Stebime pasaulį

Girti gyvūnai

Pranešimai iš viso pasaulio rodo, kad nuo alkoholio apsvaigsta ne vien žmonės. Neseniai viename Asamo valstijos (Indija) kaimelyje dramblių banda aptiko alaus. Apgirtę milžinai ėmė siautėti ir griauti namus. Bosnijoje lokys prisiragavo išmestose skardinėse likusio alaus ir ėmė prašyti daugiau. Kaimiečiams pabodo jo šėlsmas, todėl nusprendė duoti nealkoholinio alaus. Gudrybė pavyko. Lokiui ir toks alus patinka, tačiau jis nebesielgia agresyviai. Šiaurės Kalifornijoje paukščiai nuo pakelės krūmų prisilesę rūgusių uogų puldinėjo mašinas. Teko krūmynus iškirsti. Parūgusio nektaro prisisiurbusios bitės atsitrenkia į medžius ar tiesiog nukrenta ant žemės ir nebepajėgia rasti kelio į avilį. Jeigu vis dėlto pargrįžta, susiduria su kitu sunkumu — avilio sargės griežtai nusistačiusios apsaugoti visą šeimą nuo svaigalų.

 Lyja žuvimis

Graikijos laikraščio Eleftherotipija pranešimu, Koronos kaime buvo rasta šimtai žuvyčių iš Dojrano ar Koronijos ežero. „Kaimo gyventojai visur matė iš dangaus prikritusių žuvų.“ Anot Salonikų meteorologinio centro direktoriaus Christo Balafučio, tokie atvejai — ne retenybė. Žemo slėgio orų sistemose susidaro viesulai, kurie nuo ežerų pagauna vandens ir kelia jį į viršų — kartu su žuvimis, varlėmis. „Viesulas gali iškelti gyvius į neregėtą aukštį ir nunešti labai toli“, — rašo laikraštis. Paskui, kai viskas aprimsta, žuvys pabyra žemyn.

Tikrosios jaunuolių bėdos

„Tėvai taip stengiasi apsaugoti savo paauglius nuo kvaišalų, jog visai nepastebi juos kamuojančių rimtų emocinių ir psichinių problemų“, — teigia Londono laikraštis The Times. Apklausus daugiau nei 500 tėvų ir tiek pat paauglių išaiškėjo, kad 42 procentų gimdytojų manymu, visų didžiausias pavojus jų atžaloms — narkomanija. Bet su tuo sutinka tik 19 procentų jaunuolių. Trisdešimt vienas procentas labiau nerimauja dėl santykių su draugais ir šeima, o 13 procentų — dėl priekabiavimo. Pagalbos telefonu linijos, užsakiusios šį tyrimą, direktorius Džastinas Irvinas ypač susirūpinęs, kad tėvai dažnai nepastebi paauglių psichologinių ir emocinių problemų. Tėvams jis pataria: „Liaukitės darę prielaidas. Tapkite realistais.“

Miego stoka žalinga

„Devyni procentai lenkų miega mažiau nei penkias valandas, — teigia Varšuvos savaitraštis Wprost. — O vienas iš trijų amerikiečių ir britų — ne daugiau kaip 6,5 valandos.“ Pasak Lenkijos klinikos, tiriančios miego sutrikimus, darbuotojo Michalio Skalskio, „mažai miegantys žmonės patiria nuolatinę įtampą“. Kaip praneša savaitraštis, Japonijoje atlikto tyrimo duomenimis, „miegantiems penkias ar mažiau valandų per dieną širdies priepuolio tikimybė 50 procentų didesnė negu tiems, kurių nakties poilsis trunka aštuonias valandas“. Po amerikiečių atlikto tyrimo, be to, paaiškėjo, kad miego stoka gali būti susijusi su cukralige ir kitomis ligomis. Pranešime sakoma, jog neišsimiegant ne tik „kinta gliukozės metabolizmas“, bet ir „padidėja pavojus nutukti“. „Kai esate pavargęs, kūnas mėgina kompensuoti energijos trūkumą“, — aiškinama žurnale American Fitness. Toliau sakoma: „Neišsimiegoję žmonės linkę daugiau valgyti bei gerti, kad nesijaustų apsnūdę. Tad jei numetėte keletą kilogramų ir nenorite jų susigrąžinti, pamiegokite šiek tiek ilgiau.“

Tipiška darbo diena

Žurnalas London Magazine apklausė 511 žmonių apie jų eilinę darbo dieną. Londono laikraščio The Daily Telegraph pranešimu, darbo valandomis maždaug pusė gėrė svaigalų, 48 procentai vagiliavo ir beveik trečdalis vartojo narkotikus. Negana to, 42 procentai „įsivaizdavo žudą savo viršininką“, beveik trečdalis „žiūrėjo internete pornografiją“, „62 procentams kolegos pasiūlė seksualinius santykius, o netoli penktadalio juos turėjo darbo vietoje“. Trisdešimt šeši procentai darbuotojų pateikė melagingą gyvenimo aprašymą, 13 procentų sakė, kad dėl aukštesnių pareigų galėtų permiegoti su viršininku, o 45 procentai — išduotų bendradarbį. Anot psichoterapeuto Filipo Hodsono, tokį elgesį dažnai išprovokuoja pasipiktinimas viršininkais. Jis pasakė: „Esame pasiruošę daryti viską, kad tik pirmautume. Titulai, padėtis ir prestižas mums labai svarbūs.“

Staigi mirtis sportuojant

Medikai paskelbė perspėjimą, kai trys vyrai, visi turintys per 50, tą pačią dieną mirė nuo širdies priepuolio sportuodami. Mirtis juos ištiko po ilgos distancijos bėgimo lenktynių skirtingose Japonijos vietose. Gydytojas ir Kobės sporto akademijos pirmininkas dr. Masatošis Kaku laikraštyje Asahi Shimbun rašė: „Maždaug 80 procentų staigių mirčių susijusios su širdimi... Daugiau nei 90 procentų staigiai mirusių žmonių prieš tai, atrodė, buvo geros sveikatos.“ Dr. Kaku pataria daryti elektrokardiogramas mankštinantis, o ne vien ramybės būsenoje. Dar jis rekomenduoja nepersitempti ir nesportuoti esant net menkiausiam karščiavimui, pykinimui ar pajutus svaigulį. „Visiškai nereikia gėdytis pasitraukti per vidurį žaidimo ar lenktynių, — sakė dr. Kaku. — Atletai linkę per daug sureikšminti lenktyniavimą iki finišo linijos, bet kartais geriau pagalvoti, ar tikrai verta.“

Šeimai reikia bendrauti

„Iš pokalbių šeimoje liko tik ‘kasdienis mykimas’, tad maži vaikai neišmoksta deramai kalbėti“, — teigiama Londono laikraštyje The Times. Vyriausybinės įstaigos, atsakingos už švietimo standartų laikymąsi Britanijoje, direktorius Alanas Velsas sako, jog taip yra todėl, kad vaikai daug „sėdi prie televizoriaus, kompiuterio, šeimos retai valgo kartu“. Velsas dar nurodė kitą priežastį — daugėja šeimų, kur vaiką augina viena motina ir nėra senelių. Be to, tėvai retai kada skaito savo vaikams. Jo manymu, šie veiksniai padeda suprasti, kodėl į mokyklą ateinantiems keturmečiams penkiamečiams „sunkiau tarti žodžius ir reikšti mintis“ nei ankstesnių kartų atžaloms. Velsas siūlo mokyti tėvus bendrauti su vaikais.

Nuosaikesnė gyvensena

Laikraštyje The Sydney Morning Herald pranešama, kad Australijos instituto — nepriklausomos tyrimų organizacijos — atliktos apklausos duomenimis, „per pastarąjį dešimtmetį 23 procentai 30—59 metų australų atsisakė didesnių pajamų dėl nuosaikesnės gyvensenos“. Tendencija, kurią tyrinėtojai prilygino „žemesnės pavaros įjungimui“, būdinga tiems, kurie nori patirti daugiau pasitenkinimo gyvenimu ir praleisti daugiau laiko su vaikais. Žmonės „trumpiau dirba, imasi lengvesnio, mažiau apmokamo darbo ar visiškai jo atsisako“, — rašoma laikraštyje. Australijos instituto generalinis direktorius dr. Klaivas Hamiltonas teigia: „Tai rodo, jog pirmenybė teikiama gyvenimui, ne pajamoms. Šie piliečiai visiškai nelaiko savęs nevykėliais; tai eiliniai visuomenės nariai, kurie bereikalingai neišlaidauja ir siekdami nuosaikesnės gyvensenos apgalvotai atsisako didesnių pajamų.“