Masajai — įdomi, spalvinga gentis

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

SLĖGUS, drėgnas apyaušrio oras per visą klonį nunešė aukštu balsu traukiamą masajų berniuko dainą. Rytmečio saulei kylant vis aukščiau smagi jo daina nuolat garsėjo — visai kaip ankstyvo paukštelio giesmė garsėja su kiekvienu nauju saulės spindulėliu.

Įdėmiai klausydamasis stebėjau, kaip saulės šviesoje ryškėja masajų piemenuko figūra. Įsisupęs į raudoną skraistę, dengiančią pusę kūno, jis tarsi gandras stovėjo ant vienos kojos ir palinkęs ant savo ieties ringavo dainą viskuo patenkintiems tėvo gyvuliams. Papasakosiu apie šią įdomią gentį daugiau.

Masajų kraštas

Masajai — spalvinga piemenų gentis, gyvenanti Rytų Afrikos lūžių srities platybėse, dabartinėje Kenijoje ir Tanzanijoje. Jų gentis labai sena. Dauguma masajų tradicijų nekinta jau ilgus šimtmečius. Nors laikas bėga, jų gyvenimas vis dar priklauso nuo saulėtekių ir saulėlydžių bei nuolat kintančių metų laikų.

Masajų įgūdžiai padeda jiems išgyventi nesvetingoje gamtoje, grublėtame lūžių rajone. Ieškodami naujų ganyklų ir vandens šaltinių savo kaimenėms, dideliais žingsniais jie nukeliauja nemažus atstumus. Masajų gyvuliams tenka ganytis šalia laukų šeimininkų — gnu, zebrų, žirafų ir kitų gyvūnų bandų.

Piemenų gentis

Masajai tiki, kad visi žemės gyvuliai priklauso jiems. Šis įsitikinimas kilo iš legendos, esą pradžioje Dievas turėjęs tris sūnus ir kiekvienam davęs po dovaną. Pirmasis gavęs strėlę, kad medžiotų, antrasis — kauptuką, kad dirbtų žemę, o trečiajam duota lazda, kad ganytų gyvulius. Masajai save kildina būtent iš šio trečiojo sūnaus. Todėl jie tiki, kad net ir kitų genčių gyvuliai iš tikrųjų priklauso jiems.

 Pagal masajo kaimenės dydį ir vaikų skaičių nustatoma jo padėtis bendruomenėje, jo balso svarbumas. Vyras, gyvulių turintis mažiau kaip 50, laikomas neturtingu. Padedamas daugybės vaikų ir žmonų masajas tikisi, kad pavyks užsiauginti didelę kaimenę, net iki tūkstančio galvų.

Masajų šeimos prie savo gyvulių labai prisiriša. Jie lengvai atpažįsta visų jų balsus, žino kiekvieno būdą. Gyvuliai paprastai būna įdaguoti ir pažymėti ilgomis vingiuotomis linijomis bei papuošti painiu raštu. Kai kurių kaimenės gyvūnų grožis ir meilė jiems apdainuojama dainose. Ypač vertinami jaučiai storais lenktais ragais. Labai daug dėmesio gauna ir veršiukai — apie juos šokinėjama kaip apie savus naujagimius.

Būstą, pagal tradiciją, stato moterys. Masajės namą pina iš šakų, žolių ir jį apdrėbia bei apkamšo karvių mėšlu. Apvalaini jų būstai sustatomi dideliu ratu. Taip apsaugomas rato viduje esantis kralis, į kurį nakčiai pargenami gyvuliai. Viskas dar apjuosiama smailių dygliuotų šakų tvora, tiek žmones, tiek jų kaimenes saugančia nuo medžiojančių hienų, leopardų ir liūtų.

Masajams labai svarbu, kad jų gyvuliai būtų sveiki ir stiprūs, nes nuo to priklauso visas jų gyvenimas. Jie geria karvių pieną, mėšlą naudoja namams statyti ir sandarinti. Galvijus masajai skerdžia tik retkarčiais — maistui jie paprastai auginasi keletą avių ir ožkų. Bet jei jau kuris nors paskerdžiamas, tai sunaudojamos visos jo kūno dalys. Iš ragų daromi indeliai, iš kanopų ir kaulų — papuošalai, oda paverčiama apavu, rūbais, lovų užtiesalais, virvėmis.

Spalvingi ir įdomūs

Masajai yra gražūs žmonės: aukšti, liekni, tvirti. Savo lankstų kūną jie dengia laisvais rūbais — įvairių ryškių atspalvių raudonais ir mėlynais audeklais. Moterys paprastai pasipuošia plačia karoliukais siuvinėta apykakle ir įvairiaspalviu apgalviu. Kai kurios ant rankų ir kojų nešioja varines spirales. Ir daugelio vyrų, ir moterų  lezgeliai patįsta, nes į juos būna įverti sunkūs auskarai ir įvairūs karoliukų papuošalai. Ant kūno dar būna tepama su galvijų riebalais sumaišyta ochra — pudros pavidalo raudoni mineralų pigmentai.

Atėjo vakaras. Mano stebimi masajai susirenka į laužo šviesą ir ima šokti. Sustoję ratu jie juda pagal ritmą. Šokio tempui padidėjus ant merginų pečių ima barškėti tolygiai besikilnojančios sunkios apykaklės. Tada vienas po kito į rato vidurį išeina masajų kariai ir kiekvienas keletą kartų įspūdingai aukštai pašoka į viršų. Tokie šokiai kartais tęsiasi iki gilios nakties, kol šokėjai visiškai išsenka.

Masajų šeimos

Kaitrią dieną akacijos paūksmėje sėdžiu šalia kelių masajų moterų ir stebiu, kaip ant išdirbtos odos jos iš karoliukų siuvinėja sudėtingą raštą. Juokdamosi ir plepėdamos jos nekreipia dėmesio į virš galvų čirškiančius audėjus, iš šieno siuvančius savo lizdus. Per dieną moterys turi parnešti vandens, malkų, pasirūpinti vaikais, jei reikia, — pataisyti būstą.

Vakare, jau kai saulė ima tirpti horizonte, piemenys pargena gyvulius. Kaimenės slenka nenoriai. Iš po jų kanopų kyla raudonų dulkių debesis, apšviečiamas paskutinių gintarinės saulės spindulių. Iš tolo jį pastebėjusios moterys meta bet kokius darbus ir eina viską suruošti grįžtantiems gyvuliams.

Gyvuliai jau saugiame kralyje. Dabar vyrai ateina jų apžiūrėti. Jie pasigroži savo jaučiais, paglosto  jų ragus. Mažas berniukas pripuola prie vienos karvės tešmens ir tiesiai į burną įsišvirkščia ploną čiurkšlę pieno. Mama jį čia pat išbara. Tarp galvijų įsimaišo ir merginos. Jos vaikšto pirmyn atgal, nešiodamos didelius iš moliūgų padarytus kibirus, sklidinus pieno. Karves jos pamelžia labai mikliai.

Darbams pasibaigus visi susiburiame prie laužo, šildančio vėsų vakaro orą. Tai nosį pakutena skrundančios mėsos kvapas, tai padvelkia netoliese besiilsinčia kaimene. Patogiai įsitaisęs seniūnas ima pasakoti apie masajų praeitį, apie seniau gyvenusių masajų karių žygdarbius. Tolumoje išgirdęs riaumojantį liūtą jis trumpam nutyla, bet tuoj pat ir vėl niekuo nesirūpindamas tęsia smulkų ir įdomų pasakojimą. Kai seniūnas pabaigia, žmonės vienas po kito išnyksta tamsoje ir suminga savo kupolo formos namuose. Naktį tvyro tyla, girdisi tik lengvas miegančios kaimenės alsavimas. Viskas nugrimzta tamsoje. Atrodo, kad atsidūrei pačiame glūdžiausiame miške.

Masajų vaikystė

Saulei tekant kaime jau verda gyvenimas. Vėsiame ryto ore žaidžia maži vaikai, kurių visa „apranga“ tėra karoliukais siuvinėtas raištis per juosmenį. Ant jų kaklo puikuojasi karoliai. Atžalų krykštavimas masajams labai malonus, nes jie — genties ateitis.

Vaikai auklėjami bendrai — jei kuris neklauso, jį subarti ar nubausti gali bet kas iš vyresnių. Vaikai mokomi gerbti vyresnius. Jie greitai pripranta prie genties gyvensenos. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikams nebūna jokių rūpesčių. Paaugusios mergaitės mokomos namų ruošos, o berniukai — rūpintis gyvuliais, juos saugoti. Tėvai perduoda vaikams visas žinias apie tradicinius vaistus ir išmoko ritualų bei tradicijų, kurių masajų gyvenime gausu.

Perėjimas į brandą

Paaugę jaunuoliai supažindinami su papročiais ir apeigomis, kurie parodys jų perėjimą iš vaikystės į pilnametystę. Ritualai būna susiję su ligų ir nesėkmės atbaidymu, vedybomis, mirtimi. Masajai tiki, kad tie, kas viso to nedarys, bus prakeikti.

Tėvai dėl dukros vestuvių gali susitarti dar kai ji viso labo tik kūdikis. Mergaitė pažadama vyrui, turinčiam pakankamai didelę kaimenę, kad šis išgalėtų už nuotaką užmokėti tėvo reikalaujamą mokestį. Paprastai mergina išteka už daug vyresnio vyro ir tampa jau nebe pirma jo žmona.

Augdami masajų berniukai daug bendrauja su kitais savo kartos jaunuoliais. Malonūs jų tarpusavio santykiai gali tęstis visą gyvenimą. Visi drauge jie iš nepatyrusių berniukų tampa kariais. Suaugusiems jiems reikės saugoti namus, prižiūrėti bendruomenės vandens šaltinius ir ginti kaimenę nuo žvėrių bei vagių. Masajai garsėja narsa. Jie niekur neina be aštrios ieties.

Kai kariams sueina maždaug 30 metų, jie turi pereiti paskutinį etapą, kad taptų brandūs. Įspūdingomis apeigomis jie pripažįstami suaugusiais. Dabar jau bus galima vesti. Vyrams, įgijusiems tokį garbų statusą, svarbiausia tampa ieškotis žmonos ir didinti savo kaimenę. Prireikus į juos bus kreipiamasi išmintingo patarimo ar išspręsti kokį ginčą.

Kokia masajų ateitis?

Šiandien unikalūs masajų papročiai ir kultūra sparčiai nyksta. Kai kur šie žmonės nebegali laisvai parinkti ganyklų savo kaimenėms. Didžiuliuose žemės plotuose, kuriuose jie gyveno nuo seno, kuriami draustiniai arba dėl nuolat didėjančio šalies gyventojų skaičiaus statomos naujos gyvenvietės, plėtojamas žemės ūkis. Be to, sausra ir ekonominiai sunkumai daug ką priverčia parduoti savo mylimuosius galvijus, kad išgyventų. Persikėlę į didmiesčius masajai susiduria su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir visas šių dienų pasaulis.

Šiandien Rytų Afrikoje gyvenančias masajų bendruomenes jau pasiekė Jehovos liudytojai. Masajų kalba išspausdinta per 6000 brošiūrų Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai! Taigi masajams padedama suprasti, kiek daug Biblijos tiesa skiriasi nuo jokio pagrindo neturinčių įsitikinimų. Kaip gera matyti, kad mūsų Kūrėjas Jehova Dievas duoda šiai įdomiai ir spalvingai genčiai galimybę būti tarp tų „giminių, genčių, tautų ir kalbų“, kurios išliks, kai bus naikinama ši sunkumų pilna santvarka! (Apreiškimo 7:9)

[Iliustracija 25 puslapyje]

Tradicinis masajų namas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Masajai šoka

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Dvi masajės liudytojos