Artritas: kokia tai liga?

„ATSIGULUSI MIEGOTI PAŽIŪRIU Į SAVO IŠSIKLAIPIUSIAS RANKAS, KOJAS IR APSIVERKIU“ (MIDORI, JAPONIJA).

ARTRITAS žmones kamuoja nuo senų senovės. Egipto mumijų tyrimai rodo, kad šios ligos būta jau prieš daugelį amžių. Sprendžiant iš turimų duomenų, artritu sirgo ir atradėjas Kristupas Kolumbas. O dabar tokių ligonių — milijonai. Ką galima pasakyti apie šią luošinančią ligą?

Žodis „artritas“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąnarių uždegimas“.  Artritu bendrai vadinama daugiau kaip 100 įvairių reumatinių negalavimų. * Kartais liga pakenkia ne vien sąnariams, bet ir raumenims, kaulams, sausgyslėms bei sąnarių raiščiams. Tam tikrų formų artritas gali pažeisti odą, vidaus organus ir netgi akis. Pakalbėkime apie dvi plačiai paplitusias artrito atmainas: reumatoidinį artritą (RA) ir osteoartritą (OA).

Iš ko susideda sąnarys

Sąnarys yra dviejų kaulų jungtis. Tampri sąnario kapsulė saugo jį ir teikia tvirtumo. (Žiūrėkite iliustraciją 4 puslapyje.) Kapsulės vidinis sluoksnis — tepalinė plėvė. Ji išskiria glitų skystį. O kad kaulai nesitrintų vienas į kitą ir nesibrūžintų, sąnario kapsulėje jų galus dengia glotnus elastingas audinys, vadinamas kremzle. Kremzlė veikia ir kaip amortizatorius: sušvelnina kaulų galams tenkančius smūgius ir tolygiai paskirsto apkrovą.

Tarkime, kai eini, bėgi ar šokinėji, apkrova klubams ir keliams nuo keturių iki aštuonių kartų viršija kūno svorį! Nors daugiausia amortizuoja aplinkiniai raumenys ir sausgyslės, kremzlė, susispausdama kaip kempinė, irgi padeda kaulams atlaikyti visą šį krūvį.

Reumatoidinis artritas

Sergant reumatoidiniu artritu (RA), kūno imuninė sistema visomis išgalėmis atakuoja sąnarius. Dėl kažkokios nežinomos priežasties daug kraujo ląstelių, taip pat ir imunitetą lemiantys T limfocitai, plūsteli į sąnarines ertmes. Tada prasideda įvairios cheminės reakcijos, kyla sąnario uždegimas. Tepalinės plėvės ląstelės ima nesulaikomai daugintis ir susidaro auglio pavidalo masė, vadinama panusu. O panuso išskiriami žalingi fermentai ardo kremzlę. Dabar kaulai gali susiliesti. Tai varžo judesius, ir koks skausmas! Be to, susilpnėja raiščiai, sausgyslės, raumenys. Sąnarys tampa nestabilus, dalinai išnyra, pastebimai deformuojasi. Dažniausiai nuo RA sąnariai kenčia simetrine tvarka: abu riešai, abu keliai, abi pėdos. Daugiau kaip pusei ligonių, kuriems diagnozuojamas RA, po oda atsiranda gumbelių ir guzelių. Kai kurie suserga mažakraujyste, dar kitiems džiūsta ir peršti akys, gerklė. RA būdingas nuovargis ir gripo simptomai (karščiavimas, raumenų skausmai).

RA poveikis, ligos pradžia ir trukmė labai įvairuoja. Vieną žmogų skausmas ir sąstingis apima pamažu, per keletą savaičių ar net metų, o kitą liga užklumpa staiga. Būna, kad RA trunka vos kelis mėnesius ir praeina nepadaręs pastebimos žalos. Kai kuriems liga paūmėja tarpais, o tarpais sveikata pasitaiso. Bet būna ir tokių atvejų, kad liga be perstojo kamuoja ir luošina ilgus metus.

Kam gresia RA? „Daugiausia — vidutinio amžiaus moterims“, — sako daktaras Maiklas Šifas. Vis dėlto jis priduria, kad „šia liga gali susirgti bet kas ir bet kokio amžiaus, taip pat vaikai ir vyrai“. Tiems, kurių giminėje kas nors jau serga reumatoidiniu artritu, rizika yra didesnė. Tam tikri tyrimai leidžia manyti, jog rizikos  faktoriai yra rūkymas, nutukimas ir kraujo perpylimas.

Osteoartritas

Žurnale Western Journal of Medicine rašoma, kad „osteoartritas — kaip ir orai: visur esantis, dažnai nepastebimas, bet kartais audringas“. Priešingai negu RA, osteoartritas (OA) ėda vieną ar tiktai kelis sąnarius ir retai kada persimeta į kitas kūno dalis. Kremzlei pamažu irstant, kaulas ima trintis į kaulą. Atsiranda kaulinių ataugų, vadinamų osteofitais. Gali susidaryti cistų. Kaulas storėja ir deformuojasi. Kiti požymiai — iššokę pirštų sąnariai, artrito pažeistų sąnarių girgždėjimas, raumenų spazmai, skausmas, sąstingis, nejudrumas.

Anksčiau buvo manoma, kad OA tėra senatvės bėda. Vis dėlto specialistai pakeitė nuomonę. Žurnale The American Journal of Medicine rašoma: „Nėra įrodymų, kad per gyvenimą normalus sąnarys sudiltų nuo įprastinio krūvio.“ Tad kas sukelia osteoartritą? Britų žurnale The Lancet pasakyta, kad stengiantis išsiaiškinti tikrąją priežastį „nesiliauja diskusijos“. Vieni mokslininkai tvirtina, jog iš pradžių yra pažeidžiamas kaulas, tarkime, jis truputėlį įskyla, o tada atsiranda kaulinių ataugų ir ima irti kremzlė. Kiti mano, kad OA prasideda pačioje kremzlėje. Jų samprotavimu, kai kremzlė degeneruojasi ir dyla, kaului tenka vis didesnis krūvis. Organizmas bando atkurti pažeistą kremzlę, ir tada atsiranda patologinių pakitimų.

Kam gresia OA? Nors senatvė pati savaime nėra OA priežastis, dažniausiai sąnario kremzlė sudyla pagyvenusiems žmonėms. Didesnė rizika ir tiems, kurių sąnariai gerai nesueina arba kurių kojų ir šlaunų raumenys silpni, kojos nevienodo ilgio ir stuburas iškrypęs. Per nelaimingą atsitikimą gauta sąnario trauma ir darbas, dilinantis sąnarį monotoniškais judesiais, taip pat yra osteoartrito rizikos faktoriai. Sąnariui pradėjus nykti, antsvoris tik paspartina OA.

Dr. Timas Spektoras sako: „Osteoartritas — sudėtinga liga, turinti aiškius išviršinius rizikos faktorius, bet genai čia irgi daug ką lemia.“ Sirgti OA ypač linkusios vidutinio amžiaus moterys, kurių giminėje jau yra ar buvo tokių ligonių. Prieš pasireiškiant OA, kitaip negu osteoporozės atveju, kaulas būna tankus, neišretėjęs. Kai kurie mokslininkai dar priduria, kad čia pavojų kelia laisvieji deguonies radikalai, taip pat vitaminų C ir D trūkumas.

Gydymas

Artritas gydomas vaistais ir mankšta, be to, svarbu tinkamas gyvenimo būdas. Fizioterapeutas galbūt rekomenduos mankštos programą: judėjimo, izometrinių, aerobikos ir izotoninių, arba sunkumų kilnojimo, pratimų. Patirtis rodo, kad jie sušvelnina nemažai simptomų,  pavyzdžiui, sumažina sąnario skausmą, tinimą, nuovargį, nerimą, depresiją. Mankštinimasis net pagyvenusiems žmonėms duoda akivaizdžios naudos. Mankšta, beje, pristabdo kaulų retėjimą. Sakoma, jog įvairios karščio ir šalčio terapijos bei akupunktūra irgi šiek tiek sumažina skausmą. *

Numetus svorio, sąnarius skauda kur kas mažiau, taigi artritu sergančiam žmogui gali labai padėti dieta. Tvirtinama, kad jei rinksiesi maistą, kuriame yra daug kalcio, pavyzdžiui, tamsžales lapines daržoves, šviežius vaisius, šaltavandenes žuvis, turinčias daug omega-3 riebalų rūgšties, ir valgysi kuo mažiau perdirbto maisto bei sočiųjų riebalų, tokia dieta ne tik padės numesti svorio, bet ir slopins skausmą. Kaip? Manoma, jog tokie maisto produktai stabdo uždegiminį procesą. Kai kurie specialistai teigia, kad ligonis, atsisakęs mėsos, pieno produktų, kviečių ir bulvinių šeimai priklausančių daržovių, kaip antai pomidorų, bulvių, paprikos ir baklažanų, taip pat jausis geriau.

Kartais rekomenduojama artroskopija — chirurginė procedūra, kai gydytojas tam tikru instrumentu iš sąnario pašalina sinovinį audinį, gaminantį ardomuosius fermentus. Tačiau tai neduoda didelės naudos, nes dažnai uždegimas atsinaujina. Dar sudėtingesnė procedūra yra artroplastika, kai visas sąnarys (dažniausiai klubo arba kelio) pakeičiamas dirbtiniu. Tokia operacija daroma dešimčiai—penkiolikai metų, ir šitaip gan gerai pavyksta išvaduoti ligonį iš skausmų.

 Pastaruoju metu gydytojai bando mažesnės invazijos reikalaujančius gydymo metodus, pavyzdžiui, viskosuplementaciją, kai tiesiog į sąnarį įšvirkščiama hialurono skysčio. Daugiausia ši procedūra taikoma kelių sąnariams. Kai kurie Europoje atlikti tyrimai rodo, kad medžiagų, skatinančių kremzlės atsinaujinimą (chondroprotekcinių medžiagų), injekcijos irgi kažkiek veiksmingos.

Nors dar neatrasta vaistų, kurie artritą išgydytų, esama daug medikamentų, slopinančių skausmą bei uždegimą, ir atrodo, jog kai kurie jų gali sulėtinti ligos progresą. Analgetikai, arba skausmo malšinamieji vaistai, kortikosteroidų terapija, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, ligos švelninamieji antireumatiniai vaistai, imunodepresantai, biologinę organizmo reakciją slopinantys preparatai ir imuninę sistemą genetiškai veikiantys vaistai — visas šis arsenalas skirtas sekinantiems artrito simptomams palengvinti. Deja, minėtieji vaistai daro ir stiprų šalutinį poveikį, todėl už palengvėjimą ligoniui gali tekti brangiai sumokėti. Tiek pacientui, tiek ir gydytojui nelengva būna pasverti potencialią naudą ir pavojų.

Kaip artrito luošinami žmonės pakenčia savo skausmingą ligą?

[Išnašos]

[Anotacija 6 puslapyje]

RIZIKĄ SUSIRGTI REUMATOIDINIU ARTRITU PADIDINA NUTUKIMAS, RŪKYMAS IR KRAUJO PERPYLIMAS

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

NETRADICINIS GYDYMAS

Yra vaistų, kurie laikomi ne tokiais kenksmingais ir kurių šalutinis poveikis mažesnis negu tradicinių medikamentų. Štai vienas pavyzdys: geriamasis II tipo kolagenas. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad sergantiesiems reumatoidiniu artritu (RA) jis gali sumažinti sąnarių tinimą ir skausmą. Kaip? Slopindamas uždegimą sukeliančius ir destruktyvius citokinus, būtent interleukiną-1 ir naviko nekrozės faktorių α. Atrodo, kad šiuos destruktyvius elementus iš dalies neutralizuoja ir kai kurios gamtinės valgomosios medžiagos: vitaminas E, vitaminas C, niacinamidas, daug eikozapentaenoinės rūgšties ir gamalinoleno rūgšties turintys žuvies taukai, agurklės sėklų aliejus ir nakvišos aliejus. Kinijoje jau daugelį metų vartojami augalo Tripterygium wilfordii preparatai. Sakoma, jog sergantiems RA nuo jo irgi šiek tiek palengvėja.

 [Schema 4, 5 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

SVEIKAS SĄNARYS

TEPALINIS MAIŠELIS

RAUMUO

KREMZLĖ

SAUSGYSLĖ

SĄNARIO KAPSULĖ

TEPALINĖ PLĖVĖ

SĄNARIO TEPALAS

KAULAS

REUMATOIDINIO ARTRITO PAŽEISTAS SĄNARYS

SUMAŽĖJUSI ERTMĖ

KAULO IR KREMZLĖS DESTRUKCIJA

TEPALINĖS PLĖVĖS UŽDEGIMAS

OSTEOARTRITO PAŽEISTAS SĄNARYS

ATITRŪKĘ KREMZLĖS GABALĖLIAI

KREMZLĖS DESTRUKCIJA

KAULO ATAUGA

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: Arthritis Foundation

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Artritu serga įvairaus amžiaus žmonės

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Ligoniui šiek tiek padeda sisteminga mankšta ir tinkama dieta