Trokšti praturtėti? Kiek tai kainuos

VIEN pagalvojus, kad dabar pasaulyje badauja per 850 milijonų žmonių, peršasi mintis: kas gi čia bloga turėti daugiau ir užsitikrinti finansinį saugumą? Bet ar pastebėjai, kad Šventojo Rašto eilutės, kurias citavome aname straipsnyje, smerkia ne pačius pinigus ar turtus, bet meilę pinigams ir troškimą praturtėti? Na, o kas tada, jei turtas ir apskritai visa, kas už pinigus įperkama, tampa pagrindiniu interesu? Pirmiausia pakalbėkime, kaip tai atsiliepia vaikams.

Poveikis vaikams

Apskaičiuota, jog Amerikoje vos per vienerius metus vaikas pažiūri per televizorių vidutiniškai 40000 komercinių reklamų. O kur dar elektroniniai žaidimai, įmantrūs grotuvai, kompiuterinės programos bei garsių firmų emblemomis puošti madingi drabužiai, kuriuos mato parduotuvėse arba užėjęs pas draugus. Tik pamėginkime įsivaizduoti, kokia prašymų lavina užgriūna tėvus. Ir kartais suaugusieji tenkina visas jaunųjų atžalų užgaidas. Kodėl?

Būna taip, jog tėvai prisimena savo pačių neturtingą vaikystę ir labai stengiasi vaikams duoti viską, kad tik šie nesijaustų nuskriausti. Kiti baiminasi, kad jeigu pasakys „ne“, praras vaikų meilę. Gimdytojai „nori būti vaikams geriausi bičiuliai ir nieko negaili jų džiaugsmui“, — sako Boulderio mieste, Kolorado valstijoje  (JAV), veikiančios tėvų psichologinės paramos grupės viena iš steigėjų. Kitais atvejais, jeigu dirba nuo aušros ligi sutemos ir vaikų ištisas dienas nemato, suaugusieji apipila juos dovanomis, tarsi stengdamiesi skriaudą kompensuoti. Antra vertus, po ilgos įtempto darbo savaitės pradėti pyktis dėl kokio daikto nebebūna jėgų, o konflikto tikrai nepavyktų išvengti, jei sakytum „ne, šito nepirksim“.

Bet ar tai gerai, ar blogai, kad tėvai duoda vaikams viską, ko šie įsigeidžia? Patirtis rodo, jog paikinamas vaikas tėvelio ir mamytės labiau nepamilsta. Atvirkščiai, pasidaro nedėkingas ir savo primygtinai prašytų dovanų nebevertina. Vienos vidurinės mokyklos direktorė sako: „Įsitikinau, kad jeigu vaiko įnoriai žaibiškai tenkinami, daiktą, kurio taip geidė, jau po poros savaičių numeta į šalį.“

O kai išpaikintas vaikas užauga, — kas tada? Sociologiniai tyrimai rodo, jog tokiam pilnametystės sulaukusiam asmeniui „sunku pakelti nusivylimus, kurių gyvenime neišvengsi“, — rašo žurnalas Newsweek. Kadangi neišmoko visko pelnyti uoliu triūsu, jam gali nesisekti mokykloje, o paskui darbe ir santuokoje, kol galiausiai liks finansiškai priklausomas nuo tėvų. Be to, jis greitai gali pasiduoti nerimui ir depresijai.

Taigi išpaikintas vaikas iš tikrųjų yra nuskriaustas. Jis negavo progos išsiugdyti savigarbą, atrasti savo vidinį pasaulį ir įsitikinti, koks svarbus yra darbas. Psichoterapeutė Džesi O’Neil perspėja: „Jeigu vaiką mokote, kad akimirksniu gali gauti, ką užsimanęs, pasmerkiate jį visą gyvenimą kentėti.“

Kokią kainą moka suaugusieji?

Jei esi šeimos žmogus, „tikėtina, kad artimiausias kivirčas tarp judviejų kils būtent dėl pinigų, ir čia neturi reikšmės, kiek laiko jau esate drauge nei kokie jūsų finansiniai ištekliai“, — aiškina žurnalas Psychology Today. Toliau dar priduriama: „Iš to, kaip pora sprendžia finansinius nesutarimus ir kaip reaguoja į nesėkmes, galima nuspėti, ar jų ryšys išliks tvirtas, ar ilgainiui santykiai pašlis.“ Akivaizdu, kad, pernelyg sureikšmindami pinigus ir materialinius dalykus, žmonės rizikuoja savo santuoką sužlugdyti. Statistika rodo, jog devyniose iš dešimties šeimų, kurios išsiskyrė, labai dažnai buvo ginčijamasi dėl pinigų.

Jeigu pora ir neišsiskiria, jųdviejų gyvenimas, aukojamas pinigams ir prabangai, veikiausiai nebus mielas. Pavyzdžiui, įsiskolinę  sutuoktiniai gali greit pasidaryti irzlūs. Nedaug trūksta, kad užsipliekstų ir imtų dėl finansinių sunkumų kaltinti vienas kitą. Kitose šeimose ir vyras, ir žmona yra tiek užsiėmę daiktais bei turtu, kad net pabūti drauge, pasišnekėti mažai belieka laiko. O kas tada, jei kuris iš sutuoktinių apie brangų pirkinį nutyli? Iš čia kyla įprotis slapukauti, randasi kaltės jausmas, nepasitikėjimas, ir visa tai kaip rūdys ėda santuoką.

Ne vieną suaugusįjį — vienišių ar sukūrusį šeimą — materializmas tiesiog nuvaro į kapus. Štai Pietų Afrikoje vis plačiau įsigalint vakarietiškai materialistinei pasaulėžiūrai žmonės jaučia stiprų spaudimą taikytis prie naujų gyvenimo normų ir kai kuriuos tai pastūmėja į savižudybę. Arba štai vienas pavyzdys iš Jungtinių Valstijų: vyras nužudė žmoną, dvylikametį sūnų ir pats nusižudė — iš visko sprendžiant, dėl savo finansinių problemų.

Nors ir siekia praturtėti, dauguma, aišku, dėl to nemiršta. Bet atsidėję šitokiems užmojams nepastebi, kaip greit gyvenimas prabėga, nespėja net pasidžiaugti. Ir apskritai, jeigu nuo įtampos darbe arba finansinių sunkumų užeina paniškos baimės priepuoliai, kamuoja nemiga, nuolatiniai galvos skausmai, opos, — viskas gali apkarsti. Sutrinka sveikata ir tai trumpina gyvenimą. Gal žmogus po kurio laiko atsipeikėja, supranta, kad savo prioritetus reikia keisti, bet kartais būna per vėlu. Sutuoktinio pasitikėjimas prarastas, vaiko besiformuojančiai asmenybei padaryta nemenka žala, galbūt ir paties sveikata pašlijusi. Ko gero, dar įmanoma kai ką pataisyti, bet reikės didelių pastangų. Žmonės, pasidavę pinigų meilei, iš tikrųjų „patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:10).

Ko gyvenime norėtum?

Dauguma norėtų turėti ir laimingą šeimą, ir gerą sveikatą, ir prasmingą darbą, ir pakankamai pinigų, kad nereikėtų galo su galu durstyti. Visas šis ketvertas įmanomas tik jeigu asmuo gyvenime išlaiko pusiausvyrą. O jei svarbiausia pinigai, pusiausvyros nebėra. Pasukti teisinga linkme galbūt reikštų įsidarbinti už mažesnį atlyginimą, persikelti į kuklesnį būstą, važinėti pigesniu automobiliu, pasitenkinti menkesne padėtimi visuomenėje. Ar dažnas žmogus yra pasirengęs aukoti prabangą dėl kilnesnių vertybių? „Žinau, kad man tiek nereikia, — prisipažįsta viena moteris, — bet taip sunku atsisakyti!“ Kiti mielai atsisakytų, tačiau nenori žengti šio žingsnio pirmi.

Pagalvok dabar apie save. Jeigu jau išmokai pinigų ir daiktų labai nesureikšminti, tai išties pagirtina. O gal stengiesi šį straipsnį tik paskubom  perbėgti akimis, nes neturi laiko — per daug jo eikvoji siekdamas aukšto gyvenimo lygio? Bet gal supranti, jog dėl sveikatos ir emocinės gerovės būtina kai ko atsisakyti? Tada ryžtingai imkis taisyti padėtį, kol materializmas nesuardė tavo šeimos pamatų. Nuo ko vertėtų pradėti, patarimų rasi rėmelyje šiame puslapyje.

Materialiniams dalykams neteikiant pernelyg daug reikšmės, visa šeima bus laimingesnė, sveikesnė. O krikščionims rūpi dar ir kitkas. Jie saugosi, kad materialiniai interesai neužgožtų bendrystės su Dievu. Kaip materializmas kenkia asmens dvasingumui ir kaip šito išvengti? Pakalbėsime apie tai kitame straipsnyje.

[Anotacija 5 puslapyje]

Išpaikintas vaikas paprastai yra nedėkingas. Daiktą, kurio taip geidė, greitai numeta šalin

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Kad gyvenime išlaikytum pusiausvyrą

Norint supaprastinti savo buitį ir gyventi kukliau, reikia tvirtai tam pasiryžti ir kruopščiai planuoti išlaidas. Štai keletas patarimų, padėjusių jau ne vienam.

▪ ĮVERTINK, KIEK VISKO TURI IR KO TAU IŠ TIKRŲJŲ REIKIA. Ką gali nustoti pirkęs? Ko atsisakyti? Gal žurnalų prenumeratos? Muzikinių diskų? Visokiausių automobilio blizgučių, nebūtinų priedų?

▪ NUSISTATYK BANDOMĄJĮ LAIKOTARPĮ. Jeigu sunku ryžtis savo biudžetą apkarpyti, kodėl gi nepabandžius kukliau gyventi šešis mėnesius arba vienerius metus? Ištirk ir įvertink: ar, skirdamas daug laiko pinigams bei daiktams, jauteisi laimingesnis, o gal priešingai?

▪ ŠEIMOJE DISKUTUODAMI, KAIP SUMAŽINTI IŠLAIDAS, ĮTRAUKITE Į POKALBĮ IR VAIKUS. Tada jie patys stengsis gyventi taupiau ir, jeigu reikės, jums nebus taip sunku pasakyti „ne“.

▪ GALBŪT GALĖTUMĖTE REGULIARIAI DUOTI VAIKAMS KIŠENPINIGIŲ? Ar nuspręs taupyti ir nusipirkti kokį nors daiktą, ar išleis pinigus šiaip visokioms smulkmenoms, jie mokysis rodyti kantrybę ir vertinti, ką turi. Taip pat išmoks patys priimti sprendimus.

▪ MOKYKIS TAUPYMO GUDRYBIŲ. Ieškok, kur parduodama su nuolaida. Susidarykite šeimos biudžetą. Jei reikia kur važiuoti, visa grupė naudokitės vienu automobiliu. Be reikalo nelaikyk įjungtų elektros prietaisų. Knygas, užuot pirkęs, imk iš bibliotekos.

▪ VERTAI IŠNAUDOK ATLIKUSĮ LAIKĄ. Prisimink: kukliau gyventi stengiesi ne vien tam, kad paprastesnė taptų buitis, bet kad galėtum daugiau dėmesio skirti svarbesniems reikalams, pavyzdžiui, daugiau pabūti su artimais žmonėmis. Taigi ar vertai išnaudoji laiką?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Turto troškimas sukelia šeimoje įtampą