Kas pasiekta kovoje su AIDS

„Dar niekada žmonijos istorijoje apie tokią sudėtingą ligą nebuvo sukaupta šitiek žinių per tokį trumpą laiką“, — rašo dr. Džeraldas Stainas knygoje AIDS Update 2003. Jo teigimu, „ŽIV/AIDS tyrinėjimų rezultatai — vienas reikšmingiausių mokslo laimėjimų“. Kas pasiekta?

ŠIUOLAIKINĖS medicinos žinios bei patirtis leido atrasti vaistų derinius, teikiančius vilties užsikrėtusiems. Kai kuriose šalyse akivaizdžios naudos davė ir gyventojų švietimas. Bet ar visa tai rodo, kad jau tikėtina pergalė prieš mirtiną epidemiją? Ar išties dabartinis mokslas bei švietimas pajėgus sustabdyti AIDS? Apsvarstykime.

Gydymas vaistais

Žurnalo Time 1986 m. rugsėjo 29 d. numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Vilties spindulys kovoje su AIDS“. Tas „spindulys sušvito pasiekus neblogų rezultatų gydant ŽIV antiretrovirusiniu (ARV) preparatu azidotymidinu (AZT), kuris dar vadinamas zidovudinu. Mokslininkų bei kitų stebėtojų džiaugsmui, užsikrėtusieji, vartoję AZT, išgyvendavo ilgiau. Nuo to laiko šios rūšies vaistai prailgino gyvenimą šimtams tūkstančių ligonių. (Skaitykite rėmelyje „Kas tie ARV vaistai?“ 7 puslapyje.) Kiek sėkmingai jais gydoma nuo ŽIV užkrato?

Nors naujai atrasti medikamentai buvo sutikti entuziastingai, žurnalas Time pranešė: tyrinėtojai „įsitikinę, kad AZT nėra tobulas ginklas prieš AIDS“. Jie buvo teisūs. Kai kurie pacientai AZT netoleravo, todėl buvo išrasta kitokių ARV vaistų. Vėliau JAV maisto ir vaistų valdyba patvirtino vieną ARV derinį tiems, kam diagnozuota vėlesnė ligos stadija. Į trijų ar daugiau komponentų antiretrovirusinius vaistus medikai dėjo daug vilčių. Tarptautinėje konferencijoje apie AIDS problemas 1996-aisiais vienas gydytojas netgi pareiškė, jog galbūt pasiseks ŽIV pašalinti iš organizmo visiškai!

Deja, per metus paaiškėjo, kad, net labai reguliariai geriant trejopus vaistus, įveikti ŽIV nepavyksta. Vis dėlto UNAIDS  pranešime sakoma, jog „gydydamiesi ARV vaistų deriniu užsikrėtusieji gali gyventi ilgiau, visavertiškiau ir jaustis sveikesni“. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose bei Europoje mirštamumas sumažėjo per 70 procentų. Be to, tyrimai parodė, kad tinkamai parinktas šitoks gydymas gerokai sumažina tikimybę, jog ŽIV turinti motina perduos infekciją kūdikiui.

Tačiau milijonai ŽIV užsikrėtusių žmonių ARV vaistų negauna. Kodėl?

„Skurdžių liga“

Gydymas ARV vaistais plačiai taikomas turtinguose kraštuose. Tačiau kai kuriose besivystančiose šalyse, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paskaičiavimu, juos gauna tik 5 procentai tų, kam iš tiesų reikia. Jungtinių Tautų atstovai šitokią padėtį net pavadino dabartinio pasaulio „didele neteisybe“ ir „bjauriu cinizmu“.

Nevienodai medikamentai prieinami net tos pačios šalies piliečiams. The Globe and Mail praneša, jog kas trečias nuo AIDS miręs kanadietis niekada negavo ARV vaistų. Nors šitie vaistai Kanadoje skiriami nemokamai, kai kurios gyventojų grupės tiesiog ignoruojamos. „Tinkamo gydymo, — rašo Globe, — negauna tie, kam jis reikalingiausias: čiabuviai, moterys, neturtingieji.“ The Guardian citavo ŽIV užsikrėtusią afrikietę, kuri sakė: „Nesuprantu, kodėl baltieji vyrai, turintys santykius su vyrais, gydomi ir gyvena ilgiau, o aš turiu mirti.“ Atsakymas susijęs su vaistų gamybos bei paskirstymo politika.

Trejopų ARV vaistų kursas metams Jungtinėse Valstijose bei Europoje kainuoja 8000—12000 eurų. Tačiau daugelis užsikrėtusiųjų ŽIV neįperka net kai kuriose besivystančiose šalyse dabar siūlomų nepatentuotų šių vaistų kopijų, metams kainuojančių 240 eurų, o didžioji dalis viruso nešiotojų gyvena ten, kur ARV vaistų reikia labiausiai. Dr. Stainas padėtį apibūdina taip: „AIDS — skurdžių liga.“

Vaistų verslas

Gaminti pigesnius pakaitalus nėra paprasta. Daugelyje šalių griežti įstatymai draudžia be leidimo kopijuoti kitų išrastus ir užpatentuotus medikamentus. „Tai ekonominis karas“, — sako vienos didelės farmacijos kompanijos vadovas. Anot jo, gaminti nesankcionuotai ir pelnytis pardavinėjant besivystančiose šalyse „nesąžininga išradėjų atžvilgiu“. O vaistus užsipatentavusios kompanijos įrodinėja, kad panaikinus patentinius draudimus sumažėtų jų pelnas ir taip pristigtų lėšų medicininių tyrimų bei plėtros programoms. Dar kiti nerimauja, kad pigūs ARV vaistai, skirti besivystančioms šalims, galiausiai atsidurs ir išsivysčiusių juodojoje rinkoje.

Pasisakantieji už pigius nepatentuotus ARV vaistus tvirtina, jog farmacijos pramonė gamybos kaštus išpučia, o realiai jie  tesudaro 5—10 procentų skelbiamų. Be to, jų teigimu, privatininkai nelinkę kurti vaistų gydyti ligoms, paplitusioms skurdesniuose kraštuose. Todėl projekto „Būtiniausi vaistai — kiekvienam“ koordinatorius Danielius Bermanas įsitikinęs: „Besivystančiose šalyse tokie medikamentai taps prieinami tik įvedus tarptautinį kainų reguliavimą.“

Atsižvelgdama į ARV vaistų poreikį Pasaulinė sveikatos organizacija sudarė planą iki 2005-ųjų pabaigos jais aprūpinti tris milijonus užsikrėtusiųjų ŽIV/AIDS. „Tai neturi tapti dar vienu neįgyvendintu JT tikslu, — perspėja organizacijos Médecins Sans Frontières atstovas Neitanas Fordas. — Numatytas skaičius — tai tik pusė ŽIV/AIDS sergančių žmonių, kuriuos gydyti reikia dabar, o [iki 2005 metų] jų dar gerokai padaugės.“

Kitos kliūtys

Net jei besivystančios šalys būtų pakankamai aprūpintos minėtais vaistais, reikėtų įveikti dar kitas kliūtis. Tam tikrus vaistus būtina vartoti su maistu ir užgeriant švariu vandeniu, bet kai kur šimtai tūkstančių žmonių pavalgyti gauna tik kas antrą dieną. ARV vaistus (paprastai 20 arba daugiau piliulių kasdien) reikia išgerti nustatytu laiku, bet dauguma ligonių neturi laikrodžio. Vaistai turi būti parinkti atsižvelgiant į paciento būklę, tačiau didumoje šalių labai trūksta medikų. Taigi sunkumų nemažai.

Net ekonomiškai stipriose valstybėse kombinuotų vaistų terapiją taikyti nelengva. Tyrinėtojai pastebi, kad daug kas į prirašytų vaistų vartojimą žiūri lengvabūdiškai — geria ne visus arba nereguliariai. O dėl to organizme gali atsirasti vaistams atspari ŽIV atmaina. Paskui toks mutavęs virusas persiduoda kitiems.

Dr. Stainas nurodo dar vieną bėdą. „ŽIV gydymo paradoksas, — sako jis, — yra tas, kad kartais medikamentai sukelia daugiau  sveikatos problemų negu pati liga, ypač jei pradedama gydyti anksčiau, nei pasireiškia simptomai.“ Pacientai, gaunantys ARV vaistus, paprastai kenčia nuo jų šalutinio poveikio: susergama cukralige, sutrinka riebalų apykaita, kraujyje padidėja cholesterolio, retėja kaulai. Kartais net iškyla pavojus gyvybei.

Kaip bandoma užkirsti ligai kelią

Kiek sėkmingos pastangos pristabdyti AIDS plitimą ir paskatinti žmones atsisakyti rizikingos gyvensenos? Ugandoje dėl švietimo kampanijos, plačiai organizuotos paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, 2000-aisiais ŽIV paplitimas sumažėjo nuo prognozuotų 14 iki beveik 8 procentų. Rezultatų davė ir Senegale surengta kampanija, kurios tikslas buvo informuoti piliečius apie ŽIV riziką. Užsikrėtusių suaugusiųjų skaičius ir toliau neviršijo 1 procento. Tai įkvepia vilties.

Antra vertus, kitose šalyse švietimas nėra toks sėkmingas. 2002-aisiais apklausus 11000 Kanados jaunuolių paaiškėjo, kad pusė vyresniųjų klasių moksleivių mano, jog AIDS išgydomas. Tais pačiais metais Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, 42 procentai 10—11 metų berniukų apie ŽIV ar AIDS niekada nebuvo girdėję. Tačiau net ir žinodami, kad liga mirtina, jaunuoliai nejaučia didelio nerimo. „Daugeliui jaunų žmonių, — sako vienas gydytojas, — ŽIV tampa tiesiog eiliniu gyvenimo rūpesčiu, prilygstančiu kad ir tokiems, kaip skaniai pavalgyti, su kuo gyventi, ar eiti į mokyklą.“

Todėl nenuostabu, kad Pasaulinė sveikatos organizacija konstatuoja, jog „veiksmingiausias kovos su epidemija būdas — dėmesys jaunimui, ypač tose šalyse, kur ji labai išplitusi“. Kaip padėti jaunuoliams, kad neliktų abejingi perspėjimams? Ar kada nors AIDS bus nugalėtas?

[Anotacija 6 puslapyje]

Pastaraisiais metais Afrikoje ARV vaistų gavo tik 2 procentai tų, kuriems jų reikia; Amerikoje — 84 procentai

[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

Kas tie ARV vaistai? *

Sveiko žmogaus T limfocitai helperiai aktyvina imuninę sistemą kovai su užkratais. ŽIV ypač taikosi būtent į juos. Užkratas T helperių ląsteles panaudoja replikuotis. Taip T limfocitai helperiai silpninami bei ardomi tol, kol imuninė sistema visai nualinama. Antiretrovirusiniai (ARV) vaistai stabdo šį viruso kopijų gaminimąsi.

Dabar skiriami keturių pagrindinių tipų ARV vaistai. Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai ir nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai saugo organizmo ląstelių DNR kodą, kad virusas nepakeistų jo savuoju. Proteazės inhibitoriai užkrėstose ląstelėse blokuoja tam tikrą proteazės fermentą, kad šios nepersitvarkytų į virusines ir tokiu būdu virusas nesidaugintų. Susijungimo inhibitoriai saugo, kad ŽIV užkratas nepatektų į ląsteles. Slopindami ŽIV dauginimąsi ARV vaistai sulėtina procesą, kurio metu ŽIV palaipsniui pereina į sunkiausią ligos stadiją — AIDS.

[Išnaša]

[Iliustracija]

KENIJA. Gydytojas aiškina sergančiajam AIDS, kaip vartoti ARV vaistus

[Šaltinio nuoroda]

© Sven Torfinn/Panos Pictures

[Iliustracija]

KENIJA. AIDS serganti moteris ligoninėje gauna ARV vaistų

[Šaltinio nuoroda]

© Sven Torfinn/Panos Pictures

 [Rėmelis/iliustracijos 8 puslapyje]

Moterys ir AIDS

Dabar pusė ŽIV/AIDS užsikrėtusių suaugusiųjų — moterys

1982-aisiais diagnozavus AIDS moterims buvo manoma, kad jos užsikrėtė per nesterilius švirkštus. Neilgai trukus išsiaiškinta, kad užkratas gali persiduoti per normalius lytinius santykius ir kad grėsmė užsikrėsti ŽIV moterims ypač didelė. Dabar pasaulyje daugiau kaip pusė užsikrėtusių suaugusiųjų — būtent moterys. „Epidemija pasiskirsto neproporcingai — labiausiai pažeidžiamos moterys bei paauglės: jos silpnesnės socialiniu, kultūriniu, biologiniu bei ekonominiu atžvilgiu. Be to, ant jų pečių dažniausiai gula sergančių bei mirštančių globa“, — praneša UNAIDS.

Kodėl šios ligos plitimas tarp moterų ypač kelia susirūpinimą? ŽIV užsikrėtusios moterys paprastai diskriminuojamos labiau nei vyrai. Ypač tai akivaizdu kai kuriose besivystančiose šalyse. Jei užsikrėtusioji nėščia, kyla pavojus ir kūdikio sveikatai; jeigu jau turi vaikų, rūpintis jais, ypač vienišai, darosi nepaprastai sudėtinga. Be to, palyginti nedaug žinoma apie ŽIV poveikį moters organizmui bei koks gydymo būdas geriausias.

Ypač moterys kenčia dėl tam tikrų kultūrinių papročių. Daugelyje šalių net neklausiama, ar moteris sutinka turėti lytinius santykius, o atsisakydama ji rizikuoja būti išprievartauta. Vyrai paprastai keičia partneres ir nežiniomis ŽIV perduoda joms. Kai kurie afrikiečiai, kad neužsikrėstų arba būdami klaidingai įsitikinę, jog lytiniai santykiai su skaisčiomis merginomis gydo nuo AIDS, renkasi jaunesnes. Todėl nestebina Pasaulinės sveikatos organizacijos tvirtinimas: „Kad apsaugotume moteris, pirmiausia būtina keisti vyrų požiūrį (taip pat ir moterų).“

[Iliustracija]

PERU. ŽIV užsikrėtusi motina su sveika dukrele

[Šaltinio nuoroda]

© Annie Bungeroth/Panos Pictures

[Iliustracija]

TAILANDAS. Pagal mokymo programą studentai lanko AIDS ligonį

[Šaltinio nuoroda]

© Ian Teh/Panos Pictures

[Iliustracija]

KENIJA. Susitikimas su organizacijos „Moterys, sergančios AIDS. Kaip gyventi?“ narėmis

[Šaltinio nuoroda]

© Sven Torfinn/Panos Pictures

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Klaidinga samprata apie AIDS

▪ Užsikrėtusieji ŽIV atrodo liguistai. „Kol užsikrėtusiam ŽIV išsivysto AIDS, praeina 10—12 metų, — sako dr. Džeraldas Stainas. — Per tą laiką kokie nors atpažįstami simptomai vargu ar išryškės, tačiau tokie žmonės gali užkrėsti kitus.“

▪ AIDS — homoseksualistų liga. Praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje AIDS buvo laikoma homoseksualistų liga. Tačiau dabar pasaulyje ŽIV daugiausiai užsikrečiama per heteroseksualinius santykius.

▪ Oralinis seksas „saugus“. Ligų kontrolės ir profilaktikos centrų duomenimis, „daugybė tyrimų parodė, kad oraliniu būdu gali būti perduodamas tiek ŽIV, tiek kitos lytiškai plintančios ligos“. Nors rizika šitaip užsikrėsti ir mažesnė, oraliniai santykiai tiek paplitę, kad, kai kurių gydytojų manymu, greit taps vienu pagrindinių ŽIV plitimo būdų.

▪ Nuo AIDS yra vaistų. Nors kai kuriems pacientams gydymas antiretrovirusiniais vaistais gali sulėtinti ligos eigą ir užsikrėtusieji ŽIV ne taip greit suserga AIDS, ligi šiol nei vakcinos, nei vaistų, išgydančių šią ligą, nėra.

[Iliustracija]

ČEKIJOS RESPUBLIKA. Imamas kraujas AIDS mėginiui. Ši liga pristabdoma, bet neišgydoma

[Šaltinio nuoroda]

© Liba Taylor/Panos Pictures

[Iliustracija 6 puslapyje]

ZAMBIJA. Dvi ŽIV užsikrėtusios mergaitės laukia vaistų

[Šaltinio nuoroda]

© Pep Bonet/Panos Pictures