. Įžymybes iki šiol žavi šios skrybėlės elegancija. Ja puošėsi Vinstonas Čerčilis, Nikita Chruščiovas, Hamfris Bogartas, Maiklas Džordanas ir nemažai kitų.

Be abejo, yra nebrangių panamos padirbinių, pagamintų serijiniu būdu. Tačiau daugelis jų greitai suplyšta arba nepraleidžia oro. Tikroji panama yra lengva, laidi orui ir ją galima nešioti visą gyvenimą. Ji yra ypatinga, nes rankų darbo. Kaina įvairuoja nuo kelių dolerių už šiurkštesnę skrybėlę iki 1000 dolerių už rečiausią ir kokybiškiausią Montekrisčio panamą. Skrybėlės kokybė nustatoma pagal pluoštą, pynimo dailumą bei spalvą. Bet visuomet prisiminkite: tikra panama gaminama tik Ekvadore.

[Rėmelis/iliustracijos 26, 27 puslapiuose]

Panamos skrybėlės pynimas

Kaip pinama Panamos skrybėlė? Skrybėlininkai naudoja lankstų ir tvirtą palminės karliudovikos pluoštą, o Ekvadoro pajūrio žemumose sąlygos šiam augalui augti idealios. Šios šalies skrybėlininkai laikomi geriausiais pynėjais pasaulyje. Kaip kruopščiai jie darbuojasi! Aukštos kokybės Montekrisčio skrybėlei nupinti gali prireikti šešių ar daugiau mėnesių. Pluoštas skrybėlei yra gana trumpas, tačiau paėmęs tikrą panamą vargu ar pasakytum, kur vienas plaušas baigiasi ir prasideda kitas. Be to, plaušai taip standžiai supinti, jog net vanduo neprasiskverbia!

Montekristis garsėja savo nuostabiomis rankų darbo panamomis. Jo meistrai sėdasi pinti anksti ryte arba pavakary, kad pusiaujo karštis nekenktų plaušų lankstumui. Darant skrybėlės viršų ratas po rato skrupulingai pinamas sudėtingas raštas, kol pasiekiamas norimas skersmuo. Tada viršus dedamas ant trinkos ir pynėjas mikliai pindamas aplink daro šonus. Po daugelio savaičių tokio darbo reikiamu kampu pinamos atbrailos. Paskui, kruopščiai apkarpius, išplovus, išbalinus bei padarius kitus baigiamuosius darbus, garsioji Panamos skrybėlė bus gatava.

[Iliustracijos]

Prieš pynimą juostelėmis suplėšyti palmės plaušai išverdami ir išdžiovinami

[Iliustracija 27 puslapyje]

Vinstonas Čerčilis — viena iš įžymybių, nešiojusių panamą

[Šaltinio nuoroda]

U.S. National Archives photo