Dideli vienišų tėvų rūpesčiai

„Užplūsta įvairios emocijos. Naktimis užsidarau vonios kambaryje ir raudu. Man be galo sunku“ (DŽANET, VIENIŠA TRIJŲ VAIKŲ MOTINA).

MOTINA ar tėvas vieniši gali likti dėl daugelio priežasčių. Sutuoktinis gali žūti kare, per stichinę nelaimę ar mirti nuo ligos.

Kitų vaikų tėvai nusprendžia nesituokti. Pavyzdžiui, Švedijoje beveik pusė gimstančių vaikų yra nesantuokiniai. Šeima su vienu iš tėvų gali likti ir dėl skyrybų. Vienas tyrimas rodo, kad tokiose šeimose kuriuo nors vaikystės tarpsniu augs per 50 procentų amerikiečių vaikų.

Supraskime jų sunkumus

Ypač sunki našta tenka motinoms, tik ką tapusioms našlėmis. Tokios moterys tebegedi savo mirusio vyro ir kartu turi imtis atsakomybės už šeimą. Gali praeiti mėnesiai ir net metai, kol jos pajėgs įveikti ekonominius sunkumus ir atlikti savo pareigą — guosti vaikus. Našle tapusiai motinai imtis šių papildomų pareigų gali būti nepaprastai sunku. Kol našlei ar našliui labai reikia dėmesio ir nuraminimo, vaikai gali pasijusti palikti nuošalyje.

Vienišos motinos, neištekėjusios už savo vaiko tėvo, dažniausiai yra labai jaunos ir nepatyrusios. Jos galbūt net neturėjo galimybės užbaigti privalomo mokslo. Tokioms neturinčioms reikiamų darbo įgūdžių moterims yra didesnė tikimybė skursti ir dirbti menkai apmokamą darbą. Jei artimieji, tarkim, tėvai, nepadeda, joms pačioms dar teks ir visą laiką prižiūrėti vaiką. Be to, netekėjusiai motinai gali būti sunku emociškai — ji jaučia gėdą ir vienatvę. Kai kurios galbūt baiminasi, kad vaikas bus kliūtis kada nors susirasti tinkamą partnerį. O tokioje šeimoje augančius vaikus anksčiau ar vėliau gali pradėti kamuoti neatsakyti klausimai apie jų kilmę ir noras būti pripažintiems nesamo tėvo.

Begalinę įtampą patiria ir tie, kurie išgyvena skyrybas. Vienus galbūt apima didžiulis pyktis. Kiti rūpintis savo vaikų emociniais poreikiais nepajėgia dėl menkavertiškumo jausmo ir skausmo, kad yra partnerio atstumti. Motinoms, kurioms pirmą kartą tenka susirasti darbą, pareigos rūpintis namais našta būna ypač sunki. Joms galbūt atrodo, kad tam tikriems vaikų poreikiams nebelieka nei laiko, nei jėgų, todėl prie netikėtų po tėvų skyrybų užklupusių pokyčių vaikai turi prisitaikyti patys.

 Ypatingi sunkumai, kuriuos patiria išsiskyrę tėvai

Vieniša motina ar tėvas suvokia, kad jų vaikų poreikiai yra individualūs ir nuolat kinta. Išsiskyrusiems tėvams gali būti nepaprastai sunku rasti tinkamų progų rūpintis vaikų dvasiniais poreikiais.

Pavyzdžiui, kai kuriems išsiskyrusiems Jehovos liudytojams galbūt nėra suteikta teisės globoti savo vaikus. Tada susitikimus su vaikais jie turėtų planuoti taip, kad galėtų kartu su jais dalyvauti ir krikščionių sueigose. Toks susitarimas leistų vaikui reguliariai bendrauti su krikščionių susirinkimu, o tai išsiskyrusių tėvų vaikams teikia didžiulę naudą.

Išsiskyrusiems tėvams, kurie turi nedaug galimybių reguliariai bendrauti su savo vaikais, reikia ieškoti būdų patikinti vaikus, jog šie yra mylimi. Todėl tėvai turi būti jautrūs besikeičiantiems vaikų emociniams poreikiams. Tai ypač svarbu, kai vaikai sulaukia paauglystės ir ima labiau domėtis pramogomis bei draugais.

Be to, gera motina ar tėvas žino savo vaiko gabumus, pažįsta jo charakterį ir mąstyseną. (Pradžios 33:13) Jis ar ji palaiko su vaiku artimus, glaudžius ryšius ir stengiasi atvirai bendrauti. Vaikui nesvetimas tokio tėčio ar mamos gyvenimas, o šis ar ši domisi savo vaiko reikalais.

Reikalinga pusiausvyra

Po skyrybų vaikui naudinga reguliariai bendrauti su abiem tėvais. Tarkim, tėvai yra skirtingų religinių įsitikinimų — vienas yra Jehovos liudytojas, o kitas — ne. Tuomet nuolatinis nuoširdus bendravimas padeda išvengti bereikalingų konfliktų. ‘Turėkite supratingo žmogaus reputaciją’, — rašė apaštalas Paulius. (Filipiečiams 4:5, Phillips) Vaikas turi būti mokomas gerbti tiek tėvo, tiek motinos teisę išpažinti savo pasirinktą tikėjimą.

Tėvas, kuris nėra Jehovos liudytojas, gali primygtinai reikalauti, kad vaikas dalyvautų jo bažnyčios religinėse apeigose. Ką tuomet daryti motinai, Jehovos liudytojai? Ji irgi gali dalintis su vaiku savo religiniais įsitikinimais. Laikui bėgant vaikas gali apsispręsti dėl religijos, kaip ir jaunasis Timotiejus, kurį Biblijos principų, matyt, mokė mama ir močiutė. (2 Timotiejui 3:14, 15) Jei vaikui sunku dalyvauti kitos religijos apeigose, galbūt būtų  pravartu papasakoti jam apie Biblijoje minimą Naamaną, kuris tapęs tikruoju Jehovos garbintoju ir toliau atliko savo pareigą lydėti karalių, kai šis eidavo garbinti dievo Rimono į jo šventyklą. Ši Biblijos ištrauka gali patikinti vaiką, kad nors jam tenka dalyvauti tose neįprastose religinėse apeigose, Jehova jį myli ir supranta. (2 Karalių 5:17-19)

Geri tėvai sugeba formuoti vaiko mąstymą ir supranta jo jausmus. (Pakartoto Įstatymo 6:7) Tiesa, tėvai, kurie nebuvo susituokę, dėl savo ankstesnės gyvensenos gali jaustis nesmagiai. Tačiau jiems reikia prisiminti, kad vaikas turi du biologinius tėvus. Vaikas nori žinoti apie juos abu ir jaustis esąs reikalingas, o ne atsitiktinai atėjęs į pasaulį. Apie nesantį tėvą ar motiną reikia kalbėti pagarbiai ir atsakyti į klausimus tiek, kiek vaikas pagal amžių gali suprasti arba turi žinoti. Tai jį nuramina.

Tėvams privalu prisiminti, jog pirminis vaiko suvokimas, kas yra meilė, autoritetas ir valdžia, formuojasi būtent per jų santykius su vaiku. Meilingai vadovaudamas krikščionis tėvas ar motina gali gerai parengti vaiką, kad jis būtų atsidavęs Jehovai ir gerbtų susirinkimo tvarką. (Pradžios 18:19)

Stengtis turi ir vaikas

Be to, nepilnoje šeimoje augantys vaikai turi suprasti, kad šeimos laimė priklauso ir nuo jų. (Efeziečiams 6:1-3) Paklusdami motinos ar tėvo autoritetui vaikai parodo, kad juos myli ir vertina tai, kad šie rūpinasi šeimos laime bei saugumu. Kadangi geras bendravimas įmanomas tik kai stengiasi abi pusės, vaikams reikia nepamiršti, kad jie turi noriai remti motinos ar tėvo pastangas palaikyti  šeimoje artimą bendravimą. (Patarlių 1:8; 4:1-4)

Tokiose šeimose vaikams dažniausiai atsakomybės tenka imtis greičiau negu gyvenantiems su abiem tėvais. Meilingai ir kantriai mokomi berniukai ir mergaitės įgyja pasitikėjimo savimi ir savo vertės jausmą, nes jie anksti įgauna gyvenime reikalingų įgūdžių. Be to, vaikams gali būti pavedami kai kurie namų ruošos darbai, kad ir jie padėtų rūpintis namais.

Tai nereiškia, kad vieniša motina ar tėvas nori padaryti savo vaikus mažais savimi pasitikinčiais suaugėliais, kuriems nereikia tėvų vadovavimo. Aišku, labai neišmintinga yra palikti vaiką vieną arba neprižiūrimą.

Neretai vieniši tėvai ima klaidingai manyti, kad vaikai turi būti jų draugai. Nors glaudūs tarpusavio ryšiai būtini, vieniši tėvai privalo turėti omenyje, jog vaikams reikia mamos ar tėvo, o būti jų geriausiu draugu arba lygiaverčiu partneriu vaikas emociškai nėra pakankamai subrendęs. Jūsų vaikams reikia, kad elgtumėtės su jais kaip motina arba tėvas.

Bendros vienišų tėvų ir vaikų pastangos ir meilingi tarpusavio santykiai gali prisidėti prie šeimos gerovės. Kadangi nepilnų šeimų vis daugėja, kiekvienas turėtų suprasti, kokius sunkumus patiria vieniši tėvai bei jų vaikai, ir noriai stengtis juos padrąsinti bei paremti.

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Kaip toks gyvenimas veikia vaikus

Paprastai vieniša mama ar tėvas kiekvienam vaikui skiria mažiau laiko, nei galėtų skirti abu tėvai. Kartais tokia motina ar tėvas gyvena su kuo nors nesusituokę. Tačiau nesantuokiniai ryšiai yra mažiau patvarūs. Taigi tokiose šeimose yra daug didesnė tikimybė, kad, kol vaikai užaugs, pasikeis ne vienas jų mamos ar tėvo partneris.

Remiantis kai kuriais tyrimais, „nepilnų šeimų vaikai dažniau auga netinkamoje aplinkoje negu gyvenantieji su abiem tėvais“. Tačiau kruopštesnė tokių tyrimų analizė rodo, jog „svarbiausia priežastis, kodėl įvairių tipų šeimose augantys vaikai taip skiriasi“, gali būti per mažos šeimos pajamos. Tai, žinoma, nereiškia, kad nepilnose šeimose augantys vaikai yra pasmerkti nesėkmei. Tinkamai auklėjami ir ugdomi jie gali įveikti neigiamą įtaką.