Kokia medicinos ateitis?

KLAUSIMAS, kokia gydytojų ateitis, dažniausiai veda prie hipotezių apie technikos pažangą ir svarstymų, ar tai išvaduos gydytojus iš rutinos, kad galėtų skirti daugiau laiko tik pacientams. Žinoma, ši tema glaudžiai susijusi su kita, daug platesne, — kokia apskritai žmonijos ateitis. Dvi Biblijos knygos, kurios tai nušviečia, pasakoja Jėzaus bei jo apaštalų tarnystės istoriją. Abi jas parašė gydytojas.

Kodėl ypač svarbus čia gydytojo požiūris? Ką šios istorijos turi bendra su gydytojų ir ligonių ateitimi? Kodėl kai kurie medikai laukia to meto, kai jų profesija nebebus reikalinga?

Gydytojai paprastai yra labai pastabūs žmonės. Lukas, pavadintas „mylimuoju gydytoju“, parašė dvi Biblijos knygas, kuriose gana smulkiai papasakojo keletą atsitikimų, kaip Jėzus bei jo apaštalai išgydė ligonius. (Kolosiečiams 4:14) Taigi jis padeda mums įsitikinti, ar tie įvykiai tikri. Jei taip, ką tai reiškia gydytojams bei ligoniams šiandien?

Patikrinti faktai

Ar išgydymai tikrai buvo stebuklingi, Lukas turėjo galimybę patikrinti kalbėdamasis su pačiais tų įvykių liudininkais. Be to, jis daug keliavo su apaštalu Pauliumi. Todėl tikriausiai savo akimis matė, kaip Paulius išgydė nemažai žmonių. Įsigilinę į Luko pasakojimus pastebime juose daug įdomių detalių.

Lukas nurodo konkretų įvykio laiką ir vietą: pirmosios savaitės dienos vidurnaktį Troadėje (Romos provincija Azijoje) grupė krikščionių buvo susirinkusi trečiame vieno namo aukšte. (Apaštalų darbų 20:4-8) Toliau aiškina: „Vienas jaunuolis, vardu Eutichas,  sėdėjęs ant palangės, giliai įmigo, Pauliui ilgiau bedėstant. Miego įveiktas, jis iš trečio aukšto nukrito žemėn. Kai jį pakėlė, jis buvo nebegyvas.“ Tada Paulius Dievo galia išgydė jaunuolį ir grąžino jam gyvybę. Pavalgę jie „jaunuolį atvedė gyvą, ir tai buvo nemenka paguoda“. (Apaštalų darbų 20:9-12)

Lukas rašo buvęs su Pauliumi ir Maltoje. Čia juodu svetingai priėmė „vyriausias salos valdininkas“ Publijus. Tada Paulius vėl padarė stebuklą. Jis išgydė vyrą, kurio liga, nesant šiuolaikinių antibiotikų, tikriausiai kėlė pavojų gyvybei. Lukas pasakoja: „Publijaus tėvas sirgo karštine ir viduriavimu. Paulius užėjo pas jį, pasimeldė, uždėjo ant jo rankas ir išgydė. Po šito įvykio ir kiti salos ligoniai ėjo pas Paulių ir buvo išgydyti.“ (Apaštalų darbų 28:7-9)

Kas gydytoją įtikino?

Lukas šiuos pasakojimus Apaštalų darbų knygoje užrašė tuomet, kai jo skaitytojai dar galėjo patikrinti faktus kalbėdamiesi su tų įvykių liudininkais. O apie tai, ką buvo išdėstęs Biblijos knygoje, pavadintoje jo paties vardu, Lukas rašė: „Rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs,  nusprendžiau surašyti... sutvarkytą pasakojimą.“ (Luko 1:3, 4) Taigi Jėzaus mokymų teisingumu šis gydytojas neabejojo todėl, kad viską ištyrė ir daug ką matė pats. Tų mokymų dalimi — stebuklingais išgydymais — grindžiamas tikėjimas Biblijos pranašyste, jog Dievas galiausiai išgydys visas ligas. (Izaijo 35:5, 6) Luko, praktikuojančio gydytojo, įpratusio matyti kančias, širdžiai turėjo būti ypač malonu mąstyti apie metą, kai jo profesijos nebereikės. O jums?

Nuostabu, kad būtent tokia ateitis laukia visų, kurie myli Dievą. Biblija žada, jog valdant Dievo Karalystei visoje žemėje „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“. (Izaijo 33:24, Brb) Ir daugybė šių laikų gydytojų daro išvadą, jog Biblijos pažadai patikimi.

‘Tai mane patraukė’

„Kaip ir daugelis, mediciną pasirinkau trokšdamas padėti ligų kamuojamiems žmonėms, — sako šeimos gydytoju Šiaurės Amerikoje dirbantis dr. Džonas Šileris. — Žinia, jog ateis laikas, kada pasaulyje nebebus ligų, mane patraukė. Jehovos liudytojų sueigas pradėjau lankyti tada, kai koledže jau buvau išklausęs Vakarų civilizacijos istorijos kursą. Iš jo supratau: dėl daugelio bėdų buvo kaltos religijos. Man atrodė, kad jos veidmainiškai naudojosi Biblija. Todėl klausiau savęs: ‘Ką Biblija sako iš tikrųjų?’

 Jehovos liudytojų Karalystės salėje iš pat pradžių mane sužavėjo draugiški žmonės. Jie buvo visai kitokie nei daugelis mano pažįstamų. Vienas liudytojas priėjo ir pasisiūlė apsilankyti pas mane bei padiskutuoti apie Bibliją. Nustebino tai, kad iš šios knygos jis parodydavo atsakymą į bet kokį mano klausimą.

Su metais vis geriau suvokiu, kokia laimė būti Jehovos liudytoju. Pradžioje, kol dar esi jaunas gydytojas, tikiesi nuveikti ką nors reikšminga. Bet sutinku vis daugiau nusivylusių žmonių, kurie mato, jog iš tiesų gyvenime nieko ypatingo nepasiekė. Manau, būti Jehovos liudytoju yra vienas iš nuostabiausių dalykų todėl, kad mes turime amžinos ateities viltį ir gyvenimo tikslą. Nesvarbu, kas esame, — gydytojai, mechanikai ar durininkai, — žinome, kad tarnaudami Dievui tikrai nuveikiame šį tą reikšminga. Juk darome tai Jehovai. Ir dėl to jaučiame pasitenkinimą.“

„Taikydami Biblijos principus sustiprinome savo šeimą“

Dr. Kristeris Renvalas, gydytojas iš Suomijos, mėgsta bendrauti su vaikais. „Kartą kalbėjausi su dvylikamete mergaite, kuriai buvo paskutinė vėžio stadija, — pasakoja Kristeris. — Ji man davė knygą ‘Kas suteiks tikrąją taiką ir saugumą?’ * Kad ji sirgdama mirtina liga kalbėjo apie tikėjimą, darė įspūdį, bet skaityti knygą neradau laiko. Tiesą sakant, tuo metu labai daug dirbau vienoje Helsinkio klinikoje ir tai neigiamai atsiliepė šeimos santykiams.

Tačiau po kurio laiko žmona pasiėmė knygą iš lentynos ir pradėjo skaityti. Netrukus įsitikino, kad tai, kas joje rašoma, — tiesa. Kartą atėjusi viena Jehovos liudytoja pradėjo su ja Biblijos studijas. Iš pradžių žmona man nedrįso prisipažinti. Bet kai pasisakė, tariau: ‘Naudinga visa, kas pagelbės mūsų šeimai.’ Studijose ėmiau dalyvauti ir aš. Taikydami Biblijos principus sustiprinome savo šeimą ir pradėjome į gyvenimą žvelgti kitomis akimis. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad galiausiai žmonija bus išvaduota nuo ligų, — pasirodė visai suprantama, kad Dievas tai padarys. Netrukus abu su žmona, o galiausiai ir vaikai, pasikrikštijome. Ta maža mergaitė, kuri man paskelbė, mirė, bet, galima sakyti, jos tikėjimas tebegyvuoja.“

Mūsų greit kintančiame pasaulyje gydytojų gyvenimas darosi vis labiau įtemptas, todėl jų pasiaukojama pagalba ligoniams iš tikrųjų pagirtina. Bet sparčiai artėja didžiausi visų laikų pokyčiai. Šiandieną daug gydytojų viltingai žvelgia į ateitį, kurią žada Dievo Žodis, — pasaulį be ligų! (Apreiškimo 21:1-4) Tai tema, kurią verta patyrinėti patiems.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

„SUPRATAU, KAD GYVENIMAS TURI PRASMĘ“

Dirbdama su neįgaliais vaikais pastebėjau, kad kai kurių tėvai, Jehovos liudytojai, į viską žiūri kitaip. Atrodė, jog turėdami neįgalų vaiką jie nėra taip prislėgti kaip kiti panašioje padėtyje. Dar pastebėjau, kad tie žmonės labiau išsilavinę, nei būtų galima spręsti iš jų užsiėmimo. Žavėjausi jų tikėjimu. Aš pati tikėjimą buvau beveik praradusi, kai mokiausi evoliucijos teorijos. Vis dėlto baigusi medicinos studijas nesilioviau domėtis gyvybės fenomenu.

Tuo pat metu pradėjau suprasti, kad trūksta žinių, kaip auklėti savo vaikus. Ką turėčiau drausti? Kam skatinti? Kokio gyvenimo tikslo jiems reikia siekti? Mano pačios gyvenimas tapo beprasmis. Net meldžiau pagalbos.

Neilgai trukus Jehovos liudytojai man atnešė žurnalą apie tai, kaip drausminti vaikus su meile. Supratau, jog čia paaiškinti Biblijos principai tikrai naudingi, todėl sutikau pradėti studijuoti Bibliją. Suvokusi, kodėl Jehova sukūrė gyvybę ir kodėl mirė Jėzus, pamačiau, kad gyvenimas turi prasmę. (Jono 3:16; Romiečiams 5:12, 18, 19) Evoliucijos teorija buvo iškreipusi mano mąstyseną. Kokį pajutau palengvėjimą sužinojusi, kad Dievas sukūrė žmones ne ligoms ir mirčiai! Šiandien tebejaučiu tikrą pasitenkinimą mokydama nuoširdžius žmones apie tai, kad netrukus Dievas išgydys visas ligas.“

[Iliustracijos]

Helena Bauis dirbo moksleivių gydytoja (Nyderlandai)

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Gydytojas ir Biblijos rašytojas Lukas buvo drauge su apaštalu Pauliumi, kai šis išgydė Publijaus tėvą ir prikėlė Eutichą

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Dr. Džonas Šileris (Jungtinės Valstijos)

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Dr. Kristeris Renvalas (Suomija)