Stebime pasaulį

Bemiegės kosminės kelionės

Rusijos kosminėje stotyje Mir 1997 metais penkis mėnesius praleidęs astronautas Džeris Linengeris pasakė, kad stočiai skriejant aplink Žemę ir kas 90 minučių keičiantis dienai ir nakčiai sutriko jo miego ritmas. Kodėl? Taupant energiją pagrindinis šviesos šaltinis stotyje Mir buvo saulė. Tačiau „dienos ir nakties kaita 15 kartų per parą po kurio laiko sujaukia miego ritmą“, — sako Linengeris. Jis pasakojo, kaip tai paveikė ir kitus du astronautus: „Jie užsnūsdavo ir praplaukdavo pro mane.“ Žurnale New Scientist rašoma, kad jei norime, jog „ateityje tolimieji skrydžiai būtų sėkmingi“, labai svarbu sugalvoti, kaip astronautams išlaikyti normalų paros ritmą. Antraip „didžiausias rūpestis kosminėse kelionėse bus kaip neleisti astronautams užsnūsti“.

 Muselės tokį jau turi

Išrasti variklį, kuris deguonį ir kurą sumaišytų tokiu santykiu, kad bet kokiu greičiu važiuojančio automobilio išmetamos dujos būtų švarios, yra sunkus uždavinys inžinerijai. Automobilių konstruktoriai sukūrė „vožtuvų sistemą, kuri keičiantis galios poreikiui akimirksniu pakeičia kuro ir oro padavimą“, — rašoma The New York Times. Tačiau Viurcburgo universiteto (Vokietija) mokslininkai tyrinėdami vaisines museles neseniai sužinojo, kad jos nuostabiai panašiai „įsiurbia“ reikiamą kiekį deguonies ir „išmeta“ anglies dioksidą, neprarasdamos per daug vandens garų. Muselės turi mažus plyšelius, vadinamus kvapinėmis, kurie yra išsidėstę ant krūtinės ląstos bei pilvelio ir kontroliuoja „kvėpavimo procesą, išsaugodami vandenį“, — sakoma laikraštyje. Tie plyšeliai „gali visiškai atsiverti arba aklinai užsidaryti, taip pat jų skersmuo gali pakisti vos per kelias sekundes“.

Meilė apsvaigina

Kaip rašoma Meksiko laikraštyje El Universal, daugelis įsimylėjusių žmonių patiria euforiją. Dėl jos smegenyse padidėja mediatorių, pavyzdžiui, dopamino, kiekis. Šeimos psichologas Džiuzepė Amara teigia, kad kai kurie asmenys, norėdami išlaikyti tokią būseną, puola nuo vienos meilės prie kitos ir nesistengia užmegzti ilgalaikių santykių. Euforija gali trukti mėnesius ir net porą metų. Vėliau tas jausmas atvėsta ir žmogus įžengia į kitą etapą — padaugėja hormono oksitocino, sužadinančio šiltą ir gilų prieraišumo jausmą. Ir nors pakili romantiškos meilės būsena yra labai maloni, pasak Amaros, ji gali apakinti žmogų ir jis nepastebės mylimo asmens trūkumų. Todėl specialistai pataria poroms nesituokti, kol „nepažins vienas kito tiek, kad sugebėtų išlaikyti gerus santykius“, — sakoma El Universal.

Ispanijoje daugėja atsiskyrusių ir išsiskyrusių žmonių

„Mums nebūtina visą gyvenimą pragyventi su tuo pačiu sutuoktiniu“, — sako Ines Alberdi, sociologė ir knygos La nueva Familia española (Naujoji ispanų šeima) autorė. Kaip rašoma laikraštyje El País, daugelis ispanų porų pritaria tokiai nuomonei. Ispanijos teisingumo ministerijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dviem santuokoms tenka vienas atsiskyrimas arba skyrybos. Specialistų nuomone, dėl pakitusio žmonių požiūrio į santuoką ir didesnės moterų ekonominės nepriklausomybės ir toliau iširs vis daugiau šeimų. „Poros nebenori aukotis, [o] jaunimas nesiruošia su niekuo taikstytis, — aiškina Ispanų šeimos teisininkų asociacijos prezidentas Luisas Saralukis. — Ištuokų smarkiai daugėja [net] tarp vyresnio amžiaus porų, ypač tarp pasiekusių pensinį amžių.“ Tradicinės religijos pasirodė esančios nepajėgios sustabdyti šios tendencijos. Nors 85 procentai ispanų laiko save katalikais, per paskutinius 20 metų atsiskyrimų ir skyrybų padaugėjo 500 procentų.

Įvėrės pavojingos

Daugelis žmonių, o ypač jaunimas, pamėgo vertis papuošalus į įvairias kūno vietas. „Bet mažai kas susimąsto apie tokio varstymosi pasekmes, — rašoma lenkų žurnale Świat Kobiety. — Maištingoji jaunystė prabėga, ir antakis, pervertas metalo gabalu, jau nebepuošia.“ Nors įvėrę galima išimti, randai lieka. Be to, praduriant veido odą galima pažeisti nervus ir kraujagysles, ta vieta gali „nutirpti“ arba į ją gali „įsimesti infekcija, o žaizdos lėtai gyti“. Bakterijos ypač gerai tarpsta „drėgnoje ir šiltoje aplinkoje“, todėl įvėrės burnos srityje gali sukelti infekcijas ir net dantų ėduonį. Pradūrus bambą ar ausis — vietas, kuriose gausu riebalų ląstelių, gali susidaryti kietų riebalinių cistų. Straipsnyje įspėjama, kad „metaliniuose papuošaluose būna nikelio priemaišų. Tad šiam metalui alergiški žmonės gali patirti alerginę reakciją — patinimą ar niežtintį išbėrimą“.

„Prasta plastinė chirurgija“

Kaip rašoma naujienų žurnale Le Point, Prancūzijoje per pastarąjį dešimtmetį 117 procentų padaugėjo bylų dėl negerai padarytų plastinių operacijų — trims krūtų operacijoms tenka viena byla. Pasak specialistų, beveik 30 procentų estetinių operacijų reikia dar pakoreguoti, o kai kurios pacientės nuo operacijų sukeltų komplikacijų net mirė. Smerkdamas prastą plastinę chirurgiją dr. Pjeras Naonas, pats atliekantis plastines operacijas, sako: „Visi mes galime operaciją, paprastai trunkančią porą valandų, padaryti per 20 minučių. Bet rezultatas nebus toks pats.“ Le Point rašoma, kad „kai kurios klinikos rūpestingiau renkasi advokatus nei chirurgus“.

Nerimą kelia sveikatos apsauga Europoje

Kai kuriose šalyse didėja nepasitenkinimas medicininiu aptarnavimu. Europos komisijos duomenimis, daugelis Portugalijos, Graikijos ir Italijos gyventojų mano, kad jų sveikata rūpinamasi nepakankamai. Reikia pripažinti, sveikatos apsaugos darbuotojams Europoje tenka didelis darbo krūvis. Daugėjant senstančių gyventojų gausėja sergančiųjų progresuojančiomis ligomis, pavyzdžiui, Alcheimerio liga. Kita vertus, medikai mano, kad europiečiai galėtų labiau rūpintis savo sveikata. Kaip rašoma informaciniame biuletenyje EUR-OP News, „pavojų kelia dietų laikymasis, sėdima gyvensena bei gausus gyvulinių riebalų vartojimas“, todėl „daugėja... nutukusių vyrų ir per mažai sveriančių moterų“.

Smurtas prieš vikarus

„Agresyvūs viduriniosios klasės parapijiečiai iškoneveikia vikarus ir net sumuša, kai netenka savitvardos tardamiesi dėl vestuvių ar krikštynų“, — rašoma Londono laikraštyje The Sunday Telegraph. Tyrimas parodė, kad per dvejų metų laikotarpį iš 1300 pietryčių Anglijos dvasininkų daugiau kaip 70 procentų buvo išplūsti, maždaug 12 procentų — sumušti, o 22 procentams buvo grasinta susidoroti. Londono universiteto Karališkojo Holovėjaus koledžo organizuotam tyrimui vadovavęs dr. Džonatanas Geibas dėl tokių dalykų apkaltino „parapijiečius, kurie negavę to, ko nori, bent jau iškeikia vikarus“. Be to, jis nurodė, kad tokį elgesį skatina „stiprėjantis kategoriškas vartotojų interesų gynimas, pagarbos visuomenės veikėjams ir pasitikėjimo jais stoka“. Todėl kai kuriose vyskupijose dvasininkai mokomi apsiginti nuo smurtaujančių parapijiečių.