Stebime pasaulį

Kaip paukščiai išlaiko pusiausvyrą

Paukščiai vidinėje ausyje turi pusiausvyros aparatą, koordinuojantį judesius skrendant. Vis dėlto šis organas nepaaiškina, kaip sparnuočiai geba stovėti bei vaikščioti, „nes jų kūnas, kitaip nei žmogaus, pritaikytas būti horizontalioje padėtyje, o uodega nėra pakankama atsvara“, — rašoma Vokietijos laikraštyje Leipziger Volkszeitung. „Po ketverius metus trukusių tyrinėjimų gyvūnų fiziologas Rainholtas Nekeris atrado, kad balandžiai turi dar kitą pusiausvyros organą“, — toliau aiškinama laikraštyje. Jų dubens srityje Nekeris aptiko neuronų bei ertmių su skysčiu, kuris ir padeda išlaikyti pusiausvyrą. „Pašalinus skystį, — teigiama pranešime, — balandžiai nebegalėjo tupėti ir uždengtomis akimis vaikščioti. Jie nupuldavo nuo šakos arba parvirsdavo ant šono. Tačiau skraidyti sugebėdavo.“

 Aukos plastikine kortele

„Vis daugiau Kanados bažnyčių“ perima „modernios bankininkystės metodus: siūlo parapijiečiams patogų aukojimo būdą — banko arba kredito kortelėmis“, — rašoma laikraštyje The Vancouver Sun. Bažnyčiose pastatyti pinigų pervedimo automatai, yra ir „aukų vokelių, todėl parapijiečiai gali čia pat iš sąskaitos paimti pinigų arba paaukoti kredito kortele“. Tereikia perleisti ją per automatą, nurodyti aukojamą sumą, o kvito kopiją įdėti į aukų lėkštutę. Vienas pastorius pasakė: „Visuomenė grynaisiais naudojasi vis mažiau. Tad kodėl turėtų bažnyčia?“ O kitos bažnyčios iždininkas pajuokavo: „Gauni taškus už naudojimąsi kortele, be to, eini į dangų už aukas. Nauda dviguba.“

Saugok balsą

„Balso sutrikimai — dažna, bet mažai dėmesio sulaukianti bėda“, — rašoma Pietų Afrikos laikraštyje The Natal Witness. Pasak kalbos ir klausos mokslų docentės Džulės Barkmejer, balsas sutrinka ant balso stygų susidarius mazgeliams arba dėl gerklų uždegimo, atsirandančio nesaugant balso. Kaip teigiama viename populiariame medicinos vadovėlyje, kenkia šaukimas, kalbėjimas prislopintu balsu arba kvėpavimas dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, cigarečių dūmais ar pramonės įmonių išmetamomis dujomis. „[Balso stygoms] vibruojant per smarkiai, jos pliaukšteli viena į kitą, todėl atsiranda pabrinkimai, ilgainiui tampantys kietais mazgeliais“, — sakoma The Natal Witness. Balsas užkimsta, ima gergžti. „Jeigu balsas pakito ir neatsitaiso porą savaičių ar daugiau, vertėtų kreiptis į gydytoją, — patariama straipsnyje. — Saugodami balsą... nerėkaukite ir nekalbėkite garsiai, nekosėkite ir nekrenkškite dažnai, gerkite daug vandens, mažiau kavos, nerūkykite, o prieš prabildami giliai įkvėpkite... Be to, leiskite balsui pailsėti.“

„Nežinomas vaikas“ — jau žinomas

Kaip pranešama Londono laikraštyje The Times, praėjus devyniasdešimčiai metų po 1912-ųjų balandį įvykusios Titaniko nelaimės išaiškėjo, kas yra viena maža jos auka. Vaiko kūnelį drauge su kitais 43 nenustatytais žuvusiaisiais gelbėtojai rado plūduriuojantį vandenyje ir palaidojo Naujojoje Škotijoje (Kanada). Antkapyje iškalė: „Nežinomas vaikas.“ Penkiasdešimties mokslininkų, istorikų, genealogų bei stomatologų grupė atlikusi DNR tyrimus nustatė, kad vaikas yra Einas Panula, 13 mėnesių suomis, žuvęs kartu su mama bei keturiais broliais. Šeima ketino pradėti naują gyvenimą Amerikoje, kur jų bergždžiai laukė anksčiau ten nukeliavęs Eino tėvas. Kada žuvusio vaiko niekas nepasigedo ir neatpažino, kanadiečių gelbėjimo laivo įgula jį „įsūnijo“ — apmokėjo laidotuves bei prižiūrėjo kapą. Beje, taip galbūt pavyks nustatyti ir kitų Titaniko aukų tapatybę. Padėdama tyrimui, „kraujo davė [vieno žuvusiojo], kuriam jau būtų sukakę 100 metų, giminaitė iš motinos pusės“, — sakoma The Times.

Žemės simuliatorius

2002 metų kovo 11-ąją japonų inžinieriai paleido į darbą galingiausią pasaulyje kompiuterį. Kaip rašoma žurnale Time, jų tikslas buvo „sukurti virtualų Žemės dvynį“. Kompiuteris, pavadintas „Žemės simuliatoriumi“, yra keturių teniso aikščių dydžio ir kainavo apie 350 milijonų JAV dolerių. Jis atlieka daugiau kaip 35 trilijonus operacijų per sekundę — penkiskart greitesnis nei jo pirmtakė amerikiečių karinė mašina, kurios sparta — 7,2 trilijono operacijų per sekundę. „Į ‘Žemės simuliatorių’ įvedę iš palydovų bei vandenyno plūdurų gautus duomenis apie klimatą, mokslininkai gali sukurti kompiuterinį mūsų planetos modelį, iš anksto numatyti aplinkos pokyčius. Jie jau apskaičiavo, kaip kis pasaulio vandenyno temperatūra per artimiausius 50 metų“, — pranešama žurnale.

Skaitymo nauda

„Pomėgis skaityti laisvalaikiu turi didesnės reikšmės geram vaikų mokymuisi nei šeimos turtai ir padėtis“, — teigiama Londono laikraštyje The Independent. Tarptautinis penkiolikamečių skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad „labiau skaityti mėgstantys“ bei „dažnai skaitantys“ jaunuoliai buvo pranašesni už tuos, kurie turi išsilavinusius ir gerai uždirbančius tėvus. Tyrimo duomenimis, „skurdžiai gyvenantys, bet knygas skaityti mėgstantys penkiolikamečiai per skaitymo testą pasirodė geriau (surinko vidutiniškai 540 balų) nei aukščiausią padėtį užimančių specialistų vaikai, nemėgstantys skaityti (gavo 491 balą)“, — rašoma laikraštyje. Kaip paaiškėjo apklausus per 1000 paauglių, „mergaitės skaito savo malonumui dažniau nei berniukai“. Septyniasdešimt penki procentai mergaičių sakėsi per praėjusį mėnesį perskaičiusios po knygą; berniukų — 55 procentai.

Parazitas, „apsimetantis negyvu“

Brazilijos dienraščio Folha de S. Paulo pranešimu, šalies mokslininkai atrado, kaip gudriai parazitai pažeidžia žmogaus imuninę sistemą ir sukelia leišmaniozę. Jie pasinaudoja natūraliu procesu, kai nebereikalingos arba pavojingos organizmui ląstelės susinaikina (apoptozė) ir yra praryjamos makrofagų. Parazitai mėgdžioja molekulinius signalus, kuriuos ląstelės skleidžia pačioje apoptozės pradžioje, ir taip makrofagus priverčia juos suryti. Tada pastarųjų viduje ima sparčiai daugintis ir pažeidžia kitas ląsteles. Ligos simptomai — opos, padidėjusi blužnis, kepenys. Kartais net ištinka mirtis. Kaip rašoma minėtame dienraštyje, mokslininkai viliasi, kad perpratę parazitų taktiką galės atrasti naujų vaistų leišmaniozei gydyti.

Apsauga nuo uodų

„Visoje planetoje veisiasi daugiau kaip 2500 rūšių uodų“, — sakoma žurnale México Desconocido. Tiek patinėliai, tiek patelės minta nektaru, bet patelės dar čiulpia kraują ir perduoda žmonėms maliariją, dengė karštligę bei Vakarų Nilo virusą. Kaip apsisaugoti? Žurnale patariama: 1) nevaikščiok, kai uodai aktyviausi, — temstant arba naktį. 2) Naudok tinklelį nuo uodų, geriau prisotintą vabzdžius atbaidančių chemikalų. 3) Renkis laisvais drabužiais ilgomis rankovėmis, kelnėmis, jei reikia, ant galvos užsidėk skrybėlę su tinkleliu. 4) Plikoms vietoms apsaugoti naudok vabzdžius atbaidančius chemikalus. 5) Kasdien suvartok 300 miligramų vitamino B₁. Uodai nepakenčia kai kurių jį vartojančių žmonių prakaito. 6) Pelkėtose vietovėse apsisaugosi išsitepdamas purvu. Jeigu uodas įkando, nesikasyk — kraujavimas gali sukelti infekciją. Verčiau tą vietą patepk cinko ir geležies oksido tirpalu.