Neįprastas darbas, bet man patinka

IŠPLAUKIANT iš apsnūdusio Gibsonso uosto mano valties motoro ūžimas sudrumsčia rytmečio tylą. Rytas dar tik aušta — pats laikas imtis darbo.

Vakariniame Kanados krante daugelio (kaip ir mano) darbas susijęs su miškininkyste ar miško ruoša. Tačiau aš atlieku labai neįprastą — surenku pamestus rąstus. Čia nieko naujo, nes tai daro jau ketvirta karta. Galima sakyti, mes pradėjome rinkti išmestus dalykus, kai tai dar nebuvo madinga. Dirbu Hau Saundo fiorde ir Džordžijos sąsiauryje, tarp Vankuverio salos ir Britų Kolumbijos pakrantės. Šis regionas — tik viena Vankuverio medienos surinkimo srities dalis.

Miško ruošos įmonės rąstus daugiausiai plukdo surištomis krūvomis, vadinamomis sieliais, taip pat baržomis. Plukdyti medieną labai pigu. O vandens šalia Ramiojo vandenyno tikrai nestinga. Vis dėlto kyla tam tikrų keblumų. Čia greitai keičiasi vėjo kryptis, vandens lygis, staiga prasideda audros. Dėl to prapuola nemažai rąstų. Juos mes ir surenkame.

Kaip renkami pamesti rąstai

Norint verstis rąstų surinkimu, reikia gauti licenciją ir kasmet už ją mokėti. Išduodant tokį leidimą kartu įteikiamas spaudas su licencijos numeriu. Galima rinkti visus plūduriuojančius ar ant kranto išmestus rąstus, esančius žemiau aukščiausio vandens pakilimo lygio. Pirmiausiai rąstą paženkliname savo licencijos numeriu.

Taip pat svarbu turėti gerą valtį. Netinka paprastas pramoginis laivelis. Mes naudojame nedidelius tvirtus laivus — katerius ar vilkikus su storu korpusu. Jų priekyje pritvirtintais metaliniais strypais galima stumdyti rąstus. Be to, visada pasiimame pakankamai griebtuvų — tai maždaug 4 metrų lynai su gale pritvirtintu metaliniu kabliu. Į rąstą giliai įsmeigiame kablį, o  lyną pririšame prie laivo. Vežiojamės ir visas reikiamas saugumo priemones.

Naujokai netrukus pastebi, kad šis darbas kur kas sunkesnis nei atrodo iš pradžių. Mes ištisus metus pradedame dirbti auštant bet kokiu oru. Norint išplaukti iš uosto, žiemą kartais tenka pralaužti ledą.

Kur surandame rąstų? Labai daug priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: vandens lygio ir vėjo krypties. Prityrę surinkėjai prieš vykdami į darbą peržiūri potvynių ir atoslūgių lentelę. Geriausi yra didžiuliai potvyniai, nes atplukdo daugiau rąstų. Be to, per potvynį lengviau surinkti išmestus į krantą.

Itin svarbu be perstojo stebėti orus. Mes nuolat sekame vėjo kryptį, dangų, debesų judėjimą, vandens spalvą. Pietryčių vėjas atpučia lietų, vakarinis — dažniausiai giedrą, tačiau didesnes bangas. Šiaurrytys, vietinių gyventojų vadinamas „skvamiš“, žiemą atneša stiprius  šalčius, didžiules bangas, sniegą ir — tikėtina — pamestų rąstų.

Visada įdomu įsmeigti kablį į plaukiantį rąstą, tačiau daugiausiai jaudulio patiriame, kai reikia nutempti jį nuo kranto. Jei įsirėžtume į netoli vandens paviršiaus tūnančias uolas, smarkiai apgadintume laivo korpusą, tad reikia atidumo.

Surinktus rąstus trumpam paliekame įvairiose prieplaukose. Kartą per savaitę visus (paprastai 50—100) nugabename į medienos supirkimo punktą, kur juos pasveria ir įvertina. Tada mums sumoka pagal rąstų vertę.

Galbūt atrodo, kad tai lengvas būdas užsidirbti, tačiau taip nėra. Šis darbas reikalauja drąsos, nes tenka susidurti su daugybe pavojų. Oro sąlygų nepaisymas gali atnešti skaudžių pasekmių. Gerai, kad Hau Saunde yra daug vietų, kur įmanoma saugiai pasislėpti, kol audra nurims. Kitas pavojus: žiemą iškritus iš valties lediniame vandenyje galima numirti vos per kelias minutes. Be to, ar prisimenate griebtuvus? Blogai į rąstą įsmeigtas kablys gali atšokti tiesiai į laivą bei jo įgulą. Laimei, kablys yra pataikęs tik į nedaugelį rąstų ieškotojų, bet šito jie ilgai nepamirš.

Ir gamtai nauda, ir man

Kodėl man patinka šis darbas? Hau Saundo vandentakis — žymi poilsiavietė, kur nemažai plaukiojančių burlaiviais ar kanojomis. Čia daugybė salų, o jose — vasarnamių, tad daug kas plaukioja kateriais. Taip pat nuolatos kursuoja keltai. Plūduriuojantys rąstai visiems jiems pavojingi, taigi, nesunku suvokti mūsų darbo svarbą.

Rinkdami pamestus rąstus padarome šiuos judrius vandenis saugesnius. Kartais ilgai mirkę rąstai ima skęsti. Kyšantys vos keletą centimetrų virš vandens ypač kelia didžiulį pavojų laivams. O mes mielai surenkame ir parduodame, taip dar apvalome aplinką.

Man šis darbas įdomus, žavus, nė kiek ne monotoniškas. Plaukiant vaizdai keičiasi sulig kiekviena minute. Žiemą teko matyti kvapą gniaužiančių saulėtekių, kai kalnų sniegas nusidažo spindinčia rausva spalva. Tada man patinka sūriame ore tvyrantis šaltukas.

Neretai pamatau ir laukinių gyvūnų. Mačiau ūdrų, kiaunių, jūrų liūtų ir daugybę ruonių. Teko stebėti žvejojančius erelius, elnius, plaukiančius į salą ar iš jos. Kaip įspūdinga išvysti jūros kiaulę, išdykaujančią tarp valties sukeltų bangų, ramiai pro šalį plaukiančius pilkuosius banginius arba grupelę orkų, skrodžiančių bangas!

Mano senelis pradėjo rinkti rąstus praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Savo sūnums jis perdavė meilę vandeniui ir ant kranto išmestų naudingų dalykų rinkimui. Tėtis mums, vaikams, irgi įskiepijo meilę bei pagarbą šiam darbui. Kai pakankamai suaugau, taip pat jį pasirinkau. Žinoma, ne tai svarbiausia mano gyvenime. Didžiausią dėmesį skiriu tarnybai Dievui ir joje patiriu kur kas daugiau pasitenkinimo. Bet džiaugiuosi, kad galiu mėgautis ir pasaulietiniu darbu, kuriam paskyriau jau beveik 50 metų. Visada nekantriai laukiu kitos dienos, kai vėl išplauksiu ieškoti rąstų.

Su manimi dirba ir visa šeima. Kartais šiltais vasaros vakarais išvykstame padirbėti pajūryje. Kai tempiame rąstus į uostą, atsigręžę atgal matome įspūdingą saulėlydį ir iš paskos vilnijančias laivo sukeltas bangas, virš galvų rėkauja kirai, o ant kranto jau ima mirksėti šviesos, — visa tai suteikia ramybės ir artumo su Kūrėju pojūtį. Būtent dėl to šis darbas man taip patinka. (Atsiųsta.)

[Iliustracija 10 puslapyje]

Pritvirtinamas pakrantėje surastas rąstas

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Renkant rąstus galima išvysti nemažai gyvūnų

[Iliustracija 11 puslapyje]

Hau Saundo medienos supirkimo punktas dirba net ir žiemą