Sėklikė — jūrų plaukikė

Iš Atsibuskite! bendradarbio Britanijoje

ANGLIJOS rytinėje pakrantėje vaikštinėjau jūržolėmis ir medžio nuolaužomis nuklotu smėlio paplūdimiu. Žvilgsnis užkliuvo už neįprasto akmenėlio. Pakėliau jį. Toks glotnus, rudas kaip kaštonas, bet visai ne akmuo. Kas gi tai? Atogrąžų sėkla, savotiška pupa. Kaip ji čia atsidūrė?

Iš kur ji?

Tikriau tariant, tai vienos lianos, milžiniško ankštinio augalo, sėkla. Šitas sumedėjęs drėgnųjų atogrąžų miškų vijoklis kabindamasis ūseliais pakyla net iki 30 metrų nuo miško paklotės ir nutįsta žemyn. Jis paplitęs centrinėje ir vakarų Afrikoje, Kolumbijoje, Vest Indijoje bei Centrinėje Amerikoje. Auga pakrantėse ir palei upes. Kosta Rikoje, kur lianomis iš medžio į medį laipioja beždžionės, augalas vadinamas beždžionių kopėčiomis.

Didžiulėje — kartais dviejų metrų ilgio — nukarusioje nuo medžio ankštyje užauga net šešių centimetrų skersmens sėklos. Po vieną jų slypi apvalainuose sustorėjimuose, kuriuos skiria plonytis griovelis. Tik susiformavusi ankštis būna minkšta, žalia. Bręsdama sukietėja, išdžiūsta, apsunksta. Be to, paruduoja ir atrodo kaip medinė.

Galiausiai ankštis nebeišsilaiko ir atitrūkusi pliumpteli į upę ar jūrą. Vandens plukdoma sulūžinėja dalimis. Dabar kiekviena sėkla su apsauginiu šarvu keliauja savo keliais. Kai kurios sudygsta įstrigusios paupio dumblyne, bet nemažai jų nuplaukia šimtus kilometrų iki pat upės žiočių. Jei prasmunka pro salelių labirintus ir patenka į vandenyną, dažnai bangos jas išplauna kur netoliese į krantą.

Aplink pasaulį

O kaip tada, jeigu išplaukia į atvirus vandenis? Apsauginis šarvas per laiką suyra ir sėkla, dėl neįprastos formos dar  vadinama širdele, ištrūksta. Ar nenuskęsta? Ne, kadangi vandenyje neišmirksta. Plūdrumo jai teikia vidinė ertmė, atsiradusi traukiantis skilčialapio gemalui. Tai ko daugiau reikia? Sėkla gali keliauti jūromis ištisus mėnesius ar net metus, kol vieną gražią dieną bangos išmes kur į krantą.

Kažin kaip ji nusidangina tokį kelią iki Britų salų, Vakarų Europos, Skandinavijos? Per Atlantą perplukdo Golfo srovė. Šiuo „transportu“ sėklos naudojasi jau daugelį amžių. Nuolatos milijonai jų dreifuoja, nešamos aplink pasaulį vandenynų srovių!

Ar po tokios ilgos ir pavojingos kelionės sėkla tebėra daigi? Na, paimkite dildę ar pjūkliuką ir prazulinkite luobelę, geriausiai prie rantelio, kur sėkla buvo prisitvirtinusi. Tada įsodinkite į vazoną, paliekite ir laikykite šiltoje, saulėtoje vietoje. Tikriausiai sudygs.

O kas paprastai nutinka sėklai, išmestai į krantą Europoje, kur klimatas pernelyg atšiaurus, kad ji sudygtų ir augtų? Kartais žmogus radęs pasiima kaip suvenyrą. Be to, nemažai sėklų surenkama ir parduodama tarp visokių niekučių. Iš jų daromi ir gražūs vėriniai su kriauklėmis bei karoliukais. Dailiausias širdutės formos sėklas graibsto kolekcininkai.

Dar iš tų širdučių ir beveik stačiakampių kitos rūšies lianos sėklų šiaurės Europoje daro tabakines, degtukų dėžutes, medalionus. Anglijoje tų sėklų duoda kramtyti kūdikiams, kai kalasi dantys. Jūreiviai jas saugo kaip amuletus, — tiki, kad jei pačios sugebėjo įveikti tokį ilgą, pavojingą kelią, apsaugos ir savo šeimininką.

Kai vėl teks proga pasivaikščioti paplūdimiu, atidžiai pasidairykite tarp jūržolių ir medžio nuolaužų. Gal ir jūs rasite sėklikę — jūrų plaukikę.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Lianos ankštis užauga net iki dviejų metrų

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Jean-Jacques Segalen/ Barbadine.com

[Iliustracija 23 puslapyje]

Iš lianos sėklų daromi vėriniai