Tikroji kraujo vertė

„Visus pasaulio žmones sieja tai, kad jų kūne cirkuliuoja tas pats gyvybės šaltinis — kraujas. Jis palaiko kiekvieno gyvybę, nesvarbu, kokios žmogus būtų rasės, religijos ar odos spalvos“ (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidentas).

ŠIUOSE žodžiuose daug tiesos. Kraujas — labai vertingas skystis. Be jo negalėtume gyventi. Tačiau ar, jūsų nuomone, duoti kraujo ar jį priimti gydymo tikslais saugu ir išmintinga?

Kaip sužinojome, kraujo saugos reikalavimai įvairiose šalyse labai nevienodi ir gydymas taikant kraujo perpylimą rizikingesnis, nei mano daugelis. Be to, šią procedūrą skirtingai vertina patys medicinos specialistai, nelygu išsilavinimas, įgūdžiai, požiūris. Nemažai gydytojų pilti kraujo nelinkę. Vis daugiau jų renkasi bekraujo gydymo metodus.

Dabar grįžkime prie klausimo, iškelto šio žurnalo pirmo straipsnio pradžioje: kodėl kraujas toks vertingas? Jeigu dėl kraujo naudos medicinoje vis dažniau abejojama, kokia tikroji jo paskirtis?

Kūrėjo požiūris į kraują

Nojaus, visos žmonijos protėvio, dienomis Dievas davė vieną svarbų įsakymą. Jis leido žmonėms valgyti gyvulių mėsą, bet uždraudė vartoti jų kraują (Pradžios 9:4). Sykiu nurodė priežastį — prilygino kraują sielai, kitaip tariant,  gyvūno gyvybei. Vėliau Dievas pakartojo: „Gyvybė [„siela“, NW] yra kraujyje.“ Kūrėjo požiūriu, kraujas yra šventas, nes simbolizuoja brangią gyvybės dovaną, duotą kiekvienai gyvajai sielai. Tą principą Dievas savo Žodyje vis pabrėždavo (Kunigų 3:17; 17:10, 11, 14; Pakartoto Įstatymo 12:16, 23).

Įkūrus krikščionybę prieš beveik 2000 metų, Kristaus sekėjams buvo nurodyta „susilaikyti nuo [...] kraujo“. Tas įsakymas rėmėsi ne tuo, kad kraujas pavojingas sveikatai, o kad yra šventas (Apaštalų darbų 15:19, 20, 29). Kai kurių manymu, šis draudimas liečia tik kraujo valgymą, bet žodžio „susilaikyti“ prasmė akivaizdžiai platesnė. Jeigu gydytojas lieptų susilaikyti nuo alkoholio, ar tai reikštų, kad jo nevalia tik gerti, o susileisti į venas galima? Anaiptol!

Biblijoje daugiau paaiškinama, kodėl kraujas toks šventas. Pralietas Jėzaus Kristaus kraujas, simbolizuojantis jo gyvybę, atiduotą už žmoniją, yra krikščionių vilties pamatas. Jėzaus mirtis laiduoja nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Susilaikydamas nuo kraujo krikščionis parodo tikįs, jog tik pralietas Kristaus kraujas gali iš tikrųjų jį išpirkti ir išgelbėti gyvybę (Efeziečiams 1:7).

Šių Biblijos principų Jehovos liudytojai griežtai laikosi, ir tai žinoma daugeliui. Liudytojai atsisako kraujo perpylimo — nepriima gryno kraujo ir keturių pagrindinių jo komponentų: raudonųjų kūnelių, plazmos, baltųjų kūnelių ir trombocitų. Apie įvairias frakcijas, gaunamas iš šių komponentų, bei šių frakcijų turinčius produktus Biblijoje nekalbama. Dėl jų kiekvienas liudytojas  apsisprendžia pats. Tačiau ar toks Biblija pagrįstas požiūris reiškia, kad liudytojai atmeta medicininę pagalbą ar į sveikatą ir gyvybę žiūri lengvabūdiškai? Visiškai ne! (Žiūrėkite rėmelį „Jehovos liudytojų požiūris į sveikatą“.)

Pastaraisiais metais nemažai gydytojų pripažįsta, kad dėl savo tvirtos nuostatos liudytojai gauna geresnį gydymą. Pavyzdžiui, vienas neurochirurgas neseniai atvirai pasakė, jog vietoj kraujo perpylimo renkasi alternatyvius gydymo metodus: „Be jokių abejonių, tai — pati saugiausia praktika, taikytina ne tik Jehovos liudytojams, bet kiekvienam pacientui.“

Priimti sprendimus dėl gydymo sunkiais atvejais — nelengvas uždavinys. Tačiau įsidėmėtina, ką kalbėdamas apie plačiai įsigalėjusią kraujo perpylimų praktiką pasakė kvėpavimo ligų specialistas dr. Deivis Viljamsas: „Ypač turime atsižvelgti į žmonių pageidavimus [...] ir labai rūpestingai žiūrėti, ką pilame į savo kūną.“ Tie žodžiai šiandien prasmingi kaip niekada anksčiau.

[Rėmelis/iliustracijos 11 puslapyje]

Deguonį pernešantis hemoglobino tirpalas

Eritrocitu vadinamoje kraujo ląstelėje yra apie 300 milijonų hemoglobino molekulių, užimančių trečdalį viso subrendusio eritrocito tūrio. Kiekviena hemoglobino molekulė turi baltymą globiną ir pigmentą hemą, į kurį įeina geležies atomas. Kai eritrocitas, arba raudonasis kūnelis, keliauja pro plaučius, į jį skverbiasi deguonies molekulės. Jos susijungia su hemoglobinu ir po kelių sekundžių atiduodamos kūno audiniams. Taip šie gali funkcionuoti.

Hemoglobiną, išskirtą iš žmogaus ar gyvūno raudonųjų kraujo kūnelių, gamintojai dabar perdirba: filtruodami pašalina priemaišas, chemiškai modifikuoja, išvalo, paskui sumaišo su tam tikru tirpalu. Šis produktas, daugumoje šalių dar nepatvirtintas, vadinamas deguonį pernešančiu hemoglobino tirpalu (DPHT). Kadangi kraujui sodrią raudoną spalvą suteikia hemas, DPHT iš išorės niekuo nesiskiria nuo eritrocitų — vieno iš pagrindinių kraujo komponentų, iš kurio gaminamas. Įpakuoti DPHT ir eritrocitai atrodo visiškai vienodai.

Eritrocitus, ruošiant jų atsargas, būtina užšaldyti, ir naudojimui jie tinka tik kelias savaites. O DPHT galima laikyti kambario temperatūroje ir naudoti net po kelių mėnesių. Be to, kadangi eritrocito membrana, turinti tam tikrų antigenų, pašalinama, nebėra pavojaus kilti komplikacijoms, kaip pilant ne tos grupės kraują. Vis dėlto svarstydami, ar gali gydytis DPHT tirpalu, krikščionys, branginantys savo santykius su Dievu ir trokštantys paklusti jo nuostatai dėl kraujo, susiduria su kur kas rimtesniais klausimais, nei apsispręsdami dėl kitų kraujo frakcijų. Kodėl? Kadangi DPHT gaminamas iš kraujo, nerimauti verčia du dalykai. Viena, šis tirpalas atlieka tą pačią funkciją kaip ir pirminis kraujo komponentas — raudonieji kūneliai. Antra, didelę DPHT dalį sudaro hemoglobinas, o jis yra vienas pagrindinių raudonųjų kraujo kūnelių elementų. Tad dėl DPHT ar panašių medikamentų krikščionys apsisprendžia ypač atsakingai. Jiems būtina kruopščiai ir su malda apmąstyti Biblijos principus dėl kraujo šventumo. Trokšdami išlaikyti gerus santykius su Jehova, kiekvienas iš mūsų turime vadovautis pagal Bibliją išlavinta sąžine (Galatams 6:5).

[Iliustracija]

HEMOGLOBINO MOLEKULĖ

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

Patraukli alternatyva

„Vis daugiau ligoninių siūlo alternatyvą — operacijas be kraujo perpylimo“, pranešama žurnale The Wall Street Journal. „Iš pradžių ši gydymo metodika buvo kuriama Jehovos liudytojams operuoti, [...] bet vėliau taip paplito, kad dabar daug ligoninių jau siūlo bekraujės chirurgijos paslaugas visuomenei.“ Pasaulyje sveikatos specialistai vis labiau įsitikina, kiek naudingi, ypač pacientams, nauji metodai, nereikalaujantys perpilti kraujo. Tokius pažangius metodus dabar taiko tūkstančiai gydytojų.

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

Jehovos liudytojų požiūris į sveikatą

Plačiai žinoma, kad Jehovos liudytojai, tarp kurių yra gydytojų ir slaugytojų, vieningai atsisako kraujo bei pagrindinių jo komponentų perpylimo. Ar toks jų nusistatymas remiasi kažkokia žmonių išgalvota doktrina arba įsitikinimu, kad ligą išgydo tikėjimas? Visai ne!

Laikydami gyvybę Dievo dovana ir ją brangindami, liudytojai labai stengiasi gyventi pagal Bibliją, kurią pripažįsta esant ‘Dievo įkvėptą’ (2 Timotiejui 3:16, 17; Apreiškimo 4:11). Ta knyga skatina Dievo garbintojus vengti gyvensenos bei įpročių, kenksmingų sveikatai ar gyvybei, — persivalgymo, rūkymo, pasigėrimo bei svaiginimosi narkotikais (Patarlių 23:20; 2 Korintiečiams 7:1).

Jei rūpinamės savo higiena, palaikome švarą namuose, nuosaikiai mankštinamės, — vadovaujamės Biblijos principais (Mato 7:12; 1 Timotiejui 4:8). Jehovos liudytojai elgiasi supratingai — užklupus ligai ieško medikų pagalbos ir renkasi įvairiausius šiuolaikinės medicinos siūlomus gydymo būdus (Filipiečiams 4:5, NW). Tiesa, klausydami Biblijoje esančio nurodymo „susilaikyti nuo [...] kraujo“, jie pageidauja bekraujo gydymo (Apaštalų darbų 15:29). Ir dėl tokios nuostatos dažnai gydomi pažangesniais metodais.