Didingosios Meteoros uolos

„Ar gali būti kas keistesnio ir nuostabesnio už šią įspūdingą vietovę, — nieko panašaus dar nesu regėjęs. Jokio savo matyto kalnyno negalėčiau palyginti su šiomis nepaprastomis uolomis“ (anglų keliautojas Robertas Kurzonas, 1849 m.).

TOKIAM nepaprastam reginiui, kurį išvystame priartėję prie Kalabakos miestelio ir netoliese įsikūrusio Kastrakio kaimo Tesalijos lygumoje (Graikija), esame visiškai nepasiruošę. Čia stūkso daugiau kaip 20 didžiulių akmens stulpų „miškas“ — daugybė pavienių stačių uolų, kylančių šimtus metrų į padanges. Jų viršūnes vainikuoja vienuolynai su medinėmis kolonadomis ir šlaitiniais stogais.

Tai Graikijos Meteora — unikalus pačios gamtos ir neįtikėtino žmogaus rankų darbo kūrinys. Ši pavienių uolinių stulpų grupė su daugiau kaip 30 ant jų pastatytų vienuolynų pavadinimą gavo nuo graikų kalbos žodžio „meteora“, reiškiančio „iškilęs virš žemės“. Vidutinis uolų aukštis — 300 metrų, o pati aukščiausia yra iškilusi maždaug 550 metrų virš žemės paviršiaus.

Mums einant artyn, aukštų uolų šešėliai ilgėja. Šviečiant saulei jie krenta tarp uolų vis kitaip ir šio keisto pasaulio vaizdas nuolat kinta. Žiemą balto sniego kilimo fone milžiniškos uolos atrodo atšiaurios ir juodos.

Kaip jos susiformavo

Hipotezių, kaip susiformavo Meteoros uolos, yra daug. Nemažai žmonių tiki, jog prieš milijonus metų dabartinė Meteoros lyguma buvo didžiulio ežero dugnas. Pagal vieną teoriją, smarkus geologinis klodų antsprūdis kažkaip išstūmė tas uolas į paviršių. Žurnale Experiment aiškinama, jog, kai kurių geologų nuomone, „šiuolaikinį  pavidalą šios uolos įgavo tarp 2000-ųjų ir 1000-ųjų m. p. m. e.“

Pradžioje pacituotas Robertas Kurzonas apie Meteorą rašė: „Regis, uolinio kalvagūbrio galą nutraukė žemės drebėjimas ar nunešė tvanas, palikdamas tik [grupę] aukštų, laibų, į adatas panašių... uolų.“ Įdomu, kad senovės graikų mitologija Tesalijos kalnų formavimąsi irgi sieja su tvanu, kurį sukėlę dievai (Pradžios 6:1—8:22).

Vienuolynai padangėje

Kad ir ką geologai aiškintų apie Meteorą, jau nuo devintojo m. e. amžiaus šios uolos traukia žmonių dėmesį. Šiuolaikiniai alpinistai, kopiantys į Meteorą su specialia kopimo įranga, galbūt gali geriausiai įvertinti žygdarbius pirmųjų religinių atsiskyrėlių, kurie apsigyveno urvuose ir uolų plyšiuose. Kaip tų beveik neprieinamų uolų viršūnėse buvo pastatyti vienuolynai, svarstoma ligi šiol.

Kaip senovėje žmonės pakildavo į savo aukštybėse stovinčius vienuolynus ir iš jų nusileisdavo? Gali būti, kad, kaip teigiama knygoje Meteora—The Rock Monasteries of Thessaly, ‛jie arba lipdavo medinėmis kopėčiomis, nuleistomis nuo uolos viršūnės, arba būdavo pakeliami suktuvu nuleistu tinklu. Šiaip ar taip, lankytojui tekdavo pasikliauti vienuoliais ir jų abejotina technika’. Pasakojama, jog paklaustas, ar dažnai keičiama virvė, buvęs abatas atsakęs: ‛Tik kai nutrūksta.’ 1925-aisiais uoloje iškirtus laiptus, pakilti pasidarė daug lengviau.

 Pirmieji į kolonas įkopę religiniai atsiskyrėliai buvo Varnavas (apie 950— 965 m. e. m.) ir Andronikas iš Kretos (1020 m.). Jais sekė kiti vienuoliai iš visos Bizantijos; ant uolų viršūnių išdygo 33 statiniai. Iki XVI—XVII amžiaus bendruomenės suklestėjo, tačiau vėliau prasidėjo nuosmukis.

„Pažvelkite į mus dabar! — skundėsi vieno vienuolyno abatas. — Deja... jaunimo tokia gyvensena nebevilioja!“ Iš tikrųjų tebeveikia tik šeši vienuolynai; dviejuose iš jų gyvena vienuolės. Ant daugelio Meteoros uolų stovintys vienuolynai yra apleisti.

Kultūros vertybės

Šiandieną uolų vienuolynai yra viena iš įdomiausių vietų Graikijos kultūros žemėlapyje. Pasak Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos, jie yra unikalus kultūrinio paveldo lobis. Graikijos valstybė dabar rūpinasi išsaugoti Meteoros vertybes. Suremontuoti pastatai ir muziejai atidaryti lankytojams. Kas juose yra?

Be tokių eksponatų kaip nešiojamosios ikonos, bažnytiniai drabužiai ir muzikiniai kodeksai, juose saugomi ir reti istoriniai Biblijos rankraščiai. Tarp jų yra pergamentinis kodeksas 591 (datuojamas 861—862 m. e. m.) su Biblijos Mato knygos paaiškinimais.

Galingos gamtos jėgos suformavo iš tikrųjų unikalų reginį. Jei kada nors lankysitės Graikijoje, kodėl į savo maršrutą neįtraukus Meteoros? Būtinai pasiimkite pakankamai fotojuostų, nes norėsite daug ką nufotografuoti. (Atsiųsta.)

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Šv. Nikolajaus Anapafsos vienuolynas

Rusanu vienuolynas

[Šaltinio nuoroda]

M. Thonig/H. Armstrong Roberts

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Švenčiausiosios Trejybės vienuolynas

Didžiųjų Aukštumų vienuolynas

[Šaltinio nuoroda]

R. Kord/H. Armstrong Roberts

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Fonas: Y. Yannelos/Greek National Tourist Organization