Stebime pasaulį

Fosilijos klastotė

Britanijos laikraštyje The Guardian buvo rašoma, jog „Kardife įsikūrusio Velso nacionalinio muziejaus sales 116 metų puošė skeletas plėšraus roplio, prieš 200 milijonų metų plaukiojusio juros periodo vandenyse. Kardifo muziejaus prižiūrėtojai, tvarkydami šio vandenynų mėsėdžio ichtiozauro liekanas, suprato buvę apgauti“. „Pašalinę penkis dažų sluoksnius, pamatėme, jog tai meistriška klastotė, — sako prižiūrėtoja Kerolin Batler, — sumaniai padaryta dviejų rūšių ichtiozaurų liekanų kombinacija.“ Užuot skeleto atsikratęs, muziejus ketina eksponuoti jį kaip fosilijos klastotės pavyzdį.

Užteršti kalnų ežerai

Kalnų ežerai nėra tokie švarūs, kaip manoma. Vokietijos žurnale natur & kosmos pranešama, jog „net aukščiausiai kalnuose tyvuliuojantys ežerai, tokie kaip ties Zėldenu [Austrija] esanti Švarczė, pilni teršalų. Žuvys, besiveisiančios ežeruose aukštai viršum jūros lygio, yra sukaupusios 1000 kartų daugiau DDT insekticido negu pagaunamos žemiau. Kodėl? Tropikų šalyse šis nuodingas chemikalas garuoja ir oro srautai perneša jį į kitas pasaulio dalis. Šaltose srityse, — kuriose ir yra kalnų ežerai, — DDT dalelės kondensuojasi ir nusėda. „Lediniai kalnų ežerai jį sulaiko, — rašoma žurnale, — ir susiurbia iš oro.“ DDT — žmonėms ir gyvūnams kenksmingas insekticidas — Europoje uždraustas jau daugiau kaip 20 metų, tačiau besivystančiose šalyse vis dar naudojamas.

Antkapiai pagal asmens pageidavimą

„Pastaruoju metu darosi madingi keisti antkapiai“, — rašoma Prancūzijos žurnale L’Express. Jų gamintojai siūlo sukurti 25 skirtingų spalvų, naujų formų antkapius iš spalvoto stiklo arba metalo. Jau yra paminklų, vaizduojančių parašiutą, šunį, karvę, sudužusį traukinį ir milžinišką statinę, kurią užsakė prekiautojas vynu. Viena stambi kompanija tvirtina kapams papuošti pagaminanti „mažiausiai 80 motociklų kopijų per metus“. Kaip rašoma straipsnyje, kai kur vietinės taisyklės leidžia tik uždėti paprastą antkapį ir akmens plokštę, bet Prancūzijos įstatymas palaiko asmens įsitikinimus ir kapinių sklypo savininkams duoda „laisvę statyti, ką jie nori“.

Venkite papuošalų su švinu

„Jei papuošaluose, kuriuos mėgsta kramtyti arba čiulpti jūsų vaikas, gali būti švino, tuoj pat juos išmeskite“, — patariama viename Kanados medicininiame leidinyje. Laboratoriškai nustatyta, jog dauguma nebrangių papuošalų, kurie paprastai perkami vaikams, turi nuo 50 iki 100 procentų švino. „Patekęs į organizmą net nedidelis švino kiekis gali pakenkti intelektualiniam bei socialiniam kūdikio arba mažo vaiko vystymuisi“, — sakoma pranešime. Žinoma, nustatyti švino kiekį be specialių prietaisų mes negalime. Todėl, atsižvelgiant į vaikiškų papuošalų pigumą, geriausia pasielgti taip, kaip patariama laikraštyje National Post: „Jei dvejojate, išmeskite.“

Svarbiausia išlikimo sąlyga — natūralus arealas

„Kad apsaugotume laukinius gyvūnus, svarbiausia išlaikyti natūralius arealus“, — rašoma laikraštyje Times of Zambia. Pranešime teigiama, jog pagrindinė priežastis, kodėl mažėja laukinių gyvūnų, yra jų arealų naikinimas. Jie nyksta dėl „nuganymo, gaisrų, dirvos erozijos, žemės dirbimo“. „Aišku, žemdirbystė yra svarbi ir mes negalime jos atsisakyti“, — aiškinama straipsnyje. Tačiau, pasak laikraščio, gamtą būtų galima išsaugoti tuose rajonuose, kuriuose „dėl prastesnio dirvožemio žemdirbystė nėra tokia naši“. Kai į šiuos rajonus perkeliami naminiai gyvuliai, jie kenčia nuo tokių parazitų kaip erkės, o „laukiniai gyvūnai su šiais kenkėjais moka kovoti iš prigimties“. Jie voliojasi purve ar dulkėse arba leidžia  parazitus išlesti paukščiams.

Liudytojai Rusijoje pasiekia teismo pergalę

Laikraščio The New York Times 2001 metų vasario 24 dienos numeryje buvo pranešama: „Šiandien [vasario 23 d.] Maskvos teisme Jehovos liudytojai pasiekė labai reikšmingą pergalę prieš kaltintojus, kurie mėgino uždrausti šios grupės veiklą remdamiesi vienu 1997-ųjų įstatymu, draudžiančiu neapykantą arba nepakantumą kurstančias religines sektas.“ 1999-ųjų kovo 12-ąją teismo procesas buvo atidėtas; nagrinėti liudytojų įsitikinimus tada buvo paskirti penki specialistai. Byla nebuvo nagrinėjama beveik dvejus metus. 2001-ųjų vasario 6-ąją ji vėl buvo atnaujinta. Įrodyti kaltinimų nepagrįstumą teismui užteko mažiau nei trijų savaičių. Tačiau ieškinį pareiškusi šalis paprašė Miesto teismą bylą nagrinėti dar kartą. Gegužės 30-ąją prašymas buvo patenkintas ir byla grąžinta į teismą. „Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri smarkiausiai priešinasi misionierių veiklai, — rašoma laikraštyje Los Angeles Times, — bene aktyviausiai rėmė 1997-aisiais išleistąjį religijos įstatymą, pagal kurį daugeliui religinių bendrijų teko pereiti sudėtingą registracijos procesą.“

Pelnomasi iš labdaros

Kaip rašoma Vokietijos laikraštyje Südwest Presse, „tik menka dalis“ paaukojamų drabužių pasiekia tuos, kuriems tikrai jų reikia. Vokietijoje padėti vargšams kasmet paaukojama per 500000 tonų drabužių. Tačiau organizacijos, renkančios paaukotus drabužius, paprastai parduoda juos prekybos įmonėms, uždirbdamos keletą šimtų milijonų Vokietijos markių. Dažnai tokios organizacijos net nežino, kur paaukoti daiktai atsiduria. Straipsnyje teigiama: „Jei norite būti tikri, kad jūsų drabužiai pateks į vargšų rankas, atiduokite juos jiems patys arba nusiųskite patikimiems žmonėms ten, kur reikia pagalbos.“

Kodėl vaikams sunku bendrauti

Kaip rašoma laikraštyje Berliner Morgenpost, pediatrų draugijos atstovas Berlyne dėl vaikų bendravimo sunkumų kaltina besaikį televizoriaus žiūrėjimą bei naudojimąsi kompiuteriu. Jis sako, kad vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus, turėtų mažiau žiūrėti televizorių ar sėdėti prie kompiuterio, o daugiau bendrauti su žmonėmis akis į akį. Be to, kaip rašoma Britanijos laikraštyje The Sunday Times, nauji tyrimai liudija, kad „vis labiau kompiuterius pamėgstančių 20—40 metų amžiaus žmonių atmintis smarkiai susilpnėjusi“ ir jie dažnai nebesugeba „atskirti svarbių dalykų nuo nesvarbių“.

Nykstančios kalbos

Brazilijos laikraštyje Folha de S. Paulo pranešama, jog pagal bendrą brazilų ir vokiečių projektą planuojama kaupti informaciją apie vietines Brazilijos kalbas, kurioms gresia išnykimas. Tyrinėtojai bandys sukurti tekstų ir garsų skaitmeninių duomenų banką ir taip išsaugoti trūmių, autų ir kvikūrų kalbas. Pasak kalbininko Ariono Rodrigeso, iš 1200 vietinių Brazilijos kalbų išliko tik 180. Bent 50 kalbų vartoja mažiau nei po 100 žmonių. Vieną kalbą — maku — moka vienintelis šiaurės Brazilijoje gyvenantis 70-metis našlys. Rodrigesas sako, jog išsaugoti vietines kalbas yra labai svarbu, kad išliktų tradicinė tautos kultūra.

Meksiką teršia atliekos

Meksiko laikraštyje El Universal pranešama, jog trisdešimt procentų atliekų lieka išbarstyta miesto keliuose ir jos gali virsti kenksmingais teršalais. Valstybės aplinkosaugos tarnybos pareigūnas Aaronas Mastačis Mondragonas pareiškė, jog perdirbama vos 10 procentų Meksiko atliekų, o maždaug 48 procentai jų biologiškai nesuyra. Remiantis Nacionalinio atliekų perdirbimo instituto duomenimis, kartoninėms etiketėms suirti reikia mėnesio, bambuko šakoms — nuo vieno iki trijų mėnesių, medvilniniam rankšluosčiui — nuo vieno iki penkių mėnesių, vilnonėms kojinėms — metų, dažytai medienai — kiek daugiau nei metų, alavinei skardinei — 100 mėnesių, aliumininei skardinei — nuo 200 iki 500 metų, stikliniam buteliui — daugiau kaip milijono metų.