Kodėl sveika vaikščioti?

MILIJONAI žmonių, atrodo, mano, kad jei negali̇̀ lankyti sveikatos klubo ir ilgas valandas ten prakaituoti, apie gerą savijautą pamiršk. Tačiau tai netiesa. Dr. Raselas Peitas iš Pietų Karolinos universiteto sako: „Turime oficialiai pripažinti, jog iš lėto pasivaikščioti po kvartalą pavalgius pietus — labai sveika.“

Bet ar išties vaikščiojimas toks naudingas? Ar tikrai pagerina sveikatą?

Ėjimas — puikus vaistas

Graikų gydytojas Hipokratas vaikščiojimą laikė „geriausiu žmogaus vaistu“. Net yra toks posakis: „Turiu du gydytojus — savo kairę ir dešinę kojas.“ Kiek tame tiesos?

Kai kurių tyrimų duomenimis, reguliariai vaikštantys žmonės serga rečiau nei mažai judantys. Jiems mažesnė tikimybė susirgti širdies liga ar patirti insultą. Kadangi pagerėja insulino pasisavinimas, negresia diabetas. Kaulai nepraranda tvirtumo, todėl nesivysto osteoporozė. Vaikščiojimas stiprina, miklina, ugdo ištvermę, padeda numesti svorio ir jo nepriaugti. Be to, pagerina miegą, mąstymą ir net padeda kovoti su depresija.

Prieš kelerius metus Pietų Kalifornijos universiteto tyrinėtojai nustatė, jog po 15 minučių pasivaikščiojimo susirūpinimas ir įtampa atlėgsta geriau nei išgėrus silpnų raminamųjų vaistų! Ėjimas, kaip ir bet kokia kita fizinė veikla, skatina smegenis išskirti endorfinų — cheminių junginių, kurie, sukurdami ramybės bei laimės pojūtį, palengvina skausmą bei atpalaiduoja.

Kaip informuojama Kanados laikraštyje The Medical Post, naudingas net lėtas pasivaikščiojimas. Žurnale The New England Journal of Medicine aprašyto tyrimo duomenimis, kasdien nueidami vos 800 metrų prailginame gyvenimą. Naujausi tyrimai atskleidė,  jog pasimankštinti triskart per dieną po 10 minučių bemaž taip pat naudinga kaip ir sportuoti be perstojo 30 minučių. Tad gal panorėsi mašiną pastatyti tolėliau nuo kelionės tikslo ir paėjėti likusią kelio dalį. Arba galėtum ištaikyti kitą progą trumpai pasivaikščioti.

Dar daugiau duoda greitas ėjimas. Dr. Karlas Kaspersenas iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų Atlantoje (Džordžijos valstija) pasakė: „Jei užuot ilgą laiką sėdėjęs, pradėsite sparčiai vaikščioti po pusę valandos kelis kartus per savaitę, rizika [susirgti] smarkiai sumažės.“ Dar vienas vaikščiojimo privalumas tas, kad taip judėti gali visokio amžiaus bei sveikatos žmonės. Nereikia ir specialaus pasirengimo ar atletinio meistriškumo — tik poros gerų batų.

Smagaus pasivaikščiojimo!

Apsirenk patogiais, nevaržančiais drabužiais. Iš pradžių šilčiau, paskui galėsi ką nors nusimesti. Apsiauk lanksčius, lengvus žemakulnius batus minkštais padais bei erdvia nosele. Jie turi būti kiek didesni, nei paprastai nešioji. Jeigu ketini vaikščioti ilgiau nei pusvalandį ir pakeliui nebus kur atsigerti, pasiimk vandens. Iš pradžių penkias minutes skirk apšilimui — eik palengva. Stenkis nesikūprinti, alkūnes, kelius ir plaštakas kiek sulenk.

Apšilęs pradėk eiti greitai — pėdą pirmiausia statydamas ant kulno ir atsispirdamas pirštais. Kaip tik todėl ir reikia lanksčių batų. Manai, kad bus sunku visa tai prisiminti? Nesijaudink. Dauguma šitaip vaikšto visada. Pasirinktas tempas neturėtų trukdyti kalbėtis ir atimti kvapo. Jei vaikščioti pradėjai neseniai, laiką, atstumą ir tempą didink palaipsniui. Prieš pabaigą žingsnį sulėtink, kad atvėstum. *

Padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, taip pat negausus prakaitavimas — normalūs įtempto fizinio darbo požymiai. Galbūt iš pradžių kelias dienas net paskaudės raumenys. Paisyk savo kūno. Jei manai persistengęs, mažink tempą arba padaryk pertraukėlę. Tačiau jei spaudžia arba skauda krūtinę, daužosi širdis, dūsti, svaigsta galva arba pykina, liaukis vaikščioti ir iškart kreipkis į gydytoją. *

Kadangi vaikščiojant kūnui tenka nedidelė apkrova, ši mankštinimosi rūšis geriau nei bėgimas ar aerobika. Be to, mažesnė tikimybė sužaloti sąnarius ir raumenis. Pasak fizinio lavinimo specialistų, vaikščiojimas — geriausias sportas. Tad jei rūpiniesi sveikata, vaikščiok!

[Išnašos]

[Rėmelis 27 puslapyje]

KELI PATARIMAI

● Vaikščiodamas nesikūprink, smakrą laikyk kiek pakeltą, žiūrėdamas 6 metrus į priekį.

● Pasirink normalų tempą. Nemanyk, jog turi eiti taip greitai, kad pritrūkęs kvapo nebepajėgtum kalbėti.

● Neik dideliais žingsniais. Tempą padidinsi paspartindamas ir sutrumpindamas žingsnį.

● Mojuok rankomis pirmyn atgal, alkūnes laikydamas prie kūno. Nemosuok į šalis.

● Nestatyk ant žemės visos pėdos. Pirmiau kulną, paskui padą, atsispirk pirštais.

● Nebūtina vaikščioti su svarmenimis. Jie sutrikdo normalius judesius, galima patempti raiščius ir sausgysles.