Stebime pasaulį

Atidėliojimo poveikis sveikatai

„Atidėliojimas gali pakenkti jūsų sveikatai“, — pranešama laikraštyje The Vancouver Sun. Neseniai Toronte (Kanada) įvykusioje Amerikos psichologų draugijos konferencijoje buvo pranešta, jog atlikus tyrimą su 200 vieno Kanados universiteto studentų „paaiškėjo, kad atidėliotojams labai padidėdavo įtampa, todėl jie susirgdavo su tuo susijusiomis ligomis dažniau nei kiti... Grėsmingai priartėjus sesijai, tokių studentų įtampa staiga padidėdavo. Dėl nerūpestingumo jiems padaugėdavo galvos, nugaros skausmų, padidėdavo jautrumas dirginančioms medžiagoms. Tokie studentai dažniau peršaldavo, blogiau miegodavo, taip pat dažniau sirgdavo kvėpavimo takų ir infekcinėmis ligomis, migrena“.

 Žuvis alpinistė?!

Žurnalo Natural History teigimu, grupė Brazilijos ichtiologų (mokslininkų, tyrinėjančių žuvis) pastebėjo neįtikėtiną dalyką: characidijos sugeba įkopti į šlapią, slidžią, penkiaaukščio namo dydžio uolą, kuria krinta krioklys. „Pusantro colio [4 centimetrų] žuvis, laipiojančias uolomis, tyrinėtojai stebėjo srauniose gėlo vandens upėse rytinėje Brazilijoje, Espirito Santas valstijoje.“ Dviem poromis didelių pelekų šios žuvys tvirtai įsikimba į krioklio skardį ir „smarkiais šoniniais judesiais“ po truputį juda 15 metrų aukštyn kartkartėmis pailsėdamos. „Mokslininkų manymu, toks elgesys padeda joms išlaikyti populiacijas izoliuotose aukštumose“, — sakoma pranešime. Laipioti uolomis moka ne tik characidijos, bet ir grundalai bei azijiniai vijūnai.

Druskai atsparūs pomidorai

„Genų inžinieriai pirmąsyk išvedė pomidorą, galintį augti sūriu vandeniu drėkinamoje žemėje. Šis išradimas gali padėti išspręsti vieną didžiausių žemės ūkio problemų“, — pranešama tinklalapyje washingtonpost.com. Šie druskamėgiai pomidorai buvo išvesti panaudojus vieno kopūstams giminingo augalo geną. Tokie pomidorai „nustumia druską į stiebo ertmes ir todėl gali augti žemėje, kurioje kitos kultūros neauga“. Pranešime sakoma, kad „genetiškai modifikuoti pomidorai gali augti dirvoje, drėkinamoje apie 50 kartų sūresniu nei įprasta vandeniu“. Tikimasi, jog tokius druskai atsparius augalus bus galima auginti sausringose vietovėse. Pranešime priduriama, kad „modifikuoti pomidorai (ar kitos panašiai išvestos druskai atsparios kultūros) gali būti panaudoti atnaujinti sudruskėjusią dirvą, nes sugeria druskas“.

Linkę žudytis vaikai

Londono laikraštis The Guardian pažymi, kad norinčių nusižudyti vaikų skambučių į Didžiosios Britanijos pagalbos telefonu tarnybą „Vaikų linija“ skaičius šoktelėjo dvigubai: nuo 346 1990/91 metais iki 701 1998/99. „Didžiulę neviltį jiems sukelia priekabiavimas, seksualinis ar fizinis smurtas, kieno nors netektis ir įtampa dėl egzaminų.“ Šios tarnybos darbuotojai perspėja, kad „laikytis paplitusio požiūrio, esą ketinantys nusižudyti tiesiog nori atkreipti į save dėmesį, yra pavojinga. Klaidinga manyti, jog kalbos apie savižudybę tuo ir baigiasi. Daugybė vaikų, paskambinusių į ‘Vaikų liniją’, sakė, kad akivaizdus tėvų ar globėjų abejingumas jų sielvartą dar padidino“. Jei po pirmo bandymo nusižudyti „vaikas liko gyvas, kitiems šeimos nariams taip palengvėja..., kad jie laiko tą problemą jau praeitimi. O vėliau, deja, tai pasikartoja“. Paprastai taip atsitinka praėjus vos keliems mėnesiams po pirmojo bandymo. Nusižudyti norinčių mergaičių yra keturissyk daugiau nei berniukų, tačiau berniukai kur kas dažniau taip ir padaro. Iš skambinusių į pagalbos telefonu tarnybą vaikų labiausiai linkę žudytis 13—18 metų jaunuoliai, o jauniausiems buvo vos 6.

Spąstai uodams

Viena Singapūro firma gamina įtaisus, kurie naikina uodus be insekticidų. Londono laikraštyje The Economist sakoma, kad tai 38 centimetrų aukščio plastikinė dėžutė, „skleidžianti tiek šilumos ir anglies dioksido, kiek ir žmogus“. Uodai suranda ir nusitaiko į „auką“ pagal kūno temperatūrą ir anglies dvideginio kiekį iškvėptame ore, todėl šis įtaisas „apgauna norinčius užkąsti uodus“. Dėžutė yra šildoma elektra, o anglies dioksidas išsiskiria iš balionėlio. Žėruojančios švieselės privilioja vabzdžius prie dėžutės angos. Ventiliatorius įtraukia uodus į indą su vandeniu ir jie nuskęsta. Šiuo įtaisu per naktį galima sugauti 1200 vabzdžių ir jį galima pareguliuoti, kad tiktų gaudyti naktinius maliarinius uodus ir dieninius Aedes uodus, kurie gali užkrėsti geltonuoju drugiu ar dengės karštlige. Dar viena gera aparato savybė ta, kad jis nesunaikina nekenksmingų vabzdžių, tokių kaip drugiai.

Vyrai raginami valgyti žuvį

Karolio instituto Stokholme mokslininkai sako, kad dažnai valgantiems riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, silkę, skumbrę, prostatos vėžys išsivysto du ar tris kartus rečiau nei tiems, kurie žuvies valgo nedaug. Atliekant 30 metų trukusį 6272 vyrų tyrimą buvo atsižvelgta ir į rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas. Mokslininkai padarė išvadą, kad „prostatos vėžiui vystytis tikriausiai neleidžia riebiosios omega-3 rūgštys [kurių daugiausia yra riebioje žuvyje]“. Pranešime sakoma, kad šios rūgštys „taip pat sumažina širdies priepuolio galimybę“. Dėl to specialistai pataria valgyti žuvį „vieną du kartus per savaitę“.

Ryžių sėlenos gelbsti medžius

Peru laikraščio El Comercio teigimu, tos šalies šiaurėje esančioms plytų gamykloms kaip kuro pakaitalą ėmus naudoti ryžių sėlenas išsaugoma daugybė saldžiųjų ceratonijų medžių, kertamų malkoms. Dėl žemės ūkio atliekomis laikomų ryžių sėlenų naudojimo 21 plytų gamykloje taip pat sumažėjo į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekis. Be to, aplipdžius krosnių sienas smėlio, molio ir melasos mišiniu, sumažinančiu šilumos laidumą, krosnių naudingumo koeficientas padidėjo 15 procentų. Siekiant padaryti plytas tvirtesnes, bandoma įmaišyti į jas ryžių sėlenų pelenų. „Sėlenų panaudojimas mažina ir taršą, ir atliekų laikymo problemas“, — pažymi El Comercio.

Vaikų psichinė sveikata

„Pagal statistiką, psichinė sveikata sutrinka vienam iš penkių vaikų iki 11 metų amžiaus“, — praneša Monrealio (Kanada) laikraštis The Gazette. „Gera psichinė sveikata palaikoma užsiimant visuomenine, fizine, dvasine ir emocine veikla.“ Anot Kanados psichinės sveikatos asociacijos visuomenės švietimo koordinatorės Sandi Brei, mes turėtume rūpintis savo psichine sveikata taip pat kaip ir fizine. Ji tvirtina: „Jei neskirsime dėmesio psichinei sveikatai, būsime prislėgti, sunerimę ir pervargę.“ Tėvai yra skatinami labiau rūpintis vaikų psichine sveikata — planuoti daugiau laiko praleisti su šeima ir drauge valgyti. Norint išlikti psichiškai sveikiems, visiems patariama gerai išsimiegoti, tinkamai maitintis, palaikyti gerą sveikatą, skirti laiko mėgiamiems užsiėmimams, pabūti su draugais, pasijuokti, padirbėti savanorišką darbą, sakyti komplimentus, išklausyti kitus ir pernelyg nesmerkti savęs dėl padarytų klaidų.

Liūdnos besaikės žvejybos pasekmės

„Po vieno tyrimo paaiškėjo, kad intensyviai žvejodami žmonės išnaikino tūkstančius rūšių ir nusiaubė jūras taip baisiai, kaip niekas negalėjo nė įsivaizduoti“, — praneša Londono laikraštis The Times. Viename moksliniame darbe sakoma, jog „gausus didžiulių jūrų gyvūnų medžiojimas ir moliuskų rinkimas suardė mitybos grandines ir taip sunaikino ekosistemas, kad jūros nepataisomai pasikeitė“. Laikraštyje sakoma, kad 1607 metais kapitonui Džonui Smitui nuplaukus į Česapyko įlanką rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje iš laivo iškritęs patrankos sviedinys „aiškiai matėsi daugiau nei 30 pėdų [9 metrų] gylyje“. Anot mokslininkų, anksčiau vanduo buvo švarus, nes „visą tos įlankos vandenį kas tris dienas išfiltruodavo aibės austrių, kurios reguliuodavo mikrobų ir dumblių kiekį“. Tada toje įlankoje „buvo gausu pilkųjų banginių, delfinų, lamantinų, kanadinių ūdrų, jūrų vėžlių, aligatorių ir smailianosių eršketų“. Bet dabar ten liko tik „dalelė visų rūšių“.