Stebime pasaulį

Begemoto „apsauginis kremas“

„Kad nenusviltų odos, begemotai išskiria ‘apsauginį kremą’, panašų į tuos, kuriuos žmonės perka parduotuvėse“, — praneša Londono laikraštis The Independent. Kaip toks „kremas“ apsaugo gyvūno odą nuo kepinančios atogrąžų saulės bei purvo, Kioto (Japonija) mokslininkai sužinojo ištyrę Tokijo zoologijos sode laikomo vieno begemoto sekretą. Ši tąsi bespalvė medžiaga ilgainiui paraudonuoja, vėliau parunda ir tampa it plastikas. Kintant spalvai, keičiasi ir sekreto cheminė sudėtis — iš šarminio virsta rūgštiniu, todėl veikia kaip stiprus antiseptikas. Be to, šitas rudas apvalkalas, kaip ir apsauginis kremas, sugeria ultravioletinius spindulius. Vis dėlto, pasak laikraščio, vargu ar kosmetikos gamintojai artimoje ateityje ims prekiauti begemoto „kremu“, nes, viena, pasaulyje begemotų mažai beliko, antra — sekretas dvokia.

 Svarmenys vaduoja iš senatvinės depresijos

Kaip parodė vienas tyrimas, „svarmenis kilnojantiems pagyvenusiems žmonėms depresija sumažėjo 50 procentų“, — rašo laikraštis The Australian. Todėl, pasak geriatro dr. Nalino Sinho iš Sidnėjaus karališkosios princo Alfredo ligoninės, sergant senatvine depresija toks sportas gali prilygti gydymui vaistais. Tyrime dalyvavo 60 vyrų ir moterų, jų amžiaus vidurkis — 72 metai. Paaiškėjo, kad netgi neintensyviai sportavusiems „depresija sumažėjo 30 procentų — tiek pat, kiek ir nesportavusiems, bet gydytiems įprastais būdais“. Be to, svarmenų kilnojimas ne tik padeda kovoti su depresija, bet ir stiprina „trapėjančius kaulus bei nykstančius raumenis, todėl pagyvenusieji rečiau pargriūva. Mankštinimasis padeda ir sergantiems artritu, diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį“. Dr. Sinhas pataria „gydant depresiją, ypač senatvinę, pirmiausia siūlyti“ kilnoti svarmenis.

Televizija moko įžūlumo

„Iš muilo operų vaikai išmoksta visokio netinkamo elgesio: apkalbinėti, skleisti gandus, ardyti kitų santykius, užgaulioti“, — taip Londono laikraštis The Times apibendrina vieną tyrimą. Jo rezultatai, pateikti Britų psichologų draugijai, parodė, kad per televizorių matomas įžūlus elgesys ir paauglių šiurkštumas „labai susiję“, — tęsiama leidinyje. Prasčiausiose muilo operose per valandą parodoma vidutiniškai 14 liežuvavimo scenų. Centrinio Lankašyro (Anglija) universiteto dėstytoja Sara Koin nerimauja, kad „nuolatinis ir nesiliaujantis“ įžūlumo demonstravimas, jį pateisinant, giriant ar vaizduojant, kad taip besielgiantiems viskas sekasi, — blogas pavyzdys jaunuoliams.

Kai trūksta angliavandenių

Nors angliavandenių kiekį racione mažinantys žmonės ir numeta svorio, nedaug težinoma apie ilgalaikį tokios dietos poveikį organizmui. Kai kurie mokslininkai nerimauja, kad baltymingas maistas ilgainiui gali pakenkti kepenims ir inkstams, sukelti osteoporozę bei kitas sunkias ligas. „Daugelyje mažai angliavandenių turinčių skanumynų, pavyzdžiui, jautienos nugarinės kepsnyje su kiaušinių trynių padažu, gausu arterijas užkemšančių gyvulinių riebalų..., o tai pagrindinė širdies ligų bei infarkto priežastis“, — pabrėžiama žurnale Time. O „valgant maistą, kuriame gausu ląstelienos bei sudėtinių angliavandenių, — tai yra vaisius, daržoves, pavyzdžiui, pupas, bei nerafinuotus grūdus, gyvenama ilgiau, lengviau kontroliuoti svorį, sumažėja pavojus susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių, skrandžio bei žarnų ligomis, diabetu, sveikata būna geresnė. Ir tai patvirtino ne vienas tyrimas“, — sako dr. Deividas Kacas iš Jeilio universiteto sveikatos apsaugos mokyklos.

Nudažytos skulptūros

Vokietijos žurnalas Spektrum der Wissenschaft rašo: „Archeologams bei meno istorikams nelengva atsisakyti požiūrio, kad garsūs antikos meno kūriniai [pavyzdžiui, graikų statulos] buvo balto marmuro. Iš tikrųjų jie buvo ryškiai išdažyti.“ Nors rašytiniai šaltiniai mini dažytas statulas ir ant pačių skulptūrų randama dažų pėdsakų, mokslininkus tai menkai tepaveikė. Tačiau neseniai, tiriant spalvų nublukimo reljefiškumą, pasitvirtino, jog skulptūrų tikrai būta daugiaspalvių. Kadangi dažų pigmentai suyra ne visi iškart, vienas skulptūros dalis aplinka paveikia anksčiau nei kitas. Susidarę skirtingi korozijos „raštai“ liudija, kad skulptūra buvo išdažyta įvairiomis spalvomis. Atrodo, „graikai ir romėnai manė, jog tik nudažyta skulptūra yra užbaigta“, — teigiama pranešime.

Liežuvis it žaibas

Kaip chameleonas sugeba taip žaibiškai liežuviu pastverti grobį? „Čia jam padeda savotiškas spyruoklinis mechanizmas, kuriame energija sukaupiama tarsi katapultoje“, — aiškina žurnalas New Scientist. Mokslininkams ir seniau buvo žinoma, kad chameleono liežuvyje yra savotiškų įmaučių ir jas gaubia specialus raumuo. Sulėtintai leisdami vaizdo įrašą olandų mokslininkai nustatė, jog 200 milisekundžių prieš iškišdamas liežuvį „chameleonas tuo raumeniu sutraukia vidines liežuvio įmautes tarsi teleskopo narelius vieną į kitą ir lyg įtempia katapultą. O jau kai kerta, sukaupta energija vos per 20 milisekundžių liežuvį šaute iššauna“ — chameleonas čiumpa sau kąsnelį.

Netikintys britai

Dešimtyje šalių buvo apklausta 10000 žmonių. Paaiškėjo, kad britai yra „vieni bedieviškiausių..., nes retas kuo nors tiki ar dalyvauja kokioje nors religinėje veikloje“, — tvirtinama Londono laikraštyje The Times. Nors 46 procentai britų prisipažino visuomet tikėję Dievą, tik dviejose šalyse, Rusijoje ir Pietų Korėjoje, tikinčiųjų buvo mažiau. Kad jų dievas tikrasis, manė daugiau kaip 90 procentų nigeriečių, indoneziečių bei libaniečių, tačiau savo dievą tikruoju laikė tik kas trečias britas. Daugumoje šalių 80 suvirš procentų gyventojų teigė, jog tikėjimas Dievu padaro žmogų geresnį — tam pritarė tik 56 procentai britų. Kad Dievas sukūrė visatą, tiki 85 procentai Jungtinių Valstijų, 99 procentai Indonezijos, 83 procentai Meksikos ir tik 52 procentai Didžiosios Britanijos gyventojų. Paklausus, ar pasaulis būtų taikingesnis be religijos, teigiamai atsakė 6 procentai Jungtinių Valstijų, 9 procentai Indijos, 11 procentų Izraelio gyventojų — ir net 29 procentai britų!