Mokslas buvo mano religija

PAPASAKOJO KENETAS TANAKA

„TIESA padarys jus laisvus.“ Tie žodžiai, išgraviruoti viename Kalifornijos technologijos instituto antspaude, įkvėpė mane siekti mokslo viršūnių. 1974 metais įstojęs į šį institutą, ruošiausi tapti mokslininku. Įgijęs geologijos bakalauro ir magistro laipsnius, tęsiau studijas Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.

Taigi dariau mokslininko karjerą, o tuo pat metu labai keitėsi ir mano vertybės bei požiūris į dvasinius dalykus. Nagrinėdamas evoliucijos teoriją nustojau tikėti Dievą, bet vėliau buvau priverstas keisti įsitikinimus. Kaip aš, mokslininkas geologas, tapau atsidavusiu Dievo garbintoju? Leiskite papasakoti.

Mažą berniuką sužavi kosmosas

Mokslas patraukė nuo vaikystės. Dar Sietle (Vašingtono valstija, JAV), kur užaugau, tėvai nuolat skatino atsidėti jam. Mėgau skaityti apie visatą — materijos bei gyvybės statybinius vienetus, pagrindines jėgas, erdvę, laiką, reliatyvumą. Kai suėjo aštuoneri, mano polinkis neliko nepastebėtas: mokykla man sudarė sąlygas kas savaitę gilinti žinias ir paskyrė vadovą.

Lankiau baptistų sekmadieninę mokyklą, bet tik norėdamas dalyvauti žygiuose ir kelionėse. Kiti šeimos nariai religija ir  Dievu nesidomėjo. Kai susipažinau su pasaulio istorija ir sužinojau, kokios žiaurybės buvo daromos religijos vardu, sąžinė nebeleido dalyvauti bažnyčios veikloje. Ėmiau abejoti ir Dievo buvimu. Atrodė, kad mokslas gali paaiškinti kone viską.

Planai ir pažiūros keičiasi

Padaviau pareiškimą į koledžą ketindamas studijuoti fiziką, bet paskutiniais vidurinės mokyklos metais lankiau geologijos fakultatyvą. Dalyvaudamas išvykose į žinomas uolienų atodangas Vašingtono valstijoje, mąsčiau, kaip puiku būtų suderinti meilę gamtai su meile mokslui.

Tad įstojęs į koledžą pagrindiniu dalyku pasirinkau geologiją. Klausiau paskaitų apie geologinius laikotarpius ir žemės istoriją, kaip ji atsekama pagal fosilijas. Mus mokė, kad, remiantis fosilijų pavyzdžiais, rūšys evoliucionavo. Mano nuomone, evoliucijai patvirtinti dar trūko įrodymų. Vis dėlto ši teorija, ypač lyginant su paplitusia kreacionizmo samprata, atrodė protingas turimų geologinių faktų paaiškinimas. Išgirdęs, jog universitete rengiami kreacionistų ir evoliucionistų debatai, nusprendžiau neiti. Žinojau, žemė tikrai nebuvo sukurta vos per kelias dienas, kaip teigė kai kurie kreacionistai!

Nors buvau griežtai nusistatęs prieš religiją, geologinės kelionės į pietvakarinius Jungtinių Valstijų rajonus paskatino iš naujo pagalvoti apie Dievą. Naktį dykumoje žvelgdamas į žvaigždėmis nusėtą ryškų dangaus skliautą, turėjau pripažinti: visatą tikriausiai sukūrė Dievas. Astronomai tvirtino, jog visata turėjo pradžią, bet suvokiau, kad paaiškinti grynai moksliškai, kodėl taip įvyko, niekad nebus įmanoma. Atrodė protinga tikėti, jog kosmosą suprojektavo ir padarė išmintingas Kūrėjas, turintis neribotą galią.

Marsalapiai ir daug klausimų

Būdamas 27 metų, 1983-iaisiais, gavau geologijos daktaro laipsnį ir JAV geologinių tyrimų biuro užsakymu sudarinėjau Marso žemėlapius. Nuo tol planetų geologijos temomis buvo išspausdinta daugybė mano straipsnių ir sudarytų žemėlapių tiek mokslininkams, tiek paprastiems skaitytojams. Darbuodamasis Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijos konsultacinėse komisijose, padėjau rengti erdvėlaivių skrydžius į Marsą. Dirbant mokslo tiriamąjį darbą teko sutikti gerbiamų planetologų iš įvairių šalių, universitetų ir kitų mokslo įstaigų.

Visos tos studijos bei tiriamasis darbas pamažu pakeitė mano vaikišką idealistinį požiūrį į mokslą. Įsitikinau, kad mokslas neatsako ir niekada neatsakys į visus klausimus. Dar svarbiau, kad nepadeda rasti tikros gyvenimo prasmės. Dabartiniais mokslininkų spėjimais, visata arba vėl susitrauks iki supertankios būsenos, arba visą laiką plėsis ir išsisklaidys. Jei galutinis rezultatas — nebūtis, kokia prasmė gyventi?

Suku kita kryptimi

Flagstafe, Arizonos valstijoje, 1981-ųjų rugsėjį susipažinau su Jehovos liudytojais. Sutikau studijuoti Bibliją, kad įrodyčiau jų pačių ir Biblijos klaidingumą. Be to, mąsčiau, pagaliau sužinosiu, kas iš tiesų šioje knygoje rašoma.

Pradėjau kas savaitę po keletą valandų kruopščiai tyrinėti Šventąjį Raštą. Savo nuostabai, Biblijos puslapiuose radau vertų dėmesio žinių ir gilią išmintį. Patraukė mokslinis Biblijos tikslumas bei daugybės  išsamių jos pranašysčių išsipildymas per žmonijos istorijos tūkstantmečius. Ypač sudomino, kaip siejant įvairias pranašystes iš Danieliaus ir Apreiškimo knygų galima aiškiai suprasti, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“. (2 Timotiejui 3:1)

Studijuodamas Bibliją netikėtai sužinojau turįs puikų kompanioną. Seras Izaokas Niutonas, laikomas vienu genialiausių visų laikų mokslininkų, žavėjosi Biblija ir atsidėjęs ją tyrinėjo. Kaip ir jis, sutelkiau dėmesį į Danieliaus ir Apreiškimo knygų pranašystes, kuriose nusakyti svarbūs istoriniai įvykiai, dabar jau nuslinkę į praeitį. * Man tenka laimė gyventi, kai daugelis tų pranašysčių nuo Niutono dienų išsipildė, o kitos pildosi šiandien. Pamačiau: šios pranašystės ne tik be galo įvairiapusės ir plataus masto, bet ir tikslios, neginčijamos. Man atsivėrė akys: nors Bibliją rašė daugiau kaip 40 žmonių per 1600 metų, joje yra nuosekli, logiška ir įtikinama žinia apie tai, kas žmonijos laukia ateityje.

Tačiau atsisakyti tikėjimo evoliucija nebuvo taip paprasta. Man daug reiškė šią teoriją palaikančių mokslininkų autoritetai. Vis dėlto išsiaiškinau, kad visi bibliniai teiginiai apie fizinį pasaulį derinasi su žinomais faktais ir negali būti nuneigti.

Pradėjau suvokti, kad norint gerai perprasti didžias, tarpusavyje neatsiejamas Biblijos tiesas, negalima atmesti nė vieno mokymo, net ir Pradžios knygos pasakojimo apie kūrimą. Taigi priėjau prie išvados, jog vienintelis protingas sprendimas — visą Bibliją laikyti tiesos knyga.

Kantriai ieškau tiesos

Tęsdamas įprastus mokslinius tyrimus pastebėjau, kaip dažnai teorijos būdavo visų priimamos, o vėliau atmetamos kaip neteisingos. Mokslininkams nelengva, nes jų tyrinėjimo objektai sudėtingi, o faktų ir priemonių trūksta. Todėl nepatvirtintas teorijas, kad ir labai patrauklias, išmokau vertinti atsargiai.

Reikia pripažinti tiesą: daugelio esminių gamtos pasaulio reiškinių mokslas negali paaiškinti. Pavyzdžiui, kodėl gyvybės statybiniai elementai ir juos valdantys fiziniai dėsniai tobulai tinka sudėtingiems gyvybės procesams bei ekosistemoms palaikyti? Nors mokslas neturi priemonių pamatyti Dievo, paties Kūrėjo įkvėptas Žodis pateikia akivaizdžių įrodymų apie Jo egzistavimą ir darbus. (2 Timotiejui 3:16) Turėdami biblinių žinių, galime pažinti Tą, kurio dėka fiziniame pasaulyje regime jėgą, išmintį ir grožį.

Kad Biblija moksliškai pagrįsta, įsitikinau ir kruopščiai tyrinėdamas įvairius Jehovos liudytojų leidinius, pavyzdžiui, knygas „Kaip atsirado gyvybė — evoliucionavo ar buvo sukurta?“ ir Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? Šiuose leidiniuose nagrinėjamos rimtos mokslinės temos, pateikiami  naujausi duomenys bei žymių mokslininkų išvados, aiškinama, kaip žinomi mokslo faktai derinasi su teisinga Biblijos samprata.

Pavyzdžiui, parodoma, kaip fosilijų duomenys patvirtina Pradžios knygoje išdėstytą gyvybės formų atsiradimo seką. Be to, kūrimo diena gali reikšti labai ilgą laikotarpį (kaip žmonės suprato senovėje), taip kaip ir moksliniai terminai „periodas“ bei „era“, vartojami žemės istorijos tarpsniams apibrėžti. Taigi Biblija derinasi su mokslo atradimais. Ji rodo, kad kūrimo dienos tęsėsi amžius. Kreacionistų išvada, esą kiekviena kūrimo diena truko 24 valandas, neturi pagrindo.

Tikėjimas — bet ne lengvatikybė

Esu mokslininkas ir lengvatikybės nemėgstu. Bet pagrįstą tikėjimą labai gerbiu. Toks tvirtas tikėjimas apibrėžiamas Hebrajams 11:1 (NW): „Tikėjimas yra patikimas laukimas to, ko viliamės, akivaizdus parodymas tikrovės, kurios nematome.“ Pasitikėjimas Dievo pažadais remiasi aiškiu įrodymu, kad Biblija Dievo įkvėpta. Supratau, jog turiu atmesti žinomas, bet nepagrįstas, Šventajam Raštui prieštaraujančias religines doktrinas, tarp jų — mokymą apie nemirtingą sielą, pragaro ugnį, Trejybę. Daugelio tokių klaidingų dogmų šaknys — senovės filosofija bei mitologija ar nepakankamas Biblijos pažinimas. Klaidingų mokymų laikymasis vedė prie ‘aklo tikėjimo’, būdingo daugumai religingų žmonių, ir būtent dėl to diduma mokslininkų menkai gerbia religiją.

Pirmutinė mano, kaip mokslininko, pareiga yra apibrėžti savo tyrinėjimo išvadas, ginti jas ir skleisti. Panašiai jaučiau paskatą mokyti Biblijos tiesų, nes jokios kitos žinios nėra tokios svarbios. Ėmiausi šios džiugios veiklos ir buvau pakrikštytas kaip Jehovos liudytojas. Tai įvyko maždaug prieš 20 metų. Nuo 2000-ųjų rugsėjo skelbimo tarnybai skiriu vidutiniškai 70 valandų per mėnesį. Nuo tol turėjau galimybę studijuoti Bibliją kiekvieną mėnesį net su dešimt susidomėjusių žmonių, ir kai kurie iš tų studijuotojų patys tapo uoliais Biblijos mokytojais.

Pasitelkęs „akis“ sudėtingo erdvėlaivio, paleisto žvalgyti netolimus kosminius objektus, vis dar mėgstu tyrinėti Marsą bei kitus dangaus kūnus. Mokslui dar lieka daug paslapčių. Laukiu meto, kai bus patenkintas žmogaus troškimas dvasinių bei mokslo žinių, patys painiausi klausimai atsakyti. Be abejo, tikrą prasmę gyvenimui suteikia aiškus Dievo pažinimas ir supratimas, ką jis numatęs žmonijai. Tai ir yra esmė Jėzaus žodžių, išgraviruotų viename Kalifornijos technologijos instituto antspaude: „Tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8:32)

[Išnaša]

[Anotacija 19 puslapyje]

„Atrodė, kad mokslas gali paaiškinti kone viską“

[Anotacija 20 puslapyje]

„Mokslas neatsako ir niekada neatsakys į visus klausimus“

[Anotacija 21 puslapyje]

„Biblijos puslapiuose radau vertų dėmesio žinių ir gilią išmintį“

[Žemėlapiai 18 puslapyje]

Marsalapis

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Man, kaip ir Niutonui, įspūdį padarė biblinės Danieliaus ir Apreiškimo knygos

[Šaltinio nuoroda]

University of Florida

[Iliustracija 21 puslapyje]

Žiniomis iš Biblijos dalijuosi su kitais

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 18 puslapyje]

Viršuje kairėje: Courtesy USGS Astrogeology Research Program, http://astrogeology.usgs.gov; marsalapis: National Geographic Society, MOLA Science Team, MSS, JPL, NASA; Marso paviršius: NASA/JPL/Caltech

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Kosmoso nuotrauka: J. Hester and P. Scowen (AZ State Univ.), NASA