Ar vertybės netenka vertės?

VIENOS didžiausių dovanų, tėvų duodamos vaikams, yra besąlyginė meilė ir vertybės, kurias jie ne tik moko branginti, bet ir patys brangina.

Be tikrų vertybių gyvenimas tėra paprasta kova už būvį. Jos gyvenimą įprasmina, parodo, kas svarbiausia, nustato doros ir elgesio normas.

Deja, daugelis nusistovėjusių vertybių greitai kinta. Pasak profesoriaus Ronaldo Inglharto, „visuomenėje įsigali seksualinės normos, beveik nevaržančios asmens seksualinių geismų ir saviraiškos“. Galupo institutas, norėdamas sužinoti gyventojų požiūrį į nesantuokinių vaikų gimdymą, 1997 metais atliko apklausą 16 šalių. Paaiškėjo, kad „tokiai šiuolaikinei gyvensenai pritaria 90 ir daugiau procentų Vakarų Europos bei mažiau kaip 15 procentų Singapūro ir Indijos gyventojų“.

Kai kas šią naują seksualinę laisvę sveikina. Bet Džeimsas Dornas brošiūroje The Rise of Government and the Decline of Morality „nesantuokinių vaikų gimstamumo didėjimą“ bei „yrančias šeimas“ nurodo kaip „akivaizdžius smunkančios moralės požymius“.

Kitos atmestos vertybės

Nemažai kitų vertybių irgi praranda savąją vertę. Projekto „Pasaulio etikos normų tyrinėjimas“ vadovas profesorius Inglhartas praneša, kad išsivysčiusiose šalyse „mažėja pagarba valdžiai“.

Dar viena vertybė — atsidavimas darbui. Deja, jis irgi akivaizdžiai mąžta. Jungtinėse Valstijose Nacionalinė smulkiųjų verslininkų federacija apklausė daugiau kaip pusę milijono darbdavių. „Trisdešimt vienas procentas apklaustųjų pasakė, jog užpildyti laisvas darbo vietas sunku, o 21 procentas paminėjo, kad darbo kokybė prasta.“ Pasak vieno darbdavio, „vis sunkiau rasti žmonių, kurie išdirbtų ilgiau nei vieną dieną, ateitų laiku ir blaivūs“.

 Ekonomika irgi veikia požiūrį į darbą. Sumažėjus pelnui, įmonių savininkai atleidžia pavaldinius arba apkarpo tam tikras išmokas. Žurnale Ethics & Behavior rašoma: „Dėl tokios darbdavių neištikimybės bei pažadų nesilaikymo darbuotojai taip pat pradeda atsainiai žiūrėti į darbdavius. Jie nesistengia stropiai dirbti, nes rytoj gali atsidurti gatvėje.“

Kita sritis, kurioje jaučiama vertybių krizė, — elgesys ir mandagumas. Australijoje atliktos apklausos duomenimis, „daugiau nei 87,7% darbuotojų nurodė, [kad] blogos manieros įstaigoje neigiamai veikia personalo nuotaiką“. JAV aštuoniasdešimt procentų apklaustų verslininkų „pasakė, jog prekybos įstaigose vis dažniau elgiamasi šiurkščiai“. CNN naujienų agentūros pranešimu, „nemandagus pirkėjų aptarnavimas taip paplito, kad beveik pusė apklaustųjų paminėjo, jog per pastaruosius metus yra išėję iš parduotuvės taip ir neapsipirkę. Pusė jų sakė, kad dažnai girdi žmones garsiai arba piktai kalbančius mobiliuoju telefonu. O šeši iš dešimties vairuotojų teigė nuolat matą, kaip kiti vairuoja neatsargiai ar agresyviai“.

Ko verta gyvybė?

Kartais žmonės tvirtina, kad laikosi tam tikrų vertybių, bet darbai liudija ką kita. Pavyzdžiui, Pasaulinės etikos institutas apklausė 40 šalių atstovus. Keturiasdešimt procentų „pagarbą gyvybei“ nurodė tarp penkių svarbiausių vertybių. *

Bet kaip yra iš tiesų? Žinoma, daugelį žmonių problemų pramoninės šalys išspręsti pajėgios. Tačiau, kaip 1998 metais savo knygoje parašė Jungtinių Tautų vaikų fondo direktorė Kerol Belami, „besivystančiuose  kraštuose iš kasmet mirštančių beveik 12 milijonų vaikų iki penkerių metų daugiau nei pusė miršta [dėl alkanavimo]. Toks santykis neregėtas nuo pat XIV amžiaus, kai Europą nusiaubė maras“. Šie faktai verčia susimąstyti kiekvieną, kam brangi žmogaus gyvybė. „Vis dėlto, — teigia Belami, — pasaulinė prastos mitybos problema nesulaukė deramo visuomenės dėmesio, nors daugėja svarių mokslinių įrodymų apie jos keliamą grėsmę. Daugiau rūpinamasi pokyčiais pasaulinėje vertybinių popierių rinkoje, nei didžiule alkanavimo žala arba sveikos mitybos nauda.“

Akivaizdus keistas medikų požiūris į gyvybę. Dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje 23 savaičių naujagimiai retai teišgyvendavo. Tačiau šiandien tokių neišnešiotų kūdikių išgyvena beveik 40 procentų. Turint tai omenyje, kaip paradoksalu, kad visame pasaulyje kasmet padaroma apie 40—60 milijonų abortų! Ir dauguma nužudytų embrionų būna vos kelias savaites jaunesni už tuos neišnešiotus kūdikius, dėl kurių gyvybės gydytojai kovoja! Ar visa tai nerodo, kaip susipainioję žmonės moralės klausimais?

Reikia moralinio kompaso

Dauguma respondentų, išgirdę Galupo instituto darbuotojų klausimą: „Kas gyvenime nesvarbiausia?“, kaip vieną iš dviejų nereikšmingiausių dalykų nurodė „ištikimybę savajai religijai“. Tad nenuostabu, kodėl nuolat mažėja bažnyčių lankytojų. Profesorius Inglhartas padarė išvadą, kad Vakarų šalių gerovė „sužadino begalinį saugumo jausmą“, „todėl nebereikia nuraminimo, kurį paprastai teikdavo religija“.

Praradę pasitikėjimą religija, žmonės nebepasitiki ir Biblija. Įvairiose šalyse gyventojų buvo klausiama, kuo vadovaujasi spręsdami, kas dorovinga. Pasirodo, didžioji dauguma remiasi savo patirtimi. „Dievo Žodis paminėtas antroje vietoje, bet laikomas daug mažiau svarbiu“, — rašoma apklausos išvadoje.

Tad nieko keista, kad vertybės netenka vertės. Be moralinio kompaso, kai vis labiau pabrėžiami materialistiniai siekiai bei savi interesai, atsirado godumo bei abejingumo kitų jausmams persunkta kultūra. Ką vertinga praradome dėl šių permainų?

[Išnaša]

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Yrančios šeimos, menka darbo kultūra, nepagarbus elgesys rodo, kad vertybės paminamos

[Iliustracija 6 puslapyje]

Per abortus kasmet nužudoma milijonai embrionų, vos kelias savaites jaunesnių už šį neišnešiotą kūdikį