Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Bitininkai — margaspalviai dangaus akrobatai

Bitininkai — margaspalviai dangaus akrobatai

Bitininkai — margaspalviai dangaus akrobatai

Atsibuskite! bendradarbio Ispanijoje

AR ŽINOTE, kokios paukščių šeimos plunksnos žėri beveik visomis vaivorykštės spalvomis? Ore nuo jų nepasprunka net vikriausi vabzdžiai. Kai kurie šių sparnuočių buriasi į šeimyninius klanus (tarp paukščių tai gana reta). Juose giminaičiai padeda vieni kitiems auginti jauniklius. Tai tik trys iš daugelio įspūdingų savybių, kuriomis pasižymi bitininkai.

Paukščių stebėtojų dėmesį jie patraukia pirmiausia savo spalvingumu. Daugelio vabzdžiaėdžių plunksnos neryškios, todėl jie nekrinta į akis. O bitininkai puikuojasi neprilygstama ryškių spalvų gama ir dar demonstruoja visokiausius oro akrobatikos triukus, tad stebėti juos — vienas malonumas. Šių paukščių plunksnos žalios, mėlynos, raudonos, geltonos. Kai kurios bitininkų rūšys, pavyzdžiui, Europoje ir kitur aptinkamas Merops apiaster, be visų šių spalvų turi dar daugiau. O Australijos bitininkas taikliai vadinamas vaivorykštiniu.

Grožėtis bitininkais galima Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Pietų Europoje. Nelaisvėje jie laikomi retai, tad norint pamatyti jų pasirodymą reikia vykti į gamtą. „Stebėti šiuos drąsius ir veiklius paukščius be galo įdomu, — sakoma elektroniniame leidinyje Wildwatch. — Žmonių daugelis bitininkų beveik nesivaržo, todėl juos lengva nufotografuoti.“

Sudėtingos skraidymo figūros

Bitininkai vabzdžius gaudo skraidydami. O kadangi taikosi į didelius ir greitus — tokius kaip bitės, vapsvos ar širšės — patys turi būti dar greitesni ir vikresni. Aštrus regėjimas irgi padeda. Jau minėtas Merops apiaster bitę ar vapsvą pamato net už šimto metrų. *

Medžiodami kai kurie bitininkai pikiruoja — stveria grobį staigiai smigdami žemyn. Dar dažniau jie tupi ant išsikišusių šakų ir mitriai puldinėja praskrendančius vabzdžius. Kai kurių rūšių bitininkai medžioja dar įmantriau. Pirmiausia priskrenda prie aukos iš jai nematomos pusės — iš užpakalio ir iš apačios. Dažnai tenka skristi beveik liečiant žemę. Tada paukštis šiek tiek padidina greitį ir, pakėlęs galvą, ilgu snapu griebia zvimbiantį vabzdį.

Kai kurie Afrikos bitininkai ieškodami maisto naudojasi kitų pagalba. Jie seka paskui stambius gyvūnus, kitus paukščius ar net automobilius ir medžioja jų išbaidytus vabzdžius. Drąsusis Merops nubicus nesivaržo keliauti ant stručio, ožkos ar zebro nugaros. Ramiai sau tupėdamas laukia, kol „nešikas“ pabaidys kokius skėrius ar žiogus. Šios rūšies bitininkai dideliais būriais traukia ir prie degančių miškų, kur iki soties prisilesa sprunkančių žiogų. *

Kaitinasi saulėje, valosi plunksnas ir maudosi

Norint greitai skraidyti, reikia labai gerai prižiūrėti plunksnas, todėl bitininkai moka įvairiais būdais šalinti parazitus ir palaikyti švarą. Tai išties svarbu. Bitininkas šitaip savimi rūpinasi apie 10 procentų dienos.

Jau iš pat ryto šie paukščiai taikosi saulėkaiton, taip pat valosi plunksnas. Saulės karštis tikriausiai suaktyvina parazitus — tada lengviau jų atsikratyti. Kai kurių rūšių bitininkai mėgsta „degintis“ drauge, visi vienoda poza. Jie tupi išskleistais sparnais, atstatę į saulę nugaras, lyg kokius paplūdimio lankytojus pamėgdžiodami.

Maudosi jie rečiau, o ir tai dažniausiai tebūna trumpi niurktelėjimai skraidymo metu. Sausringose vietovėse prieš valant ir purenant plunksnas šie paukščiai voliojasi dulkėse. Tokios kasdienės procedūros būtinos norint pašalinti parazitus, kurie nuolat vargina bitininkus ir kitus sparnuočius, perinčius urviniuose lizduose.

Mėgsta laikytis drauge

Daugelis bitininkų labai mėgsta draugiją. Kai kurios rūšys peri didžiulėmis kolonijomis, kartais siekiančiomis iki 25000 individų. Tokios kolonijos dažnai įsikuria stačiuose, smėlėtuose upių krantuose, kur nesunku išsirausti urvus. Bendruomeninė gyvensena padeda paukščiams gintis nuo plėšrūnų, o glaudžiai bendradarbiaujant lengviau rasti maisto. Jo ieškodami bitininkai irgi laikosi draugėje, palaikydami ryšį šaižiais balsais.

Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, baltakakčiai bitininkai, jauniklius peri šeimyniniuose klanuose — bendromis pastangomis. * Tėvų padėjėjais paprastai būna suaugę jų palikuonys, ir dėl tokio bendradarbiavimo pavyksta išperėti ir užauginti dvigubai daugiau paukščiukų. „Pagalbininkai padeda visuose reprodukcijos etapuose: ir rausti urvus, ir perėti kiaušinius, o svarbiausia — maitinti jauniklius“, — sakoma knygoje Kingfishers, Bee-Eaters and Rollers.

Bitininkų klano nariai labai mėgsta drauge patupėti. Kiekvienas taip glaudžiasi prie kaimyno, jog atrodo, lyg visi bandytų sutilpti į vieną šeimyninę nuotrauką. Kartais keli ant šakos tupintys paukščiai pasislenka vieni prie kitų. Šis įprotis, be abejo, padeda jiems nesušalti vėsiomis naktimis.

Mieli, bet su viena silpnybe

Pastaruoju metu bitininkai įjunko gaudyti skėrius, ypač Vakarų Afrikoje, kur šie vabzdžiai migruoja dideliais būriais ir pridaro daug žalos. Bitininkai Merops nubicus net pakeitė savo migracijos bei perėjimo įpročius, kad nepražiopsotų tokios geros progos. Dabar jie seka paskui skėrius palei Nigerio upę.

Vis dėlto šie skrajūnai turi vieną silpnybę — labai jau mėgsta bites. Todėl tikrieji bitininkai savo plunksnotiems bendravardžiams ypatingos simpatijos, aišku, nejaučia. Laimei, šie paukščiai medžioja ir bičių priešininkes širšes bei vapsvas, o rudenį gaudo senas bites, kurios dažniau užneša į avilį visokių ligų.

„Paukščių stebėtojai dabar visur žavisi bitininkais dėl jų puikių įvairiaspalvių plunksnų“, — rašoma leidinyje Handbook of the Birds of the World. O lankyti kai kurias jų perimvietes Afrikoje labai pamėgo safarių dalyviai.

Kodėl nesuradus šiek tiek laiko pasigrožėti šiais margaspalviais dangaus akrobatais, jeigu turite tokią galimybę?

[Išnašos]

^ pstr. 7 Sučiupęs geliantį vabzdį, pavyzdžiui, bitę ar vapsvą, bitininkas jo neryja, kol nepašalina geluonies. Dažniausiai paukštis nutupia ant patogios šakos ir energingai patrina į ją vabzdžio pilvelį, kad išeitų nuodai. Jis netgi trumpam užsimerkia, kad jų netrykštelėtų į akis.

^ pstr. 9 Dėl šio įpročio Merops nubicus Vakarų Afrikoje vadinamas „ugnies pusbroliu“.

^ pstr. 16 Kenijoje, maždaug 400 baltakakčių bitininkų kolonijoje suskaičiuota 60 klanų. Tyrinėtojai pažymi, kad jų bendruomenių struktūra viena sudėtingiausių tarp visų iki šiol tyrinėtų paukščių.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Bitininkas „Merops pusillus“ (Rytų Afrika)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Bitininkas, Australijoje vadinamas vaivorykštiniu

[Iliustracija 23 puslapyje]

Bitininkas „Merops revoilii“ (Kenija)

[Iliustracija 23 puslapyje]

Baltakaktis bitininkas (Afrika)

[Iliustracija 24 puslapyje]

Bitininkai „Merops apiaster“ (Ispanija)

Piršlybų scena — patinėlis siūlo patelei ilgakojį uodą

[Iliustracija 24 puslapyje]

Bitininkai (Izraelis)

[Iliustracija 24 puslapyje]

Bitininkai „Merops nubicus“ (Botsvana)

[Iliustracija 25 puslapyje]

Bitininkai „Merops nubicus“ (Botsvana)

[Šaltinio nuoroda]

©kevinschafer.com

[Iliustracija 25 puslapyje]

Bitininkai „Merops nubicus“ (Singapūras)