Kelionė ilgiausia pasaulyje troleibusų linija

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO UKRAINOJE

Ar įmanoma vos už keletą monetų patirti nepamirštamą nuotykį? Taip, jei nusipirksite bilietą važiuoti ilgiausia pasaulyje troleibusų linija. Troleibusas rieda 95 kilometrus nuo Simferopolio (miestas Ukrainos pietuose, Krymo pusiasalio viduryje) iki Jaltos saulėtoje Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje. Kodėl nepakeliauti tuo įspūdingu maršrutu drauge?

SIMFEROPOLIO transporto valdyboje susipažinome su Giorgu Michailovičiumi Slavnu. Jis dirba čia nuo 1959 metų, todėl yra savo profesijos žinovas. Ponas Slavnas pirmiausiai aprodė transporto muziejų; ten matėme ir liniją tiesusių žmonių nuotraukas. „Troleibusams reikia kur kas daugiau nei išgrįstų gatvių, — paaiškino jis. — Statybininkai pastatė šimtus stulpų, reikalingų prilaikyti daugybę kilometrų elektros kabelių. Inžinieriai suprojektavo jėgaines, tiekiančias elektrą.“

„Kodėl tokiu ilgu kalnuotu maršrutu kursuoja elektriniai troleibusai, o ne benzininiai autobusai?“ — pasiteiravome.

„Troleibusai taip neteršia gamtos, — pasakė jis. — Saugome paveldą — nepaliestus kalnus ir pajūrį.“

„Bet ar keletas autobusų galėtų padaryti tiek daug žalos?“ — pasidomėjome.

„Keletas autobusų! — nustebo. — Nieko panašaus. Prieš porą metų vasarą piko dienomis troleibusai važinėjo kas dvi ar tris minutes ir per dieną padarydavo 400 reisų.“

Visa tai sužinoję nekantraujame pradėti kelionę.

Kelionė prasideda

Simferopolio centrinė stotis. Dešimtys elektros kabelių aukštai virš galvų atrodo kaip spindintis raizginys. Susiradę kasą nusiperkame bilietus ir įšokame į 52 numeriu pažymėtą troleibusą. Štai mes jau kelyje.

Už 29 kilometrų pradedame kilti į kalnus. Netrukus atsiduriame gamtos sukurtų dangoraižių pavėsyje. Apačioje stačių šlaitų, apžėlusių visžaliais augalais, tarp jų ir kietmedžiais, driekiasi apsnigti slėniai. Tik pasiekiame viršukalnę, tuoj kvapą užgniaužia tokia pat graži nuokalnė. Priekyje matyti į pakalnę vinguriuojantis kelias. Vis greitėjantį troleibusą pristabdo galingi stabdžiai. Vairuotojas saugiai nuvairuoja žemyn.

 Papėdėje įvažiuojame į Aluštos miestą, pasukame dešinėn ir leidžiamės pakrantės keliu į pietus. Kairėje — Juodoji jūra. Dešinėje tarsi apsauginė siena — didingi Krymo kalnai.

Šiek tiek toliau, palei Puškino kaimą, išvystame Lokio kalną. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad, anot padavimo, mėgindamas išgerti Juodąją jūrą didžiulis lokys pavirto į akmenį, o jo snukis vis dar mirksta. Mintyse nusistebiu: „Kodėl žmonės nesako, jog lokys įkrito į vandenį pasigėręs nuo vyno? Juk pravažiavome pro daugybę vynuogynų.“ Šiame krašte daromas vynas, čia yra Masandros vynuogynas — tarptautinių varžybų nugalėtojas.

Nikitos kaime išlipame iš troleibuso ties Nikitos botanikos sodu. Jis tarptautinis — čia sukaupta tūkstančiai augalų iš viso pasaulio. Drauge su daug žinančia gide Tamara prie įėjimo mėgaujamės didžiulių visžalių medžių aromatu. „Tai Libano kedrai, — paaiškina ji. — Iš šių didingų medžių Saliamonas statė šventyklą.“ Gidė teisi, nes Biblijoje sakoma, jog kedrai buvo plačiai naudojami tame milžiniškame statybos  projekte, kuriam vadovavo Saliamonas. (1 Karalių 5:20-32 [5:6-18, Brb])

Vaikštinėdami numintais žvyruotais takeliais išvydome lysvę spygliuotų krūmų. „Rožės, — pasakė Tamara. — Sode yra 200 rūšių. Visos sužydi gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.“ Paskui priėjome prie vieno ne itin įspūdingo krūmo, kurio aukštis apie du su puse metro. „Tai geležinė parotija, — paaiškino Tamara, akivaizdžiai gėrėdamasi. — Jos stangrią medieną, prilygstančią metalui, galima įkalti kaip vinį. Netgi skęsta vandenyje.“ Netrukus atvyksta troleibusas. Džiaugiamės galėdami vėl prisėsti ir pailsinti nuvargusias kojas, kol pasieksime galutinę stotelę — Jaltą. Daugelis prisimena Jaltą pirmiausia dėl istorinės Antrojo pasaulinio karo konferencijos, surengtos Livadijos rūmuose 1945 metais. Tada čia susitiko sąjungininkų — trijų pagrindinių valstybių vadovai ir aptarė paskutinių atakų bei nacistinės Vokietijos užėmimo planus.

Grįžtame atgal

Artėja vakaras, todėl pats laikas sėsti į troleibusą ir grįžti namo. Pakelėje vaikai pardavinėja įvairių gėlių puokštes. Kai išlipame nusipirkti, akimirksniu mus apsupa uždarbiautojai. „Kaip vadinasi tos baltos gėlės?“ — paklausiu Janos, penkiolikmetės šviesiaplaukės. „Snieguolės“, — su pasididžiavimu atsako mergaitė. Galva mostelėja kalno, esančio kitapus gatvės, pusėn ir priduria: „Toje pašlaitėje priskiname anksti ryte, kai pradeda tirpti sniegas.“

Netrukus vėl sėdame į troleibusą ir riedame iki pat maršruto pabaigos. Lyg vaikai, pirmąkart pasivažinėję atrakcionų traukinuku, norėtume pradėti viską iš naujo.

[Žemėlapiai 22, 23 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

UKRAINA

KRYMAS

Juodoji jūra

SIMFEROPOLIS

↓ Čatir Dago kalnas

Alušta

↓

Puškinas

↓ Lokio kalnas

Nikita

↓ Masandra

Jalta

Livadija

Ai Petrio kalnas

Alupka

[Iliustracija 22, 23 puslapiuose]

Ai Petrio kalnas

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Voroncovo rūmai (Alupka)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Marmuro urvas (Čatir Dago kalnas)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Lokio kalnas

[Iliustracija 24 puslapyje]

„Kregždės lizdo“ pilis (Jalta)

[Iliustracija 24 puslapyje]

Masandros vyno rūsys (Jalta) su 1775 metais pagaminto chereso buteliais

[Iliustracija 24 puslapyje]

Učansu krioklys (Jalta), siekiantis beveik 100 metrų, aukščiausias Kryme

[Iliustracija 24 puslapyje]

Istoriniai Livadijos rūmai (Jalta)