Stebime pasaulį

Per daug apkraunamos smegenys?

Kai kurių mokslininkų nuomone, „mėgindami iš karto atlikti daug darbų apsunkiname smegenis“, — rašoma Kanados laikraštyje Toronto Star. Dėl to, kaip parodė tyrimai, nukenčia darbo kokybė, dažniau klystama, net pašlyja sveikata. Pavyzdžiui, gali „sušlubuoti atmintis, pradėti skaudėti nugarą ar net dantis bei dantenas, sumažėti atsparumas gripui, sutrikti virškinimas“. JAV Nacionalinių sveikatos institutų tyrimai parodė, jog skirtinga veikla suaktyvina vis kitas smegenų sritis. Tačiau vienu metu darant kelis dalykus, pavyzdžiui, vairuojant ir kalbantis telefonu, „smegenys pradeda streikuoti, — sako Emrio universiteto neurologas dr. Džonas Sladkis. — Jos ne tik nepajėgia, bet ir atsisako tai daryti“. Tyrinėtojų nuomone, reikia sulėtinti gyvenimo tempą ir pripažinti, kad smegenys neįstengia visko, ko norėtume.

 Naujos žuvų rūšys

Venesueloje Kauros upės baseiną tyrinėjantys gamtininkai neseniai paskelbė, jog čia „atrado dešimt naujų žuvų rūšių“. Tarp jų, kaip rašoma šalies laikraštyje El Universal, yra žuvelė „su skaisčiai raudona uodega“, „šamas su čiuptuvėlių kuokštu ant keteros“ bei „piranija, mintanti tiek vaisiais, tiek mėsa“. Šis upėtas beveik nepaliestas atogrąžų miškų kraštas laikomas vienu biologiškai turtingiausių planetos kampelių — čia knibždėte knibžda gyvybės. Dabar mokslininkai prašo šalies valdžios apsaugoti šią teritoriją, nes jai gresia nuniokojimas — į ją kėsinasi žemės ūkio, žvejybos ir namų statybos pramonė, kalnakasyba, ketinama statyti hidroelektrines.

Įtampa laukiamajame

„Vokietijoje prie gydytojo kabineto tenka laukti vidutiniškai 48 minutes. O kartais ir daug ilgiau“, — rašoma žurnale Psychologie Heute. Neseniai Verslo vadybos analizės, konsultavimo ir strategijos institutas, tirdamas 610 privačia praktika besiverčiančių gydytojų darbą, išsiaiškino, kad „pacientai tuo labai nepatenkinti“. Kaip teigiama pranešime, tose klinikose, kur gydytojai nedarė nieko, kad laukimas neprailgtų, „klientų per metus sumažėjo 19 procentų“. Perpildyti laukiamieji gydytojams bei jų asistentams sukelia didelę įtampą, todėl trečdaliu sumažėja jų darbingumas. Be to, skubantys asistentai klysta dukart dažniau.

Nebeskiria gera nuo bloga

„Kone kas ketvirtas australas prisipažįsta iš savo darbovietės vagiąs rašymo reikmenis“, — pranešama Sidnėjaus laikraštyje The Sun-Herald. Daugiau kaip 2000 darbuotojų apklausa taip pat atskleidė, kad mėgstama žiūrinėti bendradarbių asmens duomenis, darbo metu savais tikslais naršyti po internetą, į darbo kompiuterius diegti neteisėtas programas, namuose naudotis įstaigai priklausančiomis kompiuterių programomis. „Akivaizdu, jog daug žmonių nebeskiria gera nuo bloga“, — sako apklausai vadovavęs Garis Dulis.

Ar apmokestinti naminių gyvūnėlių laidotuves?

Remiantis Japonijos laikraščio IHT Asahi Šimbun pranešimu, neseniai viena budistų šventykla pateikė ieškinį mokesčių inspekcijai, teigdama, kad nedera apmokestinti pajamas, gaunamas už naminių gyvūnėlių laidojimą, kremavimą ir pelenų laikymą. Mokesčių inspekcija įrodinėjo, jog gyvūnėlių kremavimas ir su tuo susijusios religinės paslaugos iš esmės yra „darbas pagal sutartį“, o pelenų saugojimas šventykloje prilygsta „sandėliavimo verslui“. Tačiau šventyklos atstovų žodžiais, „nugaišusio gyvūno laidojimas yra religinės apeigos, kuriomis siekiama paguosti liūdinčius šeimininkus ir numaldyti gyvūnėlių sielas“, o ne pasipelnyti.

Lėktuvai dūžta rečiau

Kaip informuojama žurnale Flight International, pernai sudužo mažiausiai lėktuvų nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, kada šias nelaimes pradėta registruoti. Žuvo 702 žmonės — irgi mažiausiai nuo 1990-ųjų, nors lėktuvų skrydžių padaugėjo 40 procentų. Londono laikraštyje The Daily Telegraph aiškinama, kad viena iš priežasčių, kodėl „skraidyti saugiau, — retesnės navigacijos klaidos: lėktuvai ne taip dažnai atsitrenkia į iškilias žemės paviršiaus vietas. Teigiama, jog labai pagelbėja žemės artumo įspėjimo sistema, nors ir šie prietaisai ‘nėra neklystantys’“. Beje, dauguma senesnių lėktuvų jų neturi.

Karčioji druska gelbėja nėščiąsias

Londono laikraštyje The Times rašoma, kad paprastas ir nebrangus gydymas magnio sulfato tirpalu (karčiąja druska) perpus sumažina mirtinų komplikacijų per nėštumą tikimybę. Kasmet nuo eklampsijos, pavojingai didelio kraujospūdžio sukeltų traukulių, pasaulyje miršta daugiau kaip 50000 nėščių moterų ir jų kūdikių. Jungtinėse Valstijose preeklampsija, galinti ilgainiui pereiti į eklampsiją, magnio sulfato lašelinėmis arba injekcijomis gydoma nuo seno, tačiau daugumoje kitų valstybių ši terapija nėra plačiai taikoma. Todėl tarptautinė gydytojų grupė, besidarbuojanti Sveikatos mokslų institute Oksforde (Didžioji Britanija), „nusprendė ištirti druskų naudą, atlikdama bandymą su 10000 moterų 33 šalyse, — pasakojama laikraštyje. — Jau po trejų metų... bandymas nutrauktas, nes pamatyta akivaizdi gydymo druskomis nauda: magnio sulfato terapija sumažino traukulių tikimybę 58 procentais. O mirties tikimybė sumažėjo 45 procentais“. Gydymas „vienai moteriai tekainuoja 4,6 euro, todėl... yra prieinamas ir besivystančiuose kraštuose“.

Paauglių mityba

„Nerimą kelia tai, kad daugėja badaujančių mergaičių, kurios rūpinasi kūno linijomis ir nori būti panašios į manekenes bei popmuzikos ar kino įžymybes“, — sakoma Londono laikraštyje Daily Telegraph. Didžiosios Britanijos mokyklų Sveikatos švietimo skyrius tyrė 300000 mokinių mitybos įpročius. Paaiškėjo, kad per 40 procentų 14—15 metų mergaičių „eina į mokyklą nepusryčiavusios, — beveik dvigubai daugiau, lyginant su 1984-ųjų duomenimis“. Pietų irgi atsisakoma dažniau: 1984 metais nepietaujančių buvo 2 procentai, 2001-aisiais — jau 18. Mergaičių mokyklų direktoriai raginami stebėti moksleivių svorį, nes badmiriaujančioms gresia mitybos sutrikimai, pavyzdžiui, nervinė anoreksija ar bulimija. Berniukai irgi susidomėjo dietomis. Svorio numesti nori 31 procentas 12—13 metų ir 25 procentai 14—15 metų berniukų — jų padaugėjo atitinkamai nuo 26 ir 21 procento.