Biblijos požiūris

Ar etninė neapykanta pateisinama?

KAIP jaustumeisi, jei kiti laikytų tave klastingu, žiauriu, kvailu arba nedoru vien dėl to, kad priklausai tam tikrai etninei grupei? * Tikriausiai pasipiktintum. Deja, tai patiria milijonai. Maža to, per visą istoriją begalė nekaltų žmonių kentė prievartą ar net buvo nužudyti dėl rasės arba tautybės. Net šiandien etninė neapykanta yra daugumos kraugeriškų konfliktų priežastis. Beje, neretai tokie smurtautojai skelbiasi, jog tiki Dievą ir Bibliją. Yra net tvirtinančių, kad rasizmas niekur nedings, nes tokia žmogaus prigimtis.

Ar Biblija nesmerkia etninės neapykantos? Gal kai kada ji pateisinama? Kaip bus ateityje? Koks Biblijos požiūris?

Pasmerkti už darbus

Kas nors, paviršutiniškai apžvelgęs Dievo elgesį su žmonėmis senovėje, galėtų padaryti klaidingą išvadą — neva Dievas etninę neapykantą remia. Argi Biblijoje nėra pasakojama, kaip jis leido sunaikinti ištisas gentis ir tautas?! Taip, bet atidžiau patyrinėjus paaiškėja, jog Dievas myriop pasmerkė tuos žmones ne dėl kilmės, o dėl jo įstatymų laužymo.

Pavyzdžiui, Jehova Dievas liepė išnaikinti kanaaniečius dėl amoralių ir demoniškų ritualų. Jie net savo vaikus degindavo kaip aukas netikriems dievams! (Pakartoto Įstatymo 7:5; 18:9-12) Vis dėlto kai kurie kanaaniečiai įtikėjo Dievą ir atgailavo. Todėl Jehova juos išgelbėjo ir palaimino. (Jozuės 9:3, 25-27; Hebrajams 11:31) O viena kanaanietė, Rahaba, net tapo žadėtojo Mesijo, Jėzaus Kristaus, prosenele. (Mato 1:5)

 Įstatymas, Dievo duotas izraelitams, rodo, kad Jis nėra šališkas. Priešingai, nuoširdžiai rūpinasi visų tautų žmonių gerove. Kunigų 19:33, 34 randame gailestingą Dievo įsakymą: „Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis; mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje; aš esu Viešpats, jūsų Dievas.“ Panašių įsakymų užrašyta ir Išėjimo bei Pakartoto Įstatymo knygose. Akivaizdu, kad Jehova nepateisino etninės neapykantos. Jis reikalavo santarvės.

Jėzus mokė pakantumo

Jėzui gyvenant žemėje žydai ir samariečiai nekentė vieni kitų. Kartą vieno samariečių kaimo gyventojai atsisakė padėti Jėzui tik todėl, kad jis buvo žydas ir keliavo į Jeruzalę. Kaip būtum sureagavęs tu? Jėzaus mokinius tikriausiai irgi veikė tuo metu vyravusios nuotaikos, nes jie sakė: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ (Luko 9:51-56) Ar ir Jėzus pasidavė tokiems jausmams? Priešingai, jis sudraudė mokinius ir ramiai nuėjo ieškoti pastogės kitame kaime. Netrukus po to įvykio Jėzus pasakė parabolę apie draugišką samarietį. Ji puikiai pailiustravo, kad pati asmens kilmė nedaro jo priešu. Gali net paaiškėti, jog iš tikrųjų jis labai geras žmogus!

Etninės grupės krikščionių susirinkime

Tarnaudamas žemėje Jėzus ieškojo mokinių pirmiausia tarp savo tautiečių. Tačiau nurodė, kad jo sekėjais ilgainiui taps ir kiti. (Mato 28:19) Ar visų etninių grupių žmonės bus priimtini? Taip! Apaštalas Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35) Vėliau tai patvirtino ir apaštalas Paulius aiškiai pareikšdamas, kad krikščionių susirinkime kilmė nesvarbi. (Kolosiečiams 3:11)

Kad Dievas priima visų etninių grupių žmones, liudija ir Apreiškimo knyga. Įkvėptame regėjime apaštalas Jonas matė Dievo išgelbėtą „milžinišką minią... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. (Apreiškimo 7:9, 10) Ši „milžiniška minia“ bus pagrindas naujos visuomenės, kurioje visokios kilmės žmonės sugyvens taikingai, vienijami meilės Dievui.

Todėl krikščionys turi priešintis paskatai niekinti kitakilmius. Žvelgdami į žmones Dievo akimis — kaip į asmenybes, o ne kaip į vienos ar kitos etninės grupės narius, elgsimės teisingai ir su meile. Ar nenorėtum, kad ir tave taip vertintų? Jėzus taikliai primena: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ (Mato 7:12) Gyvenimas be neapykantos — daug mielesnis. Turime dvasios ramybę, tarpusavio taiką. O svarbiausia, suartėjame su mūsų nešališku Kūrėju, Jehova Dievu. Kokia svari priežastis nepasiduoti etninei neapykantai!

[Išnaša]