Nuolatinė kova su vandeniu

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NYDERLANDUOSE

„Galingu srautu vandenynas dukart per parą užlieja platų kraštą, tad nežinia, prie sausumos ar prie jūros šita žemė priklauso. Apgailėtina padermė čia gyvena susikasusi kalvas, kad potvynio vanduo nesiektų pakilęs iki aukščiausios žinomos ribos.“

ŠITAIP pirmojo amžiaus romėnų rašytojas Plinijus Vyresnysis nupasakojo kovą su vandenimis žemumose palei Šiaurės jūrą. Iki šiol ta kova tebesitęsia. Ir maždaug pusė iš daugiau kaip 16 milijonų žmonių čia gyvena ir dirba žemiau jūros lygio.

Nyderlandų, arba Žemųjų Šalių, gyventojai net ir grumdamiesi su vandeniu nelaiko savęs apgailėtinais. Tiesa, šalis gal ir lėkštoka, nedidelė, * bet viena turtingiausių pasaulyje. Ir koks paradoksas: nemažai pajamų Nyderlandams duoda būtent vanduo ir kova su vandeniu!

Olandams savas kraštas brangus ir dėl žemių derlumo. Čia kuo puikiausiai galima verstis žemdirbyste, sodininkyste, gyvulininkyste. Į jūrą įteka didžiosios Europos upės. Ekonomikai tai nemenka  paspirtis. Žodžiu, šalis užima strategiškai gerą padėtį. Ne veltui Nyderlandai su savo didžiausiu pasaulyje Roterdamo uostu vadinami vartais į Europą!

Nuo seno statomi pylimai

Šalis nesuklestėjo savaime. Pastaruosius 900 metų olandai, saugodamiesi nuo kraštą vagojančių upių ir jūros vandenų, statėsi pylimus. Tokios dambos Nyderlanduose palei jūrą ir upes dabar driekiasi tūkstančius kilometrų. Išties įspūdingas inžinerijos pasiekimas!

Kitose šalyse irgi esama pylimų. Bet čia tokios žemos vietos, kad be jų niekaip neapsieitum. Kosas Hrunas, knygos Dijken (Pylimai) bendraautoris, aiškina: „Jeigu visi Šveicarijos gyventojai nuspręstų metus paatostogauti užsienyje, sugrįžę viską rastų, kaip ir buvo. Jeigu šitaip padarytų olandai, pusė jų šalies ir trys ketvirtadaliai namų būtų pranykę.“ *

Žemiau jūros lygio gyvenantys milijonai olandų nešlampa kojų ir naktį ramiai miega tik todėl, kad su vandeniu čia kovojama nuolat, be atvangos. Pažiūrėkime, kiek darbo įdedama stiprinant krantus ir kopas.

Sutvirtinami krantai ir kopos

Per tūkstančius metų susiformavo apsauginis pajūrio kopų barjeras, tik, deja, jį nuolat gadina erozija. Kad tas natūralus pylimas nesuirtų, specialūs laivai maždaug 10—20 kilometrų nuo kranto semia iš jūros dugno smėlį ir pila priekrantėje ar tiesiog ant kranto. Stiprinant čionykštes kopas nuo 1970-ųjų perkelta jau daugiau kaip 85 milijonai kubinių metrų smėlio!

Ir ne vien dėl žmonių reikia saugoti tuos pajūrio smėlynus. „Nors kopos užima gal tik vieną procentą Nyderlandų sausumos ploto, čia randama trys  ketvirtadaliai šalyje gyvenančių paukščių rūšių ir du trečdaliai aukštesniųjų augalų rūšių“, — rašoma olandų laikraštyje NRC Handelsblad.

Trumpesnė „gynybos linija“

1932-aisiais olandai pastatė 32 kilometrų ilgio pylimą ir Zeiderzę (išvertus — Pietų jūrą) atskyrė nuo vandenyno. Ta įlanka virto Eiselmerio ežeru. Taip jūros kranto linija Nyderlanduose sutrumpėjo nuo 1900 iki 1300 kilometrų.

Po dvidešimties metų, 1953-iaisiais, kai baisus potvynis pražudė 1835 gyventojus, pylimų statytojai ėmėsi dar didesnio darbo — užtverti visas įlankas šalies pietvakariuose, išskyrus laivybos kelius, vedančius į Roterdamo ir Antverpeno uostus. Projektas buvo pavadintas Deltos planu, ir įgyvendinus jį pakrantė sutrumpėjo iki 622 kilometrų.

Apsauga nuo upių

Nyderlandams pavojų kelia ne tik jūra, bet ir upės, pratekančios kraštą iki savo žiočių. Baigiantis žiemai, kai kalnuose tirpsta sniegas ir jau ilgokai nesiliauja lietūs, iš Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos tomis upėmis į Nyderlandus vanduo plūsta ypač gausiai.

Vandens perteklius gali pridaryti daug bėdos. Štai 1995-ųjų vasarį šalies centrinėje dalyje upės tiek patvino, jog baimintasi, ar nepralauš pylimų. Jeigu taip būtų nutikę, aplinkinės vietovės būtų atsidūrusios keli metrai po vandeniu. Mūsų jau cituotas Hrunas sako: „Dažnas žmogus net neįsivaizduoja, kas atsitiktų, jei upių dambos neatlaikytų.“

„Kubilas“ be stogo

Kaip nė viena kita šalis, Nyderlandai garsėja polderiais. Tai tokie pylimais atitverti,  iš vandens atkovoti plotai, esantys žemiau jūros lygio. Iki XIX amžiaus pabaigos vandenį iš polderių pumpuodavo vėjo malūnai. Šiandieną tai daro kompiuterių valdomos siurblinės. Peteris Novakas, prižiūrintis vieną siurblinę greta Amsterdamo, sutiko papasakoti, kaip viskas veikia.

„Polderį galima palyginti su kubilu, — sako Novakas. — Paprastai jis yra keli metrai žemiau jūros lygio ir, kad neužtvintų, apjuostas pylimu. Bet pylimas — ne stogas. Pliaupiant lietui visa šita žemuma, kitaip tariant, kubilas, gali greit prisipildyti ir tada būtų bėdos. Užtat reikia vandenį išpumpuoti. Tačiau kur?“

Vanduo iki siurblinės nuteka polderyje iškastais kanalais. Kad neužsikimštų, kiekvienas ūkininkas savo valdose privalo juos valyti. Paskui siurblinė vandens perteklių iš polderio perpumpuoja į savotišką rezervinį telkinį, kurį sudaro ištisa ežerų ir kanalų sistema. O iš ten vandens perviršis atoslūgio metu išliejamas į jūrą.

„Net šalies ekonomika priklauso nuo to, ar polderiuose išlaikysime reikiamą vandens lygį, — tęsia Novakas. — Sausringomis vasaromis į polderius vandens įleidžiame, nes, jei kanalai išsektų, ūkininkams džiūtų ganyklos, nederėtų pasėliai arba neaugtų gėlės — žymiausia šalies eksporto prekė. Kai kuriuose polderiuose verčiamasi būtent gėlininkyste.“

Kur būta jūros, gyvena žmonės

XX amžiuje olandai suprato, kad polderiai — ne tik nauja dirbama žemė, bet ir vieta naujakuriams. Prieš kokius penkiasdešimt metų polderiuose darbo ėmęsi miestų projektuotojai dar neturėjo patirties, kaip organizuoti naujas bendruomenes. O šiandieną gyvenimas čia virte verda! Nė į galvą neateitų, kad čionai anksčiau jūros būta. Kodėl gi neapsilankius ir nepasižvalgius patiems?

O gal, sakysit, nedrąsu vaikščioti dugnu? Galbūt. Tik daug kas, patys to nežinodami, jau vaikščiojo. Pavyzdžiui, jei kada stabtelėjote Schipholio oro uoste prie Amsterdamo, jūsų lėktuvas nutūpė išsausinto ežero dugne. Ir nė nepastebėjote, kad esat maždaug 4 metrai žemiau jūros lygio! Taigi pylimai Nyderlanduose dar stovi tvirtai.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 18 puslapyje]

Kur TYVULIAVO VANDUO, dabar vyksta sueigos

Jehovos liudytojai Nyderlanduose turi dvi asamblėjų sales, o viena iš jų pastatyta penki metrai žemiau jūros lygio. „Kas pusmetį važiuojame į savo asamblėjas, — pasakoja vienas liudytojas, — ir dažnai prisimename Dievo žodžius iš Jobo knygos 38 skyriaus 8 ir 11 eilutės: ‘Kas uždarė jūrą už durų, ... tardamas: „Iki čia ateik, bet ne toliau, čia tavo galingos bangos suduš!“?’ Šie žodžiai primena, kad Jehova galingus vandenis suvaldo kur kas geriau negu hidroinžinieriai, nors ir jų laimėjimai įspūdingi.“

[Rėmelis 19 puslapyje]

Kas PYLIMUS prižiūri?

Pylimus bei drenažo sistemas reikia prižiūrėti, remontuoti. Nuo viduramžių tuo rūpinasi vietinės bei regioninės vandens tarnybos. Trilypis jų veiklos variklis — suinteresuotumas, mokestis, balsas. Kas suinteresuotas, kad pylimai būtų patikimi, tas turi mokėti už jų priežiūrą bei remontą. Bet kartu gauna ir balso teisę ginant šiuos interesus bei sprendžiant, kaip panaudoti surinktas lėšas.

Vandens tarnybos Nyderlanduose veikia jau nuo XII amžiaus. Dabar jų esama daugiau kaip trisdešimt. Suorganizuoti, kontroliuoti ar panaikinti tokią tarnybą gali vietos valdžia. Ji sprendžia ir kiek žmonių sudarys „pylimų armiją“, parenka kadrus. Pylimų prižiūrėtojai gyvena savo saugomose vietovėse. Taigi jiems išties yra ko rūpintis: čia jų šeima, čia jų bendruomenė. Per potvynį jie budi pasiruošę smėlio maišais ir kitokiom priemonėm sutvirtinti dambą, kad neatsivertų spragų. Šitaip vandens tarnybos kuo geriausiai prižiūri pylimus jau šimtus metų.

[Žemėlapiai 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Jei ne kopos ir pylimai, plotas, nuspalvintas mėlynai, dažniausiai būtų aptvinęs

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Dideli pylimai skiria žemiau plytinčią sausumą nuo jūros

[Iliustracija 17 puslapyje]

Pakrantei sutvirtinti kasmet atgabenama milijonai kubinių metrų smėlio

[Iliustracija 18 puslapyje]

Nieko keisto, jei automobiliai važiuoja žemiau, negu plaukia laivai

[Iliustracija 18 puslapyje]

1953-iaisiais neatlaikė pylimas

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Abi nuotraukos: Met vriendelijke toestemming van het Nederlandse Ministerie van Verkeer en Waterstaat

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

Dvi nuotraukos viršuje: Met vriendelijke toestemming van het Nederlandse Ministerie van Verkeer en Waterstaat