Stebime pasaulį

Kavos pupelės, kuriose mažai kofeino

Kaip pranešama Ispanijos laikraštyje El País, brazilų mokslininkai išvedė populiariausio kavamedžio — arabinio — veislės atmainą, kurios pupelėse beveik nėra kofeino. Jos auginamos Etiopijoje, ir šis atradimas kavos pramonėje laikomas labai svarbiu. Pasaulyje kavai be kofeino pirmumą teikia apie 10 procentų šio gėrimo mėgėjų ir jų skaičius vis auga. Vienas gramas įprastų pupelių turi 12 miligramų kofeino, o naujųjų — tik 0,76 miligramo. El País pranešama: „Mažinti kofeino kiekį pramoniniu būdu brangiai atsieina. Be to, anot mokslininkų, taip pašalinamas ne tik kofeinas, bet ir kai kurios svarbiausios sudėtinės dalys, suteikiančios kavai malonų aromatą.“ Taigi naujasis augalas išspręs abi su kofeino mažinimu susijusias problemas.

 Kaip vorai įveikia sunkio jėgą

„Mokslininkai atskleidė paslaptį, kodėl vorai geba laipioti sienomis ir lubomis“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Voras turi aštuonias kojas. Kiekviena baigiasi kuokštu mažyčių plaukelių, padengtų dar mažesniais šereliais. 624000 šio gyvio šerelių galiukų turi tokią stiprią trauką, kad laipiodamas siena arba lubomis jis dar pajėgtų išlaikyti svorį, maždaug 170 kartų didesnį už savo paties. Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai per elektroninį mikroskopą ištyrinėjo šokliojo voro pėdą. Kaip aiškinama minėtame laikraštyje, prieita prie išvados, jog „taikant panašų principą turėtų būti įmanoma sukurti naują, itin stiprią lipnią medžiagą ar klijus, atsparius drėgmei“. Tyrimų grupės vadovė profesorė Antonija Kesel pridūrė: „Pabandykite įsivaizduoti astronautą, kurio skafandras padėtų jam laikytis erdvėlaivio sienų.“

Meksikoje grobiami žmonės

Tarptautiniame leidinyje The Miami Herald pranešama, jog, remiantis vienos saugos firmos išvadomis, pagal žmonių grobimo skaičių Meksika užima Lotynų Amerikoje antrąją vietą. Ją aplenkia tik Kolumbija. „Nepatvirtintais duomenimis, [2003 metais] pagrobta 3000.“ Tačiau apie daugybę pagrobimų nepranešama, nes nukentėjusiųjų šeimos dėl išpirkos mieliau tariasi pačios. Į tą skaičių neįeina atvejai, kai žmonės užpuolami, priverčiami išimti savo pinigus iš bankomato ir paleidžiami. Apskaičiuota, jog Meksike kasdien užregistruojama bent 16 tokių nusikaltimų, bet, pasak laikraščio, jų gali būti iki 80. Susirūpinimą kelia tai, kad grobiama vis brutaliau ir daug aukų nužudoma net tada, kai išpirka sumokama.

AIDS plitimo rekordas

2003-iaisiais AIDS užsikrėtė penki milijonai žmonių. Kaip pranešama The Wall Street Journal, „nuo to laiko, kai prieš dvidešimtmetį prasidėjo epidemija, tai — didžiausias skaičius užsikrėtusių per vienerius metus. Nors visas pasaulis uoliai stengiasi kovoti su ŽIV besivystančiose šalyse, kasmet AIDS sukeliančiu virusu užsikrečia vis daugiau žmonių ir dalis nuo tos ligos miršta“. Jungtinių Tautų bei kitų organizacijų remiamos AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, 2003-iaisiais mirė maždaug 3 milijonai, o nuo 1981-ųjų, kai liga pirmą kartą buvo diagnozuota, — daugiau kaip 20 milijonų. Dabar, JT agentūros apskaičiavimais, ŽIV užsikrėtę 38 milijonai žmonių. Blogiausia padėtis Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur infekuotųjų skaičius pasiekė 25 milijonus, ir Pietų bei Pietryčių Azijoje, kur ŽIV nešiotojų — 6,5 milijono. „Pasaulyje beveik pusė naujai užsikrėtusių ŽIV — jaunimas nuo 15 iki 24 metų“, — rašoma laikraštyje.

Apsiblausę paaugliai

„Miegą pradedama laikyti vien laiko eikvojimu, — pranešama Ispanijos laikraštyje ABC. — Net mažyliai ilsisi trumpiau nei būtina normaliam psichiniam bei fiziniam vystymuisi.“ Dekseuso ligoninės Barselonoje miego skyriaus duomenimis, vaikai, kuriems stinga miego, jaučia nerimą, pasidaro dirglūs, būna prislėgti ir net gali nustoti augę, jiems sunkiau sekasi mokslas. Anot specialistų, daugelis paauglių neišsimiega todėl, kad vakarais sėdi prie kompiuterio, televizoriaus, kalbasi ar susirašinėja mobiliuoju telefonu. Šie užsiėmimai ne tik vagia nakties poilsio laiką, bet ir trukdo prieš miegą atsipalaiduoti. „Kad žalinga rūkyti, žino kiekvienas vaikas, bet jiems niekas nepaaiškina, jog reikia pakankamai miegoti, — tvirtina psichologė Viktorija de la Fuentė. — Jeigu nieko nesiimsime, suaugę jie kentės nuo nemigos.“

Medžių aukštis ribotas

„Sekvojos yra aukščiausi medžiai, bet ir jų aukštis turi ribas, kurių tikriausiai neįmanoma peržengti, kad ir kokios idealios būtų sąlygos“, — tvirtinama laikraštyje Las Vegas Review-Journal. Ištyrus dabar aukščiausią pasaulyje medį (110 metrų, bemaž prilygsta 30 aukštų pastatui) ir keturis panašaus dydžio kitus, prieita prie išvados, jog maksimaliai sekvoja galėtų užaugti iki maždaug 130 metrų. Kadangi lapai garina drėgmę, iš šaknų vanduo turi pakilti iki pat viršūnės. Tam reikia įveikti sunkio jėgą. Tyrinėtojai apskaičiavo, jog ta vandens kelionė ilgiausiai trunka 24 dienas. Jam kylant apytakiniu audiniu (ksilema), sunkio jėgos pasipriešinimas didėja, kol galiausiai pasidaro toks stiprus, kad procesas nutrūksta. Būtent tai ir apriboja medžio aukštį. Aukščiausias iki šiol užregistruotas medis buvo maždaug 126 metrų didžioji pocūgė.

Musulmonų maldos telefonas

Rinkoje pasirodė naujo modelio mobilieji telefonai, skirti musulmonams. Kaip skelbiama Vokietijos laikraštyje Die Zeit, jame įrašytas visas Koranas. Tačiau tai dar ne viskas: telefoną galima užprogramuoti taip, kad penkis kartus per dieną savininkui primintų, jog metas maldai. Jis netgi iš daugiau kaip 5000 pasaulio miestų rodo Mekos kryptį. Datą galima nusistatyti pagal vakarietiškąjį Grigaliaus arba islamiškąjį hidžros kalendorių. Nors toks telefonas labai brangus, jis susilaukė vieno iš svarbiausių islamo mokslo centrų pritarimo.

Žemėje darosi tamsiau

„Mokslininkai nustatė, jog pastaraisiais dešimtmečiais žemės paviršių pasiekia vis mažiau saulės šviesos, — rašoma žurnale Scientific American. — Saulė netapo tamsesnė; šviesą temdo debesys, oro tarša bei aerozolis.“ Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos iki paskutinio pradžios daugybe prietaisų užregistruota, kad į žemę patenkančios saulės šviesos sumažėjo 10 procentų. Azija, Europa ir Jungtinės Valstijos gauna jos dar mažiau, o, pavyzdžiui, Honkongas — mažiau net 37 procentais. Mokslininkai sutinka, jog šis reiškinys nėra iki galo išaiškintas.