Madridas — sostinė, pastatyta karaliui

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

KAI kurių šalių sostinės iškilo ties uostais, kur metų metais virė laivyba. Kitos įsikūrė palei judrias upių santakas ir tiesiog negalėjo neišgarsėti. Daugelis Europos sostinių buvo svarbūs miestai nuo pat Romos imperijos laikų. Tačiau Ispanijos sostinė Madridas šiuo atžvilgiu yra išimtis. Kai 1561 metais jis staiga išgarsėjo, teturėjo vos 10000 gyventojų.

O priežastis buvo labai paprasta. Ispanijos imperijos, kuriai priklausė neaprėpiamos užjūrio kolonijos, karaliui Pilypui II pabodo kilnoti savo rezidenciją iš vieno Kastilijos miesto į kitą. Jis buvo aistringas medžiotojas, todėl norėjo turėti savo nuolatinius rūmus netoli mėgstamiausių medžioklės plotų. Madridas tam kuo puikiausiai tiko.  Be to, čia buvo švarus vanduo, vietos plėtrai, o apylinkėse driekėsi derlingos žemės.

Tuoj po šio sprendimo Pilypas II ėmė organizuoti statybas, kad paverstų Madridą tikra sostine. Vėlesni Ispanijos karaliai irgi puošė miestą, palikdami unikalų karališkos šeimos pėdsaką. Jau XVII amžiuje Madridas buvo didžiausias Ispanijos miestas. O dabar tai klestintis šiuolaikinis didmiestis, kuriame gyvena daugiau nei trys milijonai žmonių.

Kadangi Madridas — Ispanijos monarchų miestas, daugelis istorinių pastatų yra susiję su dviem pagrindinėmis dinastijomis. Seniausioji miesto dalis, vadinama Austrų Madridu, pastatyta XVI ir XVII amžiuje valdant Habsburgų dinastijai. Vėliau atsiradusiąją imta vadinti Burbonų Madridu.  Burbonų dinastija valdo lig šiolei nuo 1700 metų.

Bėgant amžiams Ispanijos karalių lėšomis sostinėje iškilo daug įspūdingų statinių. Nepaprastai vertingos monarchų surinktos paveikslų kolekcijos sudaro Madrido nacionalinės meno galerijos branduolį. O didžiuliai karališkieji dvarai galiausiai tapo pagrindiniais miesto parkais ir poilsiavietėmis.

Žalias miestas

Kadangi monarchai mėgo medžioklę ir skyrė daug dėmesio parkams, dideli išsaugoti žalumos plotai supo Madridą iki pat pradedant statyti naujamiestį. Nors pastaraisiais dešimtmečiais miestas sparčiai auga, nuo kalnų grandinės į pietus besidriekiantis milžiniškas parkas siekia beveik jo centrą.

 Vienas Madrido parkų, Kasa del Kampas, — buvę medžioklės plotai, — yra šalia karališkųjų rūmų. Dabar tame gamtos prieglobstyje įsikūręs zoologijos sodas. Vos už 10 kilometrų į šiaurę nuo miesto centro stūkso El Pardo kalva, apaugusi didžiuliu senu ąžuolynu.

Pilypas II nustatė šio gyvūnų draustinio ribas netrukus po to, kai padarė Madridą sostine. Karališkoji medžioklės vila, pirmą kartą pastatyta jo tėvo, vis dar puošia draustinį. Dabar ši miškinga vietovė paversta regioniniu parku, kuriame saugomos dvi labiausiai nykstančios Europoje paukščių rūšys — ispaninis erelis ir tamsusis grifas.

Retiro parkas — tai buvęs erdvus karališkasis parkas pačiame Madrido centre, kur monarchai rengdavo bulių kautynes ir netgi jūrų kovas. XVIII amžiuje ten galėdavo lankytis ir miestelėnai, bet su sąlyga, kad bus tinkamai apsirengę. Dabar, be abejo, aprangos reikalavimai nebėra tokie griežti, tad madrileños (madridiečiai) plūsta į populiarią poilsiavietę kiekvieną savaitgalį. Krištoliniai rūmai, pastatyti iš kaliojo plieno ir stiklo, bei pusapvalė kolonada, kyšanti šalia ežero, kuriame plaukioja valtys, — tik keli iš daugelio žavingų šios vietos reginių.

Karolis III, valdęs XVIII amžiuje, labai domėjosi menu bei mokslu, todėl greta Retiro parko įkūrė Karališkąjį botanikos sodą. Jau pustrečio šimtmečio čia auginami iš Centrinės ir Pietų Amerikos atvežti augalai.

Meno alėja

Ispanijos monarchų dėka Madridas turi vieną žymiausių pasaulyje meno galerijų — Prado muziejų. Jis pastatytas Karolio III, garsaus Madrido globėjo, įsakymu. Muziejuje eksponuojama vien Ispanijos monarchų meno kolekcija, pradėta rinkti daugiau nei prieš keturis šimtmečius.

XVII amžiuje karališkojo dvaro tapytojas Diegas Velaskesas ne tik pats kūrė šedevrus, bet ir išvažinėjo Europą supirkinėdamas savo patronui, Pilypui IV, vertingus paveikslus. Maždaug po šimto metų rūmų dailininku tapo Fransiskas Goja. Tad nieko nuostabaus, kad Prado muziejuje tiek daug nepakartojamų šių menininkų darbų.

Dar du garsūs muziejai — Tisen-Bornemisos ir Karalienės Sofijos nacionalinis — yra toje pačioje alėjoje kaip ir Prado muziejus. Šią grakščią gatvę, pramintą Meno alėja, dar puošia daugybė žymių statulų.

Kaip ir daugelis miestų, Madridas ne sykį nukentėjo. Sostinė buvo apgulta beveik per visą Ispanijos pilietinį karą (1936—1939). Kulkų žymės iki šiol matomos senoviniuose Alkalos vartuose. Vis dėlto miesto įkūrėjai nuo pat pradžių siekė, kad Madridas būtų kultūros centras, kad žmonės gyventų taikiai.

Madrido statute, įsigaliojusiame 1202 metais, be kita ko, buvo draudžiama kautis dvikovose, nešiotis šaunamuosius ginklus, kalbėti nešvankiai ar įžeidžiančiai. Taip pat buvo reikalaujama palaikyti mieste švarą, neapgaudinėti ir per daug neišlaidauti vestuvėms. Kaip ir siekta, šiandien Madridas švarus miestas, nors vestuvės dažnai keliamos prabangios. Lankytojai, norintys nebrangiai pavalgyti, gali paragauti tapas — skanių užkandžių, kurie pateikiami kartu su gaiviuoju gėrimu.

Pastaruoju metu Madridas smarkiai išaugo. Miestas turi gerą transporto sistemą ir paslaugų sferą, galinčią patenkinti milijonų kasmet apsilankančių turistų poreikius. Tūkstančiai Ispanijos ir kitų šalių Jehovos liudytojų lankysis mieste liepą bei rugpjūtį. Liudytojai ketina surengti tarptautinį kongresą viename iš didžiulių Madrido futbolo stadionų. Tad daugelis ten dalyvausiančiųjų galės savo akimis pamatyti sostinę, pastatytą karaliui.

[Rėmelis/iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

TIKRAI KARALIŠKI RŪMAI

Karaliaus rūmai. Vienas įspūdingiausių Madrido statinių. Rūmai pastatyti netoli senovinės maurų tvirtovės, aplink kurią pradžioje kūrėsi miestas. Dabar — tai svarbus valstybės veiklos centras, nors nuo 1931 metų jie nebėra karaliaus rezidencija. Nuo rūmų žemyn iki pat upės driekiasi simetriški parkai.

Aranchueso rūmai. Aranchueso miestas yra palei Tacho upę maždaug 50 kilometrų į pietus nuo sostinės. Dėl derlingų žemių ir švelnesnio klimato šią vietovę labai mėgo Pilypas II, — jis ir sumanė čia pastatyti rūmus. Statybos darbus ir puošnių parkų įrengimą XVIII amžiuje užbaigė Karolis III.

Eskorialis. Pilypas II pradėjo šio didžiulio vienuolyno, bibliotekos, mauzoliejaus ir rūmų komplekso statybas iškart, kai padarė Madridą sostine. Po 20 metų trukusių statybų jis tapo Pilypo II imperijos centru. Tai paprastas, ramus užkampis, kur jis galėdavo netrukdomas darbuotis. Dabar ten saugoma viena vertingiausių Ispanijos rankraščių kolekcijų, į kurią įeina ir keletas viduramžiais padarytų Biblijos vertimų į ispanų kalbą.

El Pardo rūmai. Karališkoji medžioklės vila, esanti su Madridu besiribojančiame regioniniame parke. Pirminę pastato konstrukciją statė Pilypo II tėvas, tad vilos vidinis kiemas datuojamas jo valdymo metais.

La Granja de San Ildefonso mieste, 80 kilometrų į šiaurę nuo sostinės, stovi dar prabangesni rūmai. Jų statybą inicijavo Pilypas V, imituodamas Versalio rūmus, kuriuose praleido vaikystę. Įmantrūs parkai ir fontanai sudaro kontrastą didžiulių pušynų fone, kuriais apaugę aplinkiniai kalnai.

[Šaltinio nuoroda]

Nuotrauka: Cortesía del Patrimonio Nacional, Madrid, España

 [Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

KAI KURIE ĮŽYMŪS MADRIDO ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI

Centrinė aikštė (1). Daugiau nei tris šimtmečius čia vykdavo turgus, taip pat dauguma renginių, pavyzdžiui, bulių kovos, karūnavimo ceremonijos ir vadinamųjų eretikų egzekucijos. Viename Prado muziejaus paveiksle (2) vaizdingai nutapytas 1680 metais Centrinėje aikštėje vykęs didžiulis auto-da-fé, tai yra viešas eretikų teismas.

Rotušė stovi žavioje senovinėje Miesto aikštėje, kur vyko pirmieji oficialūs miesto susirinkimai. Aikštę supa senoviniai pastatai, tad vis dar dvelkia XVI amžiaus Madrido atmosfera. Netoliese lankytojai gali pamatyti Saulės vartus — judriausią miesto aikštę, iš kurios spinduliais išeina visi keliai iš Madrido į provincijas. Visi šie žymūs architektūros paminklai yra seniausioje miesto dalyje.

Madridui plečiantis, Burbonų dinastijos atstovai, ypač Karolis III, statė ar bent parėmė kitų garsių objektų statybas, dažniausiai sekdami savo gimtinės, Prancūzijos, architektūriniais stiliais. Tarp tokių statinių — Karaliaus rūmai, Nacionalinė biblioteka (3), Municipalinis muziejus (4), Sibelės fontanas (5), Neptūno fontanas ir Alkalos vartai (6).

[Šaltinių nuorodos]

2 nuotrauka: MUSEO NACIONAL DEL PRADO; 5 ir 6 nuotraukos: Godo-Foto