Kodėl ligos grįžta?

MAŽDAUG prieš 40 metų manyta, jog įprastos vabzdžių sukeliamos ligos, kaip antai maliarija, geltonasis drugys bei dengė karštligė, daug kur pasaulyje beveik išnyko. Bet tuomet įvyko kažkas netikėta — jos vėl atsirado.

Kodėl? Viena priežastis — kai kurie vabzdžiai bei jų organizme esantys mikrobai įgavo atsparumą tiek insekticidams, tiek gydymui vartotiems medikamentams. Šį natūralų prisitaikymo procesą paskatino ne tik per daug naudojami insekticidai, bet ir netinkamas vaistų vartojimas. „Daugelyje skurdžių šeimų, — rašoma knygoje Mosquito, —žmonės tik tol vartoja vaistus, kol kiek palengvėja, o likusius pasideda kitam kartui.“ Neišgijusiame organizme stipresnieji mikrobai gali išlikti ir daugintis, o nauja jų karta jau būna įgavusi atsparumą vaistams.

Klimato pokyčiai

Svarbus veiksnys, dėl ko vabzdžių sukeliamos ligos grįžta, — pokyčiai gamtoje bei visuomenėje. Pavyzdžiui, tam didelės įtakos turi globalinis klimato keitimasis. Kai kurie mokslininkai mano, jog dėl visuotinio atšilimo ligas pernešančių vabzdžių arealas išplis į tuos regionus, kur dabar šalčiau. Sprendžiant iš kai kurių požymių, toks reiškinys jau vyksta. Dr. Polis R. Epsteinas iš Sveikatos ir pasaulinės aplinkos centro (Harvardo medicinos mokykla) pažymi: „Pranešama, jog dabar Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje padaugėję tiek vabzdžių, tiek jų sukeliamų ligų (įskaitant maliariją ir dengė karštligę).“ Kosta Rikoje dengė karštligė įveikė kalnus, ligi šiol buvusius užkarda, neleidusia ligai plisti toliau Ramiojo vandenyno pakrantės. Dabar šios rūšies karštlige sergama visoje šalyje.

Šiltesnis oras veikia ir kitaip: vienur upes paverčia balomis, kitur sukelia liūtis bei potvynius, paliekančius klanus stovinčio vandens. Abiem atvejais — tai puiki terpė veistis uodams. Be to, šiltesniu oru sutrumpėja jų perėjimo ciklas, pagreitėja dauginimasis, taip pat pailgėja sezonas, kai šių vabzdžių gausu. Kai šilta, uodai aktyvesni. Aukštesnė temperatūra paveikia net uodo žarnyną; jame mikrobai dauginasi sparčiau, taigi padidėja tikimybė užsikrėsti nuo vos vieno įgėlimo. Tačiau yra ir kitų rūpesčių.

 Kaip liga vystosi ir plinta

Sąlygas vabzdžių pernešamoms ligoms plisti sudaro ir pokyčiai visuomenėje. Kad tai suprastume, patyrinėkime smulkiau, koks vaidmuo čia tenka vabzdžiams. Daugelio ligų atveju vabzdys galbūt tik viena iš grandžių perduodant ligą. Ligos nešiotojas yra gyvulys arba paukštis, ant kurio kūno apsigyvena vabzdžiai ar kraujyje randa prieglobstį mikroorganizmai. Jei tokie apsikrėtę gyvūnai nenugaišta, jie irgi gali tapti ligos šaltiniu.

Pavyzdys — 1975-aisiais atrasta Laimo liga; pavadinta vardu vietovės Konektikuto valstijoje (JAV), kur pirmiausia buvo pastebėta. Bakterija, sukelianti Laimo ligą, į Šiaurės Ameriką galbūt pateko prieš šimtą metų su žiurkėmis ar naminiais gyvuliais, atplukdytais iš Europos. Mažytei iksodinei, arba elninei, erkei nurijus užkrėsto gyvūno kraujo, bakterija jos žarnyne lieka visam gyvenimui. Vėliau, įgėlusi kitą gyvūną ar žmogų, erkė gali pernešti bakteriją į jo kraujotaką.

Laimo liga labiausiai paplitusi Jungtinių Valstijų šiaurryčiuose — čia ji žinoma nuo seno. Pagrindinis ligos bakterijų šaltinis — baltakojis žiurkėnukas. Jo kailyje erkės dažniausiai apsigyvena, kol išsivysto. Suaugėlės mieliau renkasi elnius; čia maitinasi ir poruojasi. Prisisiurbusi kraujo suaugusi patelė krenta ant žemės dėti kiaušinėlių, iš kurių netrukus išsiritusios lervos pradeda ciklą iš naujo.

Kai aplinkybės keičiasi

Ligos sukėlėjai daug metų egzistuoja kartu su gyvuliais ir vabzdžiais, bet žmonės dėl to neserga. Tačiau endeminė liga keičiantis aplinkybėms per laiką gali tapti epidemija — tuomet suserga daugybė žmonių. Kas keitėsi Laimo ligos atveju?

Anksčiau sumažinti elnių skaičių padėdavo plėšrūnai, todėl žmogui pavojus pasigauti elninę erkę nebuvo toks didelis. Kai pirmieji kolonistai iš Europos kurdami fermas iškirto miškus, elnių netgi dar sumažėjo; tada pasitraukė ir jais mintantys plėšrūnai. Bet XIX amžiaus viduryje daugelis fermų liko tuščios, nes žemės ūkis plito į šalies vakarus, o apleistos  žemės vėl užžėlė miškais. Elniai sugrįžo, bet plėšrūnai — ne. Dėl to elnių, o su jais erkių prisiveisė labai greit.

Po kurio laiko atsirado ir Laimo ligos bakterija. Tačiau kol paaiškėjo jos grėsmė žmonėms, praėjo dešimtmečiai. Priemiesčiams pasiekus pamiškes, erkių valdose ėmė lankytis daug daugiau vaikų bei suaugusiųjų. Erkės atrado žmones; taip ėmė plisti Laimo liga.

Liga nestabiliame pasaulyje

Ši seka atspindi tik vieną iš daugelio ligos plitimo būdų, ir yra tik vienas pavyzdys, kokią įtaką ligai pasireikšti turi žmogaus veikla. „Beveik dėl kiekvienos atgimusios ligos kaltas žmogus“, — rašo gamtosaugininkas Judžinas Lindenas knygoje The Future in Plain Sight. Štai dar keli pavyzdžiai. Šiuolaikinių kelionių populiarumas ir greitis, kuriuo keliaujama, padeda ligų sukėlėjams bei jų pernešėjams pasklisti visame pasaulyje. Dėl žalos, daromos tiek didelių, tiek smulkių gyvūnų arealui, sutrinka biologinė įvairovė. „Teršalai, plūstantys į orą bei vandenį, — pažymi Lindenas, — silpnina gyvūnų ir žmonių imunitetą.“ Prie dr. Epsteino apibendrinimo jis priduria: „Iš esmės žmogus susilpnina Žemės imuninę sistemą ir sukuria sąlygas, palankias mikrobams.“

 Politinis nestabilumas veda prie karų, o šie niokoja ekosistemas ir griauna infrastruktūras, kurios lemia sveikatos priežiūrą bei maisto paskirstymą. Be to, Amerikos gamtos istorijos muziejaus leidinys Biobulletin nurodo: „Pusalkaniai, nusilpę pabėgėliai dažniausiai apgyvendinami perpildytose stovyklose, kur dėl antisanitarinių sąlygų plinta visokie užkratai.“

Ekonominis nestabilumas verčia žmones migruoti tiek šalies viduje, tiek už jos ribų; pirmiausiai jie plūsta į perpildytus miestus. „Tankiai gyvenamose vietose ligų sukėlėjai puikiai tarpsta“, — aiškina Biobulletin. Kai staigiai išauga gyventojų skaičius, „nespėjama pasirūpinti būtiniausiomis sveikatos priežiūros priemonėmis: pagrindiniu išsilavinimu, mityba bei skiepijimo programomis“. Be to, dėl gyventojų pertekliaus perkraunamos vandens tiekimo, nuotekų bei atliekų tvarkymo sistemos, todėl sunku laikytis sanitarinių sąlygų bei asmens higienos, — visa tai sukuria aplinką, palankią veistis vabzdžiams ir kitiems ligų pernešėjams. Vis dėlto, kaip pamatysime kitame straipsnyje, padėtis nėra beviltiška.

[Anotacija 11 puslapyje]

„Beveik dėl kiekvienos atgimusios ligos kaltas žmogus“

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Vakarų Nilo virusas plinta Jungtinėse Valstijose

Vakarų Nilo virusas, kurį žmogui tiesiogiai perduoda moskitai, pirmą kartą nustatytas 1937-aisiais Ugandoje, vėliau — Vidurio Rytuose, Azijoje, Okeanijoje bei Europoje. Vakarų pusrutulyje jis nebuvo užfiksuotas iki 1999-ųjų. Tačiau nuo to laiko Jungtinėse Valstijose išaiškinta daugiau kaip 3000 užsikrėtimo atvejų, o per 200 žmonių mirė.

Dauguma užsikrėtusiųjų apie tai net nesužino, nors kai kuriems pasireiškia į gripą panašūs simptomai. Tačiau retai kada tai pereina į sunkias ligas, tarp jų encefalitą ir nugaros smegenų dangalų uždegimą. Nuo Vakarų Nilo viruso nėra nei skiepų, nei vaistų. JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrai perspėja, kad užkratą galima pasigauti persodinant apsikrėtusio donoro organą arba perpilant kraują. Kaip 2002-aisiais pranešė naujienų agentūra „Reuters“, „ar kraujyje yra Vakarų Nilo virusas, patikrinti kol kas neįmanoma“.

[Šaltinio nuoroda]

CDC/James D. Gathany

 [Rėmelis/iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Kaip apsisaugoti? Ką daryti ir ko nedaryti

Pasaulyje, kur paplitusios vabzdžių pernešamos ligos, Atsibuskite! korespondentai klausinėjo vietos gyventojų, kaip neapsikrėsti. Galbūt jų patarimai bus naudingi ir jums.

Svarbiausia — švara

▪ Švara namuose

„Indus su maistu uždenkite. Paruoštą valgį irgi laikykite uždengtą, kol patieksite. Tuoj pat išvalykite vietą, kur maisto išsiliejo ar nukrito. Nepalikite nakčiai nešvarių indų ar atliekų, ketindami jomis pasirūpinti tik ryt. Uždenkite jas arba užkaskite, nes vabzdžiai bei graužikai naktimis ieško maisto. Be to, namuose palaikyti švarą ir taip apsisaugoti nuo vabzdžių lengviau, jei aslą išbetonuosite“ (Afrika).

„Vaisius arba kitką, kas traukia vabzdžius, sandėliuokite toliau nuo namų. Nelaikykite namuose gyvulių ir paukščių — ožkų, kiaulių, viščiukų. Uždenkite lauko tualetus. Mėšlą tuoj pat užkaskite arba užpilkite ant jo kalkių, kad netūptų musės. Net jei kaimynai taip nesielgia, galbūt prie jūsų namų vabzdžių bus mažiau, be to, rodysite gerą pavyzdį“ (Pietų Amerika).

[Iliustracija]

Palikti maistą arba atliekas neuždengtas — tas pat, kas pakviesti vabzdžius pietų

▪ Asmens higiena

„Muilas nebrangus, todėl dažnai plaukite rankas ir skalbkite drabužius, ypač jei turėjote kontaktų su žmonėmis ar rūpinotės gyvuliais. Nelieskite dvėsenos. Venkite rankomis liesti burną, nosį, akis. Drabužius reikia skalbti reguliariai, net jei atrodo dar švarūs. Tačiau kai kurie aromatai vabzdžius traukia, todėl nenaudokite kvapaus muilo ar kitų aromatingų higienos priemonių“ (Afrika).

Profilaktika

▪ Neleiskite uodams veistis

Uždenkite vandens bakus bei geldas, kad lauke nebūtų jokių atvirų indų, į kuriuos gali prilyti. Neleiskite, kad kambarinių augalų vazonuose stovėtų vanduo. Uodai veisiasi bet kokiame vandenyje, stovinčiame ilgiau nei keturias dienas (Pietryčių Azija).

▪ Kuo mažiau būkite ten, kur yra vabzdžių

Venkite būti vietose, kur vabzdžiai maitinasi. Atogrąžose saulė leidžiasi anksti, todėl nemažai darbų daroma sutemus, kai dauguma vabzdžių suaktyvėja. Ten, kur paplitusios vabzdžių sukeliamos ligos, sėdėdami ar miegodami lauke užsikrėsti rizikuojate greičiau (Afrika).

[Iliustracija]

Šalyje, kur yra uodų, miegoti lauke reiškia pakviesti juos pasivaišinti jūsų kūnu

  Renkitės kuo geriau kūną dengiančiais drabužiais, ypač ruošdamiesi eiti į mišką. Chemikalus vabzdžiams atbaidyti naudokite tiksliai pagal nurodymus. Grįžę iš lauko apžiūrėkite save ir vaikus, ar neįsisiurbė erkių. Pasirūpinkite ir kambariniais gyvūnėliais, kad būtų sveiki ir neturėtų vabzdžių (Šiaurės Amerika).

Kuo mažiau lieskitės prie gyvulių, nes jie gali turėti vabzdžių, pernešančių ligą (Centrinė Azija).

Kiekvienas šeimos narys tenaudoja tinklelį nuo uodų — geriau prisotintą insekticidų. Uždenkite langus tinkleliais, prižiūrėkite, kad nebūtų sugadinti. Užtaisykite pastogės plyšius, pro kuriuos galėtų patekti vabzdžiai. Tokios apsaugos priemonės šiek tiek kainuoja, bet dar daugiau kainuos, jei teks guldyti į ligoninę vaiką arba šeimos maitintojas sirgs ir negalės dirbti (Afrika).

[Iliustracija]

Insekticidų prisotinti tinkleliai nuo uodų atsieina pigiau nei vaistai ir ligoninės sąskaitos

Nepalikite namuose vietų, tinkamų slėptis vabzdžiams. Užtinkuokite sienų bei lubų įtrūkimus ir plyšius. Šiaudinių lubų apačią uždenkite vabzdžių nepraleidžiančiu audiniu. Pašalinkite, kas nereikalinga — popierių ar drabužių krūvas, paveikslus nuo sienų, — nes ten irgi slepiasi vabzdžiai (Pietų Amerika).

Kai kurie žmonės vabzdžius bei graužikus laiko savo svečiais. Toks požiūris klaidingas! Neįsileiskite jų. Naudokite vabzdžius atbaidančius chemikalus ir insekticidus, bet tik pagal nurodymus. Apsirūpinkite musgaudžiais bei musmušiais. Būkite išradingi. Kad vabzdžiai nepatektų į vidų, viena moteris į susuktą audinį pripylė smėlio ir užtaisė juo spragą po durimis (Afrika).

[Iliustracija]

Vabzdžiai neturi būti laikomi svečiais. Išvarykite juos!

▪ Profilaktika

Palaikykite atsparumą tinkamai maitindamiesi, ilsėdamiesi ir sportuodami. Mažinkite įtampą (Afrika).

Keliautojai, iš anksto susipažinkite su naujausia informacija apie riziką. Apie tai galima sužinoti valstybės sveikatos ministerijoje arba susirasti vyriausybiniame interneto tinklalapyje. Prieš iškeliaudami atlikite profilaktines procedūras, atsižvelgdami į šalį, kurion vyksite.

Jei negaluojate

▪ Nedelsdami kreipkitės į gydytoją

Daugelį ligų lengviau gydyti, kai jos anksti diagnozuojamos.

▪ Saugokitės klaidingos diagnozės

Jei reikia, kreipkitės į gydytoją, kuris nusimano apie vabzdžių pernešamas bei atogrąžoms būdingas ligas. Išsamiai paaiškinkite, kokie jūsų ligos simptomai ir kur esate keliavę anksčiau. Antibiotikus vartokite tik, jei būtina, ir visus, kiek paskirta.

[Iliustracija]

Vabzdžių sukeliamos ligos panašios į kitas. Viską išsamiai papasakokite savo gydytojui

[Šaltinio nuoroda]

Žemė: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Ar vabzdžiai platina ŽIV?

Po ilgiau nei dešimtmetį trukusių tyrinėjimų bei ieškojimų entomologai ir medicinos specialistai nerado įrodymų, kad uodai ar kokie kiti vabzdžiai užkrėstų AIDS virusu — ŽIV.

Pavyzdžiui, uodo burnos sandara nėra panaši į švirkštą, turintį vienintelę angą, per kurią kraują galima iššvirkšti. Šis vabzdys vienu kanalu kraują įsiurbia, o kitu išskiria seiles. Paskui, kaip aiškina Rajono sveikatos priežiūros grupės Mongu mieste (Zambija) ŽIV specialistas Tomas Damasas, uodo virškinimo sistemoje kraujas skaidosi ir virusas sunaikinamas. ŽIV nerasta ir vabzdžio išmatose. Kitaip nei maliariją sukeliantys parazitai, į uodo seilių liaukas ŽIV nepatenka.

Kad užsikrėstų šiuo virusu, į žmogaus organizmą turi patekti daugiau užkrato. Jei kraują siurbiantis uodas nubaidomas ir atskridęs nutupia ant kitos aukos, kraujo, galbūt užsilikusio ant jo straubliuko, užkratui perduoti būtų per maža. Anot specialistų, nieko nenutiks net jei prisisiurbusį kraujo, kuriame yra ŽIV, uodą priplotume ant atviros žaizdos.

[Šaltinio nuoroda]

CDC/James D. Gathany

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Laimo liga žmones apkrečia elninė erkė (dešinėje padidinta)

Iš kairės į dešinę: suaugusi patelė, suaugęs patinėlis, nimfa (visi natūralaus dydžio)

[Šaltinio nuoroda]

Visos erkės: CDC

[Iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

Vabzdžių pernešamos ligos plinta dėl potvynių, antisanitarinių sąlygų ir žmonių migracijos

[Šaltinio nuoroda]

FOTO UNACIONES (from U.S. Army)